įvirti

.
vìrti, vérda (-a. vera), -ė.

1. kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros. Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje. Jau vérda. ar teip šniokia? Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas],
tai su ta beržo šakele maišyti. Žalią morkvelę indedi, kai pradė [jo] vìrt, turi geresnį smoką viralas. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu. Priemenėj jau virė samavoras. Puodas garuoja, vérda. Vérda puodas, dėk kiaušinius. Parėjęs pusryčių randa puodą nevìrusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s. Gaspadinė pikta, kad da vérda. Virinsi, kol tik pradės vìrti kubele tie drabužiai. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties. | Vanduo karštas, verdantỹs. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona]. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši. Vérdantį vandenį įpili rėčkos [na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas]. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius],
į vérdantį. Diena virte virė karštyje. O karštis! – tik vérda an kiemo! Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) . Ten Latvijo [je],
ten ta liūb kaip vìrte vir̃s (buvo dideli mūšiai) . O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko) , pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens.
vérdančiai. Užvirinti [v] andenį vérdančiai.
virtinaĩ. Vanduo kaip virtinaĩ verda. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s. Nėra teip verdantì koklė. kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda!

2. kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta. | Vìrkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam. Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga!

3. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vìrk vìrdamas. Kepenas vìrė virtinaĩ, i nesūdė dideliai teip jau. Be mėsos nėr kas vérda. Jis prisipirkęs dešros verdamõs. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vìrs kiaulėną. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani. Daugiau liuob vìrs putro [je] [skrandį]. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) . Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni. Kitą rytmetį kopūstus vìrs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams. Veviurkos (voveraitės) vìrt gardžios, kietutės. Bulves vìrdavo su kailinėliais. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus]. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas. O ką gi tu man vìrsi? Kap duonos nebuvo, balandas vìrėm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Vìrk su kauliukais [vyšnias],
nespėckok. Večerėms jau būs makaronai verdamì. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vìrę. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus. Vandeny pamirkom ir vérdam. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio. Liepų vìrėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) . Šaltakšnį vérda nuo išgąsties. Vìrė jam žoleles kokias nuo nervų. Gaspadinė girta, bulvės nevìrta. Ką vìrsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Višta nupešta, tik vìrti bereik. Pagaudavom, kiaulėm vìrdavom [gyvates],
bo, sako, vaistai. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine. Ką čia paskutinę uogą vìrsi. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda. Vìrdavo virtè mama [uogas],
o tų vakavimų tai nebuvo. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs. Ką šiandien virsim? – Katę su pupom. Mėsoj geležį verda.
virtinaĩ. virtinõs. Liepė vìrties kilbasos. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis.

4. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vìrti, įdėsi tą dešrą. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vìrė. Riebulys (mėsa) vìręs, i da smetonos pridedu. Bevirdamì patys [agrastai] pasileido iš savęs. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant. | Ilgai vérda viedras bulbų. Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare. Mėsos (Meisos) puode gelžis vérda. Mėsiniam puode mėsa vérda. būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo],
tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj. Ponai dega pekloj, vérda katilėly. Ponai verda peklė [je],
da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose. To [je] smalo [je] dūšios verda, griešnykų dūšios.

5. gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vìrt večerios. Ką večeriai vìrsma? Vìrsuot večerei putrą. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vìrti. Mama prisirinks balandų ir vìrs zupę. O muno tėveliai sau mažai vìrė valgyt. Kampotą vérdu iš obuolių. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo. Žmona pietus bengė vìrti, ka ans įejo. Dabar jau niekas nevìra [pietų]. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vìrsam bendrus pietus. Iš paprastų sumaltų miltų vìrdavo kankolynes. Tujau vìrsiam – vienas pila [v] andinį, antras deda bulbes. Kokią putrelę bevìrsma? Padžiovini [rugių],
sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę]. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? Pusrytės nevìrs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vìrkium šiandiej tarkienės zacirkos. Kruopų košę liūbam vìrti. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vìrti seniau. Aš liuobu vìrsu, kad tik skaniau. Daugiau aš nevìręs tokio viralo. Kisielių vìrant… reik eiti parnešti tą tinuką. Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė. Vaikai krioka, kam aš verdantì žiūrę. Mergė sau pietus beverdantì. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys. Ver̃d’ (virk) , kad nori. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vìrta? Tavo vìrta skanu. Mano mama mokėjo gerai vìrt. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vìrti, kepti. Kelias dienas nevìrtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Liuob vìrs tus ėdalus gyvoliams. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vìrdavo. Vìrsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos. Gražus šienelis – možna arbota vìrt. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vìrti. Vérdam grucę kruopų didžiulių. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių. Avižinį kisielių liuob vìrs, įdės beržinę anglę. Ilgai reikia anas. virt. Ir arbotą vìrdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie. Ką pietų vìrsi? An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai],
į tą nieko kito nevérda. Žiemą verdu plytoj. Aną metą an pat kiemo vìrėm. Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vìrdams. Anys. subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite. Vargu vìrt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas. Puodžius vis šukėj vérda. Ką valgysi nevìręs, kur dingsi nemiręs. Neturtas skystą košę vérda. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) . Ar košę vìrsi iš tų rūbų? Kas verda košę, o kas pirštus laižo. Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi. Ko neverda, to ir į puodą nededa. Iš pinigų košės nevìrsi, su čemadanais į kapines neveš. Iš miego košės nevìrsi ir sotus nebūsi. Sveika vìrus. Vìrus vìrus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) . Vìrė grybų viralą. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo. Sau pietų vìrtis. Tai ką daba, mama, vérdys? Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus. Kiaulėm par rudenį vérdasi. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo. Iš miltų vìrasi ir iš vienų kunodų vìrasi putra. Šiaip teip patys ten [liuob] vìrsias, patys ten ką. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju. Ar tebesivérdat jovalus? virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos) , galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę. Iš beržinių kelmų degutą verda. Iš pušų šaknų smalą vìrdavo. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vìrti muilą. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vìrsma kokį grobgalį kame sugreibę. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) . Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vìrdavo muilą. Tą muilą mokėjom vìrt iš tokių riebalų, tokių atliekų. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą. Seniau čia druską vìrdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė. Eik peklon smalos vìrtie!

6. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda. Nors juoda bulbynė, bet švariai vìrė. Gardūs kopūstai, su višta vìrę. Vìrk, kisieliau, bėk, Motiejau. Jau yra vìrusios arbatos. Mano kojos vérda ir vérda (skauda) . Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda. Juodas puodas galu lauko vérda. virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vìrė.

7. gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vìrė tą samagoną ir tep lakė. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vìrti nėkas nèvirė. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus. Tas ūkininkas būk vìręs šnapšę i papuolė į kalėjimą. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę. daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų],
vìrė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda.

8. burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių. Versmė verdanti. Versmė vérda – oi skanus vanduo. Vanduo verdąs. Tę vanduo verčias – vérda i vérda. Vérdamas šaltenis buvo, akis. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi. [V] anduo vérda iš kalno. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vìrė, margėjo! Šaltinis vìrdavo ir vìrdavo žiemą vasarą. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį. Ten pri prūdo galo y [ra] šaltenis verdą̃s. Tas šaltinis vìrdavo teip kaip katilai. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo. Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas. kunkuliuoti, sūkuriuoti. Siaučia marios, verda, kunkuluoja. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda. Vanduo šaltiny vérda kap puode. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v] anduo. Šaltinukas teka, net vérda. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos. | Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali. Eidami į mokyklą jie. šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda. Jaunų krau [ja] s pats vérda, jaunas džiugus. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vìrė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami. Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų]. Oras aplinkui virė ir maišėsi. vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃. Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą.

9. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės. Pokylis virė keletą valandų. Karas vakaruose virė. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus. Bildėjo dienas naktis, vìrte vìrė, kaip kokia bulbynė. Visur vìrte vérda, vieną kartą velnias juoksias. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) . Darbas vérda kaip iš pypkės. Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega. Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant. | Miestelyje jau virė jomarkas. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai. | Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda. Sviete vìrė i vìrs (bus neramumų) , taip y [ra] priliktà.

10. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio. Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas. Prekyvietėje verda aistros. Vaikams galvo [je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti. Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje.

11. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo [je] vìrte vérda. Su vyrais tik nepradėk vìrti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda. Raulas net iš džiaugsmo verda. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu. Kuliganai tik vérda (siunta) , nori krautuvę išplėšt. Ans valdžios netekęs, visas vìrte vérda. Net vérda, net vérda [vaikas],
kad kas bloga padaryt. Net vérda kai puodas (nori išgerti) . Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan. | Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda. Verda akys kaip vagies. To vaiko vérda akys kakto [je] – šelmystę galvoja. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! | Visas kaimas vìrė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo, vérda liežuviai i piktumai. Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Ko vérdi? – paspėsi numirti. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas.

12. maišytis, judėti vienam šalia kito. Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda. Jauni vìrte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne. Te. smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda. Ka pradėjo vìrti vìrti vìrti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu]. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai. | Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda. Perdien pilve vérda. greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės.

13. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos. Ana vis vérda i vérda su boboms. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė…. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda. Žydai šūlė [je] vérda. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo) , kol tik visus butelius ištuštino.
ãkys vérda. labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt. In bernus tai jos tik ãkes vérda. Ir in parėdus ãkys vérda.
galỹnę (galų̃ kõšę.
) vìrti baigti austi: Šiandien vìrsu galỹnę.
galvà (galvojè, galvõn) nevérda. Nieko nemoku – galvà nevérda. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Labai išsigandau, i galvà nevérda. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs.
galvà vérda (vìra)

1. Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vìrė. A, jų. galvà vìra – anys žino, ką daro.

2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda.
galvojè vérda kõšė. Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvìkėse kõšė vérda.
išeĩti šunìms pùtrą vìrti. Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vìrti.
jõvalas (kãtilas.
) vérda. Kol susistovės, kol susitupės, taip i vìrs kãtelas. Tenai vérda baisiausiai jovalaĩ: duodas bobos kaip pasiutusios. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi.
kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako [ja],
o jau tai tik kepenà vérda.
kẽptas ir vìrtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos.
kõšę vìrti.

1. pyktis, bartis: Jau ans y [ra] geras, ana pati kõšę vérda.

2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti.
kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs. Pamatyste – vėleik vìrsias kõšė.
kõšės nevìrti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda.
kraliùkai galvojè vérda.
kraũjas vérda [gýslose] . Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo. Toks nevala – kraũ [ja] s vìrė veizant. Kraũ [ja] s vérda, širdis peiliūse. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose.
kuñkuliais vìrti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru.
makaũlė vérda.
neĩ kẽpęs neĩ vìręs. nevykęs.
peklà (pẽklos) vérda. Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi. Vìrė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Bendrovė [je] vérda vérda pẽklos, vaga. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą. Par man’ gi visa peklà gi vìrė, čiagi viskas, gegužinės buvo.
pẽklą vìrti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vìrė, kaip išejo – ramybė.
pìkį vìrti

1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pìkį vérdi?

2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pìkį vérda.
prãgaras vérda. Karas, tris dienas prãgaras vérda.
širdìs kraujuosè (kraujù.
kraujaĩs.
kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdìs kraujuõs vérda. Širdìs kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti.
širdìs (širdyjè.
) vérda [kraujỹ].

1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdìs vìrė. Širdìs vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda.

2. yra graudu, skaudu: Širdìs vérda, o verkt negaliu. Ė momos širdìs kraujỹ vérda. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis.
zuĩkiai vérda šnãpšę. kyla rūkas. .
antvìrti, antvérda, añtvirė.

1. daugiau išvirti: Reik bliūdą košės antvìrti, būs daugiau valgytojų šiandieną.

2. pradėti virti: Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant.
apvìrti, apvérda, àpvirė.

1. kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: Grybus apivérda, tada gi merkia. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti]. Liuob apvìrsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių. Nuvalysu grybas, apvìrsu, būs gerai. Valgau vos apvirusią mėsą. To boba apsìvirė obuolių, grybų prisirinko. Vienuo rozuo apsìviriau [dešrą],
ale vis tiek negaliu valgyt.

2. kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: Apvìrusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt.

3. aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Dešimty buvom, reikėjo apvìrt šeši vyrai, apiplaut.

4. apšutinti, aptvilkyti: Rūgšti kopūstai, matai, anie apvìrs bulbes, nebišvirs.

5. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode.
atvìrti, atvérda, àtvirė.

1. pakaitintam pradėti kunkuliuoti. [V] anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies. Šišon atvìręs vanduo. Ir tad plikom: pila su atvìrusiu vandiniu. | Bute (priemenėje) , kol katilas atvìrs, užsikvempusi miegtu. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį.

2. kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Antkaitu rindelelė [je] vandinį čystą ir atvérdu. Geriau atvìrk pieną ir palik virtuvėj. Ar jūs turit atvìrto vandens?

3. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: O kitas i valdomas savo sriubą atvérda.

4. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai. Àtvirei [baravykus],
ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom. Atvìrsim tą žolę ir gersim. Turì turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė.

5. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Erbeta dar neàtvirė. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas.

6. kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: Bulbes atvìrs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia.

7. antrą kartą virti tą patį valgį: Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi. Kopūstus galėsit atsivìrt.

8. kunkuliuojant, putojant artėti. Ateina, atvérda didžiausios bangos.
davìrti, davérda, dàvirė.

1. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavìrus. Nelipk, smãla nedavìrus!

2. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): Nedavìrę pautas. Tada mañ’ anys pagadino (paleido vidurius) , gal buvo nedavìrę kurapkiokai. Ne kiaušinis nedavìręs, ale tu nedašutęs (puskvailis) .

3. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: Išvìrdavo kviečių [Kūčioms],
kas nedavérda – tam blogai. Žalios bulbos, nedavìrta. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša.
įvìrti, įvérda, į̃virė.

1. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros. Į̃virė gerai puodas. | Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius. Puodas įviręs labai aštriai. Įsivìręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia.

2. užkonservuoti (maisto produktus): Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvìrdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom. Jei gerai neinvìrsi tų grybų, možna pamirt. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių.

3. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti. Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė. sulipti: Įvìręs plaukas į klecką, fi!

4. išvirti 3: Įvìrkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu. Įsivìriau tik vieną kiaušinį.

5. įnikti šnekėti, plepėti: Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo.
išvìrti, išvérda (ìšvira), ìšvirė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivirti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vìrti, </b>vérda (-a. vera), -ė. <br/>1. <span class="explanation">kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros</span>. Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje. Jau vérda. ar teip šniokia? Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti. Žalią morkvelę indedi, kai pradė [jo] vìrt, turi geresnį smoką viralas. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu. Priemenėj jau virė samavoras. Puodas garuoja, vérda. Vérda puodas, dėk kiaušinius. Parėjęs pusryčių randa puodą nevìrusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s. Gaspadinė pikta, kad da vérda. Virinsi, kol tik pradės vìrti kubele tie drabužiai. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties. \| Vanduo karštas, verdantỹs. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona]. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši. Vérdantį vandenį įpili rėčkos [na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas]. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį. Diena virte virė karštyje. O karštis! – tik vérda an kiemo! Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda. Kaip puodas galva – tik vérda vérda <span class="explanation"> (sklerozė) </span>. Ten Latvijo [je], ten ta liūb kaip vìrte vir̃s <span class="explanation"> (buvo dideli mūšiai) </span>. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė <span class="explanation"> (staiga supyko) </span>, pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens. <br/><b>vérdančiai</b>. Užvirinti [v] andenį vérdančiai. <br/><b>virtinaĩ</b></b>. Vanduo kaip virtinaĩ verda. <span class="explanation">įkaisti: </span> Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s. Nėra teip verdantì koklė. <span class="explanation">kaisti, garuoti: </span> Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! <br/>2. <span class="explanation">kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): </span> Nei ugnė kurta, nei vanduo virta. \| Vìrkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam. Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! <br/>3. <span class="explanation">kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): </span> Seną mėsą vìrk vìrdamas. Kepenas vìrė virtinaĩ, i nesūdė dideliai teip jau. Be mėsos nėr kas vérda. Jis prisipirkęs dešros verdamõs. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vìrs kiaulėną. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani. Daugiau liuob vìrs putro [je] [skrandį]. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda <span class="explanation"> (greitai buvo suvalgytas) </span>. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni. Kitą rytmetį kopūstus vìrs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams. Veviurkos <span class="explanation"> (voveraitės) </span> vìrt gardžios, kietutės. Bulves vìrdavo su kailinėliais. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus]. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas. O ką gi tu man vìrsi? Kap duonos nebuvo, balandas vìrėm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Vìrk su kauliukais [vyšnias], nespėckok. Večerėms jau būs makaronai verdamì. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vìrę. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus. Vandeny pamirkom ir vérdam. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio. Liepų vìrėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų <span class="explanation"> (kad neišsimestų) </span>. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties. Vìrė jam žoleles kokias nuo nervų. Gaspadinė girta, bulvės nevìrta. Ką vìrsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Višta nupešta, tik vìrti bereik. Pagaudavom, kiaulėm vìrdavom [gyvates], bo, sako, vaistai. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine. Ką čia paskutinę uogą vìrsi. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda. Vìrdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs. Ką šiandien virsim? – Katę su pupom. Mėsoj geležį verda. <br/><b>virtinaĩ</b></b>. virtinõs. Liepė vìrties kilbasos. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis. <br/>4. <span class="explanation">kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): </span> Ka bulbės jau benga vìrti, įdėsi tą dešrą. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vìrė. Riebulys <span class="explanation"> (mėsa) </span> vìręs, i da smetonos pridedu. Bevirdamì patys [agrastai] pasileido iš savęs. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant. \| Ilgai vérda viedras bulbų. Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare. Mėsos (Meisos) puode gelžis vérda. Mėsiniam puode mėsa vérda. <span class="explanation">būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: </span> Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj. Ponai dega pekloj, vérda katilėly. Ponai verda peklė [je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose. To [je] smalo [je] dūšios verda, griešnykų dūšios. <br/>5. <span class="explanation">gaminti kunkuliavimo temperatūroje: </span> Eme vìrt večerios. Ką večeriai vìrsma? Vìrsuot večerei putrą. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vìrti. Mama prisirinks balandų ir vìrs zupę. O muno tėveliai sau mažai vìrė valgyt. Kampotą vérdu iš obuolių. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo. Žmona pietus bengė vìrti, ka ans įejo. Dabar jau niekas nevìra [pietų]. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vìrsam bendrus pietus. Iš paprastų sumaltų miltų vìrdavo kankolynes. Tujau vìrsiam – vienas pila [v] andinį, antras deda bulbes. Kokią putrelę bevìrsma? Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę]. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? Pusrytės nevìrs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vìrkium šiandiej tarkienės zacirkos. Kruopų košę liūbam vìrti. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vìrti seniau. Aš liuobu vìrsu, kad tik skaniau. Daugiau aš nevìręs tokio viralo. Kisielių vìrant… reik eiti parnešti tą tinuką. Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė. Vaikai krioka, kam aš verdantì žiūrę. Mergė sau pietus beverdantì. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys. Ver̃d’ <span class="explanation"> (virk) </span>, kad nori. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vìrta? Tavo vìrta skanu. Mano mama mokėjo gerai vìrt. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vìrti, kepti. Kelias dienas nevìrtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Liuob vìrs tus ėdalus gyvoliams. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vìrdavo. Vìrsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos. Gražus šienelis – možna arbota vìrt. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vìrti. Vérdam grucę kruopų didžiulių. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių. Avižinį kisielių liuob vìrs, įdės beržinę anglę. Ilgai reikia anas. virt. Ir arbotą vìrdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie. Ką pietų vìrsi? An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda. Žiemą verdu plytoj. Aną metą an pat kiemo vìrėm. Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vìrdams. Anys. subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite. Vargu vìrt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas. Puodžius vis šukėj vérda. Ką valgysi nevìręs, kur dingsi nemiręs. Neturtas skystą košę vérda. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi. Iš tų miltų košės nevirsi <span class="explanation"> (nieko neišeis) </span>. Ar košę vìrsi iš tų rūbų? Kas verda košę, o kas pirštus laižo. Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi. Ko neverda, to ir į puodą nededa. Iš pinigų košės nevìrsi, su čemadanais į kapines neveš. Iš miego košės nevìrsi ir sotus nebūsi. Sveika vìrus. Vìrus vìrus ir papylė <span class="explanation"> (pradėjo ir nebaigė) </span>. Vìrė grybų viralą. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo. Sau pietų vìrtis. Tai ką daba, mama, vérdys? Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus. Kiaulėm par rudenį vérdasi. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo. Iš miltų vìrasi ir iš vienų kunodų vìrasi putra. Šiaip teip patys ten [liuob] vìrsias, patys ten ką. Verdiẽs <span class="explanation"> (virkis) </span> pati, kad aš netropiju. Ar tebesivérdat jovalus? <span class="explanation">virinimu gaminti: </span> Verdamos druskos <span class="explanation"> (verdant vartojamos) </span>, galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę. Iš beržinių kelmų degutą verda. Iš pušų šaknų smalą vìrdavo. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vìrti muilą. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vìrsma kokį grobgalį kame sugreibę. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda <span class="explanation"> (muilą verda) </span>. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vìrdavo muilą. Tą muilą mokėjom vìrt iš tokių riebalų, tokių atliekų. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą. Seniau čia druską vìrdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė. Eik peklon smalos vìrtie! <br/>6. <span class="explanation">gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: </span> Roputės jau vérda. Nors juoda bulbynė, bet švariai vìrė. Gardūs kopūstai, su višta vìrę. Vìrk, kisieliau, bėk, Motiejau. Jau yra vìrusios arbatos. Mano kojos vérda ir vérda <span class="explanation"> (skauda) </span>. Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda. Juodas puodas galu lauko vérda. <span class="explanation">virinimu gamintis: </span> Buvo rūkai geležiniai, katile smala vìrė. <br/>7. <span class="explanation">gaminti garinimu (ppr. degtinę): </span> Vìrė tą samagoną ir tep lakė. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vìrti nėkas nèvirė. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus. Tas ūkininkas būk vìręs šnapšę i papuolė į kalėjimą. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę. <span class="explanation">daryti (alų): </span> Pirmiau dirbdavo [alų], vìrė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda. <br/>8. <span class="explanation">burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių</span>. Versmė verdanti. Versmė vérda – oi skanus vanduo. Vanduo verdąs. Tę vanduo verčias – vérda i vérda. Vérdamas šaltenis buvo, akis. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi. [V] anduo vérda iš kalno. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vìrė, margėjo! Šaltinis vìrdavo ir vìrdavo žiemą vasarą. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį. Ten pri prūdo galo y [ra] šaltenis verdą̃s. Tas šaltinis vìrdavo teip kaip katilai. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo. Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas. <span class="explanation">kunkuliuoti, sūkuriuoti</span>. Siaučia marios, verda, kunkuluoja. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda. Vanduo šaltiny vérda kap puode. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v] anduo. Šaltinukas teka, net vérda. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos. \| Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali. Eidami į mokyklą jie. šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda. Jaunų krau [ja] s pats vérda, jaunas džiugus. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vìrė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami. Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų]. Oras aplinkui virė ir maišėsi. <span class="explanation">vaikščioti, rūgti: </span> Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃. Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą. <br/>9. <span class="explanation">intensyviai vykti, judėti, eiti: </span> Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės. Pokylis virė keletą valandų. Karas vakaruose virė. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus. Bildėjo dienas naktis, vìrte vìrė, kaip kokia bulbynė. Visur vìrte vérda, vieną kartą velnias juoksias. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia <span class="explanation"> (karas, šaudo aplinkui) </span>. Darbas vérda kaip iš pypkės. Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega. Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant. \| Miestelyje jau virė jomarkas. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai. \| Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda. Sviete vìrė i vìrs <span class="explanation"> (bus neramumų) </span>, taip y [ra] priliktà. <br/>10. <span class="explanation">kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio</span>. Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas. Prekyvietėje verda aistros. Vaikams galvo [je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti. Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje. <br/>11. <span class="explanation">būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: </span> Vyrai tankiáu pikti, anie viduo [je] vìrte vérda. Su vyrais tik nepradėk vìrti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda. Raulas net iš džiaugsmo verda. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu. Kuliganai tik vérda <span class="explanation"> (siunta) </span>, nori krautuvę išplėšt. Ans valdžios netekęs, visas vìrte vérda. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt. Net vérda kai puodas <span class="explanation"> (nori išgerti) </span>. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan. \| Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda. Verda akys kaip vagies. To vaiko vérda akys kakto [je] – šelmystę galvoja. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! \| Visas kaimas vìrė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo, vérda liežuviai i piktumai. Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Ko vérdi? – paspėsi numirti. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas. <br/>12. <span class="explanation">maišytis, judėti vienam šalia kito</span>. Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda. Jauni vìrte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne. Te. smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda. Ka pradėjo vìrti vìrti vìrti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu]. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai. \| Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda. Perdien pilve vérda. <span class="explanation">greitai judėti: </span> O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės. <br/>13. <span class="explanation">daug ir smarkiai kalbėti: </span> Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos. Ana vis vérda i vérda su boboms. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė…. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda. Žydai šūlė [je] vérda. Troboje kaip šiupinys virė <span class="explanation"> (garsiai kalbėjo, klegėjo) </span>, kol tik visus butelius ištuštino. <br/><b> ãkys vérda</b>. <span class="explanation">labai nori, trokšta (ko nors): </span> Ir jam vérda ãkys nusipirkt. In bernus tai jos tik ãkes vérda. Ir in parėdus ãkys vérda. <br/><b>galỹnę (galų̃ kõšę</b>. <br/><b>) vìrti</b> <span class="explanation">baigti austi: </span> Šiandien vìrsu galỹnę. <br/><b>galvà (galvojè, galvõn) nevérda</b>. Nieko nemoku – galvà nevérda. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Labai išsigandau, i galvà nevérda. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs. <br/><b>galvà vérda (vìra) </b><br/>1. Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vìrė. A, jų. galvà vìra – anys žino, ką daro. <br/>2. <span class="explanation">galvoja, mãno: </span> Žmogaus galvà mažu tep vérda. <br/><b>galvojè vérda kõšė</b>. Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvìkėse kõšė vérda. <br/><b>išeĩti šunìms pùtrą vìrti</b>. Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vìrti. <br/><b>jõvalas (kãtilas</b>. <br/><b>) vérda</b>. Kol susistovės, kol susitupės, taip i vìrs kãtelas. Tenai vérda baisiausiai jovalaĩ: duodas bobos kaip pasiutusios. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi. <br/><b>kepenà vérda</b> <span class="explanation">ima pyktis: </span> Da vis šneka, da vis pasako [ja], o jau tai tik kepenà vérda. <br/><b>kẽptas ir vìrtas</b> <span class="explanation">daug matęs, iškentęs: </span> Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos. <br/><b>kõšę vìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pyktis, bartis: </span> Jau ans y [ra] geras, ana pati kõšę vérda. <br/>2. <span class="explanation">kurstyti nesantaiką: </span> Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti. <br/><b>kõšė vérda (vérdasi) </b> <span class="explanation">yra kovojama, pykstama, baramasi: </span> Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs. Pamatyste – vėleik vìrsias kõšė. <br/><b>kõšės nevìrti</b> <span class="explanation">neturėti naudos: </span> Iš poterių košės nevirsi. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda. <br/><b>kraliùkai galvojè vérda</b>. <br/><b>kraũjas vérda [gýslose] </b>. Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo. Toks nevala – kraũ [ja] s vìrė veizant. Kraũ [ja] s vérda, širdis peiliūse. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose. <br/><b>kuñkuliais vìrti</b> <span class="explanation">tūžti: </span> Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru. <br/><b>makaũlė vérda</b>. <br/><b>neĩ kẽpęs neĩ vìręs</b>. <span class="explanation">nevykęs. </span> <br/><b>peklà (pẽklos) vérda</b>. Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi. Vìrė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Bendrovė [je] vérda vérda pẽklos, vaga. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą. Par man’ gi visa peklà gi vìrė, čiagi viskas, gegužinės buvo. <br/><b>pẽklą vìrti</b> <span class="explanation">bartis, ginčytis: </span> Ana visą pẽklą vìrė, kaip išejo – ramybė. <br/><b>pìkį vìrti</b><br/>1. <span class="explanation">pykti: </span> Ar jau vėl, Ona, pìkį vérdi? <br/>2. <span class="explanation">knarkti, šnarpšti: </span> Šnarpšta miegodamas – pìkį vérda. <br/><b>prãgaras vérda</b>. Karas, tris dienas prãgaras vérda. <br/><b>širdìs kraujuosè (kraujù</b>. <br/><b>kraujaĩs</b>. <br/><b>kuñkuliu) vérda</b> <span class="explanation">yra graudu, skaudu: </span> </span> Mano širdìs kraujuõs vérda. Širdìs kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti. <br/><b>širdìs (širdyjè</b>. <br/><b>) vérda</b> [kraujỹ]. <br/>1. <span class="explanation">yra apimtas pykčio: </span> Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdìs vìrė. Širdìs vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda. <br/>2. <span class="explanation">yra graudu, skaudu: </span> </span> Širdìs vérda, o verkt negaliu. Ė momos širdìs kraujỹ vérda. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis. <br/><b>zuĩkiai vérda šnãpšę</b>. <span class="explanation">kyla rūkas. </span>. <br/><b>antvìrti, </b>antvérda, añtvirė. <br/>1. <span class="explanation">daugiau išvirti: </span> Reik bliūdą košės antvìrti, būs daugiau valgytojų šiandieną. <br/>2. <span class="explanation">pradėti virti: </span> Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant. <br/><b>apvìrti, </b>apvérda, àpvirė. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: </span> Grybus apivérda, tada gi merkia. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti]. Liuob apvìrsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių. Nuvalysu grybas, apvìrsu, būs gerai. Valgau vos apvirusią mėsą. To boba apsìvirė obuolių, grybų prisirinko. Vienuo rozuo apsìviriau [dešrą], ale vis tiek negaliu valgyt. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: </span> Apvìrusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs. <span class="explanation">kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: </span> Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt. <br/>3. <span class="explanation">aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: </span> Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Dešimty buvom, reikėjo apvìrt šeši vyrai, apiplaut. <br/>4. <span class="explanation">apšutinti, aptvilkyti: </span> Rūgšti kopūstai, matai, anie apvìrs bulbes, nebišvirs. <br/>5. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode. <br/><b>atvìrti, </b>atvérda, àtvirė. <br/>1. <span class="explanation">pakaitintam pradėti kunkuliuoti</span>. [V] anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies. Šišon atvìręs vanduo. Ir tad plikom: pila su atvìrusiu vandiniu. \| Bute <span class="explanation"> (priemenėje) </span>, kol katilas atvìrs, užsikvempusi miegtu. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį. <br/>2. <span class="explanation">kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: </span> Antkaitu rindelelė [je] vandinį čystą ir atvérdu. Geriau atvìrk pieną ir palik virtuvėj. Ar jūs turit atvìrto vandens? <br/>3. <span class="explanation">pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: </span> O kitas i valdomas savo sriubą atvérda. <br/>4. <span class="explanation">kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): </span> Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai. Àtvirei [baravykus], ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom. Atvìrsim tą žolę ir gersim. Turì turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė. <br/>5. <span class="explanation">pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: </span> </span> Erbeta dar neàtvirė. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas. <br/>6. <span class="explanation">kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: </span> Bulbes atvìrs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia. <br/>7. <span class="explanation">antrą kartą virti tą patį valgį: </span> Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi. Kopūstus galėsit atsivìrt. <br/>8. <span class="explanation">kunkuliuojant, putojant artėti</span>. Ateina, atvérda didžiausios bangos. <br/><b>davìrti, </b>davérda, dàvirė. <br/>1. <span class="explanation">pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: </span> </span> Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavìrus. Nelipk, smãla nedavìrus! <br/>2. <span class="explanation">kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): </span> Nedavìrę pautas. Tada mañ’ anys pagadino <span class="explanation"> (paleido vidurius) </span>, gal buvo nedavìrę kurapkiokai. Ne kiaušinis nedavìręs, ale tu nedašutęs <span class="explanation"> (puskvailis) </span>. <br/>3. <span class="explanation">kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: </span> Išvìrdavo kviečių [Kūčioms], kas nedavérda – tam blogai. Žalios bulbos, nedavìrta. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša. <br/><b>įvìrti, </b>įvérda, į̃virė. <br/>1. <span class="explanation">pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros</span>. Į̃virė gerai puodas. \| Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius. Puodas įviręs labai aštriai. Įsivìręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia. <br/>2. <span class="explanation">užkonservuoti (maisto produktus): </span> Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvìrdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom. Jei gerai neinvìrsi tų grybų, možna pamirt. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių. <br/>3. <span class="explanation">kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti</span>. Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė. <span class="explanation">sulipti: </span> Įvìręs plaukas į klecką, fi! <br/>4. išvirti 3: Įvìrkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu. Įsivìriau tik vieną kiaušinį. <br/>5. <span class="explanation">įnikti šnekėti, plepėti: </span> Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo. <br/><b>išvìrti, </b>išvérda (ìšvira), ìšvirė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įvirti

#