Įvelijimas – tai kaltinimas, apkaltinimas, ypač neįrodytu ar klastingu būdu. Dažnai vartojama neigiama prasme, kai kažkas yra neteisingai apkaltinamas.
Pavyzdžiai:
1. Politinėje kovoje dažnas yra įvelijimas – priešininkas apkaltinamas korupcija be įrodymų.
2. Jis patyrė įvelijimą vagystėje, nors buvo nekaltas.
3. Tai grynas įvelijimas – jie nori jį sukompromituoti.
Trumpai: įvelijimas – neteisingas apkaltinimas, dažnai siekiant sumenkinti arba nubausti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.