įviliojimas

Įviliojimas – tai veiksmas, kai kas nors (įviliotojas) skatina arba suvedžioja kitą asmenį (įviliotąjį) daryti ką nors, dažniausiai neigiamo pobūdžio, paprastai apgaudinėjant, žadančius naudą ar kitaip manipuliuojant.

Pagrindinės reikšmės atspalviai:
1. Įtraukimas į nepageidaujamą veiklą (pvz., nusikaltimą, konfliktą).
2. Suviliojimas (dažniau emocinis ar fizinis).
3. Sinonimai: įtraukimas, suvedžiojimas, suviliojimas, manipuliacija.

Pavyzdžiai:
1. Įstatyminis: „Jaunuolį įviliojo į vagystės planą, pažadėję didelius pinigus.“
2. Kasdienis: „Draugė įviliojo mane į pirkimų centrą, nors žinojo, kad sutaupyti noriu.“
3. Emocinis: „Jis ją įviliojo meilės žadais, o vėliau išėjo.“

Trumpai: Tai – manipuliacinis veiksmas, kuriuo asmuo traukiamas į nepageidaujamą situaciją ar veiklą.

Įrašas
Paaiškinimas	Įviliojimas – tai veiksmas, kai kas nors (įviliotojas) skatina arba suvedžioja kitą asmenį (įviliotąjį) daryti ką nors, dažniausiai neigiamo pobūdžio, paprastai apgaudinėjant, žadančius naudą ar kitaip manipuliuojant. Pagrindinės reikšmės atspalviai: 1. Įtraukimas į nepageidaujamą veiklą (pvz., nusikaltimą, konfliktą). 2. Suviliojimas (dažniau emocinis ar fizinis). 3. Sinonimai: įtraukimas, suvedžiojimas, suviliojimas, manipuliacija. Pavyzdžiai: 1. Įstatyminis: „Jaunuolį įviliojo į vagystės planą, pažadėję didelius pinigus.“ 2. Kasdienis: „Draugė įviliojo mane į pirkimų centrą, nors žinojo, kad sutaupyti noriu.“ 3. Emocinis: „Jis ją įviliojo meilės žadais, o vėliau išėjo.“ Trumpai: Tai – manipuliacinis veiksmas, kuriuo asmuo traukiamas į nepageidaujamą situaciją ar veiklą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.