įvėžlinti

vė̃žlinti (-yti), -ina, -ino.

1. šliaužti, ropoti. [Vėžlys] gyvena balose, judėdamas vėžlyte vėžlina, kūno pavidalu panašus į varlę.

2. pelengva, nerangiai eiti, vilktis, sliūkinti: Vė̃žlina sau koja už kojos. Vė̃žlina kaip sena bobutė. Vėžlina kaip senis, paskubėk, matai, kad laukia! Vaikytuk, kur jau vė̃žlini, kur?! Kur teip vėlai vėžlini?! Vė̃žlyk greičiau, karvės jau į vidurį vasarojaus suėjo! Visas būrys, šnekučiuodamas apie šį, apie tą, vėžlino toliau. Nutūpęs varnas pradėjo vėžlinti skersas, vėjo stumiamas pavandeniu. Kartą vėžlino pro šalį vilkas ir išgirdo, kaip bobutė šaukia savo Jučiuką.
atvė̃žlinti. palengva, nerangiai ateiti, atsliūkinti: Boba atvė̃žlino pasiramsčiuodama iki vartų ir susmuko. Atvė̃žlina koja už kojos kaip koks senis. Netrukus prie ugnies atvėžlina, rumždamas šlaunį, vyriausias sūnus Simas.
įvė̃žlinti.

1. palengva įeiti, įsliūkinti: Jis įvėžlino su nukleiptais purvabridžiais į nameliuką.

2. nerangiai įlipti, įstoti kur. . Įsivė̃žlino kap višta į pakulas.
išvė̃žlinti.

1. keturpėsčiam išeiti, išropoti, išrepečkoti: Jurgis išvėžlino vos gyvas iš vandens ir pamėgino atsistoti.

2. palengva, nerangiai išeiti, išsliūkinti: Tas išvė̃žlino pavakare čia tuo paalksniu. Lyg iš už kalno, lyg iš už debesų išvėžlino saulė. Nemaniau, kad rusas išsivė̃žlys – tiek laikėsi.
nuvė̃žlinti.

1. nuropoti, nušliaužti. Vėžys nuvė̃žlino atgal.

2. palengva, nerangiai nueiti, nusliūkinti: Kol jis nuvė̃žlys, tai ir pietūs ateis. Dar pusę mylios nuvėžlintum ligi vakaro.
pavė̃žlinti.

1. kiek ropoti, šliaužti.

2. pajėgti sunkiai eiti: Toks mandras buvo, o dabar – vos pavė̃žlina. Vėžlio [ja] vos pavė̃žlydamas. Ar dar kiek pavė̃žlini? – Pavė̃žlinu per skersą budę (labai mažai) .
parvė̃žlinti.

1. parropoti, paršliaužti.

2. palengva, nerangiai pareiti, parsliūkinti: Parvėžlins bernas iš karčemos girtas. Taip jį apkūlė, jog šis vos namo parvėžlino.
suvė̃žlinti.

1. visiems suropoti.

2. nerangiai sueiti.
užvė̃žlinti.

1. užropoti, užšliaužti.

2. nerangiai užlipti, užminti: Taip užsigalvojau, jog, netyčia užvėžlinęs ant sraigės lukšto, išsilaužiau dešinį blauzdikaulį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vė̃žlinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">šliaužti, ropoti</span>. [Vėžlys] gyvena balose, judėdamas vėžlyte vėžlina, kūno pavidalu panašus į varlę. <br/>2. <span class="explanation">pelengva, nerangiai eiti, vilktis, sliūkinti: </span> Vė̃žlina sau koja už kojos. Vė̃žlina kaip sena bobutė. Vėžlina kaip senis, paskubėk, matai, kad laukia! Vaikytuk, kur jau vė̃žlini, kur?! Kur teip vėlai vėžlini?! Vė̃žlyk greičiau, karvės jau į vidurį vasarojaus suėjo! Visas būrys, šnekučiuodamas apie šį, apie tą, vėžlino toliau. Nutūpęs varnas pradėjo vėžlinti skersas, vėjo stumiamas pavandeniu. Kartą vėžlino pro šalį vilkas ir išgirdo, kaip bobutė šaukia savo Jučiuką. <br/><b>atvė̃žlinti</b>. <span class="explanation">palengva, nerangiai ateiti, atsliūkinti: </span> Boba atvė̃žlino pasiramsčiuodama iki vartų ir susmuko. Atvė̃žlina koja už kojos kaip koks senis. Netrukus prie ugnies atvėžlina, rumždamas šlaunį, vyriausias sūnus Simas. <br/><b>įvė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palengva įeiti, įsliūkinti: </span> Jis įvėžlino su nukleiptais purvabridžiais į nameliuką. <br/>2. <span class="explanation">nerangiai įlipti, įstoti kur. </span>. Įsivė̃žlino kap višta į pakulas. <br/><b>išvė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">keturpėsčiam išeiti, išropoti, išrepečkoti: </span> Jurgis išvėžlino vos gyvas iš vandens ir pamėgino atsistoti. <br/>2. <span class="explanation">palengva, nerangiai išeiti, išsliūkinti: </span> Tas išvė̃žlino pavakare čia tuo paalksniu. Lyg iš už kalno, lyg iš už debesų išvėžlino saulė. Nemaniau, kad rusas išsivė̃žlys – tiek laikėsi. <br/><b>nuvė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuropoti, nušliaužti</span>. Vėžys nuvė̃žlino atgal. <br/>2. <span class="explanation">palengva, nerangiai nueiti, nusliūkinti: </span> Kol jis nuvė̃žlys, tai ir pietūs ateis. Dar pusę mylios nuvėžlintum ligi vakaro. <br/><b>pavė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek ropoti, šliaužti</span>. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti sunkiai eiti: </span> Toks mandras buvo, o dabar – vos pavė̃žlina. Vėžlio [ja] vos pavė̃žlydamas. Ar dar kiek pavė̃žlini? – Pavė̃žlinu per skersą budę <span class="explanation"> (labai mažai) </span>. <br/><b>parvė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parropoti, paršliaužti</span>. <br/>2. <span class="explanation">palengva, nerangiai pareiti, parsliūkinti: </span> Parvėžlins bernas iš karčemos girtas. Taip jį apkūlė, jog šis vos namo parvėžlino. <br/><b>suvė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visiems suropoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">nerangiai sueiti. </span> <br/><b>užvė̃žlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užropoti, užšliaužti</span>. <br/>2. <span class="explanation">nerangiai užlipti, užminti: </span> Taip užsigalvojau, jog, netyčia užvėžlinęs ant sraigės lukšto, išsilaužiau dešinį blauzdikaulį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.