įvelėti

velė́ti, -ė́ja (vẽli), -ė́jo.

1. skalbti, plauti drabužius (ppr. daužant kultuve): Storas drapanas su kultuve velė́davo, ne kuom, šarmu mazgodavo. Velė́t žiemą išeini, tai net pyška kultuvė. Velė́ji kultuvėm, rankos užsitrenkia, ir nešalta. Drapanų upėn velė́t nusinešiau. Žiemą velė́davom, kovo mėnesį, tada gi pats darbas. Sakydavo, audeklus laumės vakarais velė́ja, kulia. Ogi seniau išeini, būdavo, kad tyku, tik girdi pu pu pu, teip gražiai velė́ja. Nusinešam šilto vandenio an duobę ir velė́jam. An lentos sudedam, tada kultuvėm velė́jam. Rodžia, kap skaras velė́t: paima kultuvę ir muša kokį autą. Jau ką velė́ja, kultuve luopsi teip retai luop luop. Žiemą, būdavo, in balos, ežere rūbus velė́ji, plauni. Laumės veli savo audimus po nusileidimui saulės. Nedaug težlugsi dviem katilėliais, nedaug velėsi dviem kultuvėlėm. Laumės arba čeraunykės naktimis velėja. Atšalau kojeles ant to ledo stovėdama, baltai skaras velėdama. O kas tatai balta, balta nevelėta? Gulbytėlė balta nevelėta. Velė [ja] seselė brolio mandūrelį savo graudžioms ašarelėms. Balta balta – niekad nevelėta. Savas – baltas ir nevelėtas, kito – juodas ir nedėvėtas. vandeniu (su muilu ar skalbikliais) švarinti (drabužį): Žlugtį skalba su kultuve, velė́ [ja] su rankoms. Dvi nedėlias praturiu i velė́ju paklotes. Mašina velė́ta – rynės kap stovė [jo] i stovi. Ar turi velėjamo muilo? Velė́t valdžiai neduotau – suplėšo. Nevelė́ja, tai inblakėjęs ir stovi [drabužis]. Visi juoduliai paliks marškiniuose be muilo velė́jant, t. y. rankose trinant. Pamislyk tik – Kalėdų rytą rūbus velė́ja – ar tau laiko nebus? Seniau velė́jo rūbus pelenais. Tokia buvo graži [skarelė],
velė́ [ja] u velė́ [ja] u i suvelė́ [ja] u. | Užlijo, nekulsi [kombainu],
velė́ [ja] (maigo) varpas tiktai. Parkeiti patalynes viską, nu tada jau velė́jys. Nesvelė́k, sesutėle, baltai marškinėlių, išvelės tau bernužėlis an tavo petelių. Pats velė́jos, pats virėsi. Marškiniai drobiniai velė́jas gerai.

2. švarinti vandeniu, plauti, mazgoti (rankas, kojas, indus, grindis ir pan): Darbo nebaigei, o jau rankas velė́ji. Aš ne vakare kojas velė́ju, ale ryto. I buteliukus anas velė́jo, i palas vaiko. Tai dar̃ tu visas reikia velė́t. Vaikas nevedęs, tąsosi – sunku man jo velė́t, šert. Inglėmus puodynė, kiek čėso nevelėta. Anas an atšlaĩmo burną velė́ja. Vieną kartą stalą velė́jau. Tik tik neišburbinau lango velė́dama, mažai stiklas ažsikabinęs. Velė́jam sienas pirkios, būdavo, in šventės asiais, tai tik kvepia pirkia! Pasilsy – tu velė́ [ja] i padlagą, aš dyka sėdė [ja] u. Ejo panos į Dunojų rankelių velėti. Kai katė velėja savo snukį, bus svečias. | Mergos susibris į prūdą, vaikiai tą avį atneš, priduos, anos ten i velė́s, išplaus. Neturi darbo, kaip apšikęs koją velė́t. Da bobutė velė́jasi (maudosi) . Par jį pirtis tik kiaulėm velė́tis.

3. smarkiai lyti, merkti: O gerai lietus velė́jo!

4. smarkiai mušti, pliekti: Ot neklaužada, kad aš jį velė́siu, tai žinos! Nusisegęs diržą ir velė́ja vaikuo skūrą. Negrūdo mūsų, nevelė́j [o]. Ir čia buvęs, ir ten buvęs ir visur pakliuvęs, todėl ir šonai velėti ir galva skylėta. Apsuko botagą ir botkočiu velėjo šuoliu besinešantį arklį. Nors kultas ir velėtas, vienok savo biesą pučia. Vienas antrą nori apsaugoti, o patys velėjasi kumščiais. Anas nori su maimi (manimi) velė́tis. daužyti, tvoti: Piesčiais velė́ja (kulia) linų galvaites. Tata, padarai kūlį, ba rytoju eisim malkų velė́t, skelt.

5. daug, godžiai valgyti: Velė́ja visą žuvį, o pažandžių neima. Mužiko darbas – duona velė́t. Atsigulė pasieny, už motutės pečių, ir ėmė gardžiai velėti sližiką.

6. keikti, plūsti: Ka velė́s, ka varys ant visos sodos ir apsiklausyti negalės – toki pliotkininkė buvo. Kad pradėjo ans velė́ti tą Valtį: krupis, žaltys, velnias! Jau muni velė́ [ja] bobos, kad teip žiaugčioju.

7. voluoti, velenuoti: Reikia pūdymus velėti pakartojus ir išakėjus. Velėjama ir tada yra, kad vasarojų pasėjus lytus žemę suplaka.

8. kočioti (drabužius).

9. velti (milą).

10. įveikti, susidoroti.
káilį velė́ti. mušti.
kùltas (nekùltas) nevelė́tas. nevykėlis, nevala, ištižėlis: Kožnas kùltas nevelė́tas ieško, kad būtų graži. Tas Naktiniokas nei šioks, nei toks, nekùltas nevelė́tas.
liežùviais velė́ti apkalbėti: Bet tos opinijos yra, jos ir toliau plauks, bus liežuviais velėjamos ir kava su alum skalaujamos.
apvelė́ti

1. išskalbti daužant kultuve.

2. aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Marti tave apvelès. In patalo guli, reikia i apvelė́t, i papenėt. Vyras turi būt apvelė́tas, apžiūrėtas. Reikia jau jai diedas apvelė́t. Be gaspadinės visa šeimyna sudriskusi – nei apsiūta, nei baltai apvelėta. Ryt subata, reikia apsivelė́t, apsiplaust. Muilo [pirkti] nueik: apsivelė́t reikia, kas tau nori nešiot nešvarų.

3. apmazgoti, apiplauti: Gal netruksiu juos. apvelė́t. Silkių galvas susrinkom, apsvelė́jom ir suvalgėm. Smėliu visur nubarstyta, apsvelė́ję.

4. apmušti, apdaužyti: Kaip kultuvais apvelė́ta pasidariau.
liežuviù apvelė́ti apkalbėti: Ir tep apvelė́ja liežuviù.
skū̃rą apvelė́ti primušti: Kap pasgausiu, tai apvelė́siu tau skū̃rą.
atvelė́ti

1. atskalbti, išplauti iki pirmykščio švarumo: Užnešioji marškinius, jog paskui net atvelėti nieku būdu negalima.

2. atmazgoti: Rankos niekaip nemožna atvelė́t.

3. atidaužyti, atkulti: Atvelė́jo šonus lazda ir paleidė. Kai atvelė́jo per pasturgalį, tai atvelė́jo!

4. apkalbėti, apšmeižti: Jau gana ją atvelė́jo.

5. atriekti, atpjauti: Baisią abišalę atvelė́jo. Kur kiši tokį didelį griežinį [duonos, ragaišio] atsivelė́jęs?

6. atnešti, atvilkti: Atvelė́jo pilną glėbį dobilų. Atvelė́j’ tu man čia nuo skiedyno kaladę. Gerą maišą bulbų atvelė́jo.

7. atsibastyti: Atsivelė́jo iš kažin kur koks svieto parejūnas.
įvelė́ti

1. gerokai įmušti, įpliekti: Kad aš tau gerai invelė́siu, tai kol mirsi – neužmirši. Invelėja lazda.

2. įstumti, įtraukti: Žmogų į blogą įvelė́ [ja] greitai.

3. įkirsti, įmušti: Šernui dukart kirviu tarpupetėn kad įvelė́jo. Tau anas guzą kakton invelė́jo ir nešiokis.

4. įsikibti, įsitverti: Dabar tiktai nėra kam užsiimti, čia į tamstos garbanas galėtų įsivelėti už apgavimą. Juo gražesnis vaikis, juo tura įsivelė́ti į kokią palaidūnę mergą.
išvelė́ti

1. išplauti, išskalbti drabužius (ppr. daužant juos kultuve): Pasiėmęs kultuvę išvelė́k skalbinius upėje. Šarmas labai gerai, an duobės išvelė́jai tada su kultuve. Su kultuve latatai latatai, būdavo, mat išvelė́ji, drobinių teip neišskalbsi. Tuos audeklus katilan – pavirini, tada išvelė́ji ir an pievos kloji. Išvelė́jau žlugtą, dabar džiovinu. išskalbti, ištrinti su muilu ar skalbikliais: Išvelė́k namie skalbinius, drabužius su muilu išmuilydamas, o skalbyklo [je] su kultuve išskalbk. Liuobam pavargti, kol tą žlugtą išvelė́si. Išvelėjus reik išskalbti. Išvelė́jau kuskelę su šarmu, ir nubluko. Gal duktė marškinių neišvelė́ja, eina sukriautusiais. Nori baltai išvelė́t, tai turi ir plyšt po biskį rūbas. Išgniaužo rūbus, išvelė́ja. Reikalauna, kad būt išvelė́tos [vilnos],
ne in avelės. Išvelėk, mergele, baltus marškinėlius be muilo, be šarmo ir be vandenėlio. Jy (ji) ižvelė̃s, ižmazgos – apvyzdėta ligonis. Tai mano vargelis, baltai išvelėta, minkštai iškočėta, po mano baltom kojelėm paklota. Tie yra, kurie atejo iž vargo didžio ir išvelėjo rūbus savo ir ižbaltino juos kraujy avinėlio, nealks nei trokš daugesn. Kaip išvelė́jau, teip ir apsievė. Mašina velė́ja, išvelė́t [ų] i man kokį abrūsiuką, ale kur te. Į vonią į šarmą gerai išrubuliuosi, išvelė́si, i skalbti į upę nusivešys. Nepagniaužę rankom rūbų neišvelė́si. Išvelės, išplaus ir dantim išgrauš. Ko neišvelė́si – tai iššalvės, o jei neiššalvės – tai žmones apkalbės. Visas gyvenimas išsivelė́ [ja] u pati, nieko neprašiau. Sutrė – nei jy rūbų išsivelė́ja, nei nieko. Penkelius marškinius išsivelė́ [ja] u. Motutė išsivelėjus Kupoj, padžiovus, atsisėdus ant prieklėčio ir siuvañt. An prūdo išsivelė́ja, išsiplauna [skalbiniai]. Innešiotas rūbas baltai nebeišsivelės.

2. išplauti, išmazgoti (indus, grindis ir pan): Pašildyk [v] andenį ir išvelė́k puodą. Paki sūdus išvelė́ja – i vakaras. Va šakutės išvelė́tos ir padėtos. Išvelė́ji [duonkubilį] i užvoži [iki naujo kepimo]. Tokius plaukus ir išvelė́t ne teip lengva. Išvelė́ji padlagą, anas i vė toks (nešvarus) . Išsivelė́k bliūdą – ažrūkęs. Atejo iš upės išsiprausus, išsivelė́jus visa kai sūris. Rankos išsivelė́ja, tik pavelėk ką daugiau, pavelėk – i išsivelès.

3. pakeisti kokybę skalbiant: Drabužis nau [ja] s y [ra] šiltesnis, o išnešiotas, jau išvelė́tas nebė [ra] toks šiltas. Šita drobė jau išsivelė́jus. Itai jau išsivelė́jo niekočia.

4. išmušti, prilupti: Išvelėjau su rankoms ausis, bet par galvą nedaužiau. | Sėdžia vyras tarpuakiu išvelė́tu.

5. iškočioti, išvolioti: Kaimyno arklys išvelėjo visas mūsų avižas. Ale teip tavo daržas išvelė́ta, ir žolelės nėr.

6. ištraukti, iškelti: Tik dviejuos išvelė́jom meičioką iš ažudaro.
káilį išvelė́ti išperti, prilupti: Káilį pagaliu išvelė́ti. Na ir išvelė́jo káilį.
paišvelė́ti. primušti, išperti: Anas tuoj polka (lazda) paišvelė́j [o] visas žvėris.
nuvelė́ti.

1. išskalbti: Da lig Kalėdom, būdavo, žlugtą nuvelė́davau. Tai nunešam sodželkon, nuvelė́jam [audeklą] su kultuve. Tai nuvelė́ja [audeklus],
tai vėl taiso po pabalius. Mano dukrelė darbinykelė apžlugo žlugtelį ir nuvelėjo. Vasarą bet kokia velėtoja nusvelė́ja, panytės nusvelė́ja, žiemą aliai šūdą tarnaitės velė́davo. | Daviau daviau – nenusvelė́ja [nešvarumas].

2. nuplauti, numazgoti, nuprausti: Anos [kojos] nejuodos, ale suskilę, nemožna nuvelė́t. Nuvelė́ju sūrį pienu, tai visas tik paspūtęs, geltonas. Ta mergė įbris į prūdą, nu kitas priduos tą avį, ta ten tame prūde tą avį ir nuvelė́s. Nuvelė́t silkė nereikia, tik nulupt. Nusinešei šiulto vandenio [pirtin] nusvelė́t, ir gerai. Pirma eik nusvelė́k rankas, tada valgysi. plaunant pašalinti: Iškasus savo pinigus iš žemių, pirmiausia norėjo nuo jų rūdymą nuvelėt.

3. skalbiant panaikinti tvirtumą, nuskalbti: Atlingavęs iki manęs, tuojau sukniubo dirvoje ir gulėjo paslikas, lyg nuvelėtas autas. Per ilgą velėjimą nusivelė́ja kultuvė.

4. primušti, nupliekti: Kad aš tave nuvelėsiu, tai ir klausysi. Piktas buvo, ne kartą bobai nugarą vadelėm nuvelė́jo.

5. nutrinti, nunešioti, nuvalkioti: Pasaugok, nenuvelė́k drobuželių.

6. nusidanginti, nusitrenkti: Kur benusivelė́jęs, į kurias nepadalijas!
šónus nuvelė́ti primušti: Tu man nelįsk į akis, aš tau šónus nuvelė́siu. Visi mes buvom aplamdyti, neblogai nuvelėtais šonais.
pavelė́ti.

1. kiek skalbti, žlugti (daužant kultuve): Kiti nešdavosis da į upę, pavelė́davo [audeklą],
pelenais da užbarstydavo. Su kultuvėm pavelė́ji pavelė́ji, išplauni ir tiesi. Paema gi, padirba šarmenį, užpilia drobinius rūbus, pamirkia, pavelė́ja an sodželkos. vandeniu (su muilu ar skalbikliais) kiek švarinti, pamazgoti: Pavelė́siu [rūbus] karštam [v] andeny, rankos išsivelès, nušus. Razkasė upę, nėra kur nė skaros pavelė́t. Pasakysiu viršininkui, tegul kiek pavelėja medžiotojišką sąžinę. Lakmonus pasvelė́siu koc.

2. išmazgoti, nuplauti, išplauti: Pavelė́si [vilnas],
i labai gerai, an avelės. Pavelė́ju, supilu ir kiaulėm supeniu. Reikia eit ežeran pavelė́t kojas. Pati bliūdely [je] pasvelė́ju.

3. galėti skalbti: Bernai ir mergos jau papjauna, paaria, žlugtą pavelėja. Pasvelė́ju do pati. Pavelėt reikia vyrami, jų kiti nagai, nepasvelė́ja.

4. užmušti: Oi, diedule, tas arklys pavelė̃s visus. Čartas pavelė́j [o] karves, pavelė́j [o] kiaules ir žmuoj ažsiliko biednas. Atejo banditai ir tėvus pavelė́j [o].

5. primušti, sumušti: Griūdamas an žemės nosį pavelė́jo. Ir moma pavelė́j [o] savą bernėką. Bernai tuinais pasvelė́jo.

6. suskaldyti, sudaužyti: Pavelė́jo bliūdą. Davai anas kult, padlogą pavelė́j [o] kirviu.

7. kiek pabarti, pakeikti.
parsivelė́ti.

1. parsivilkti, sugrįžti: Mašina nejo, kaip aš parsivelė́jau, be kojų palikau.

2. atsibastyti, atvykti: Parsivelė́jo iš kurios nepadalijos žmonių apgaudinėti.
pérvelėti. pervelė́ti. parvelėti.

1. išskalbti, išvelėti: Jos užuolaidos nepérvelėtos. Reikia visa pérvelėt, juoda. Par du [v] andiniu párvelėk, nebreikės skalbti. Pérvelėti do net gražesniai siūlai. Kiek aš tų rūbų pérvelėjau kareiviam.

2. pakartotinai išskalbti, perskalbti.
pravelė́ti.

1. kiek paskalbti, praskalbti: Pravelė́jau, kad būt minkštesnis [rankšluostis].

2. pasiprausti, pasimazgoti: Gal neprasvelė́jai, ponas?
privelė́ti.

1. priskalbti: Ir duonos pakepa močia, ir marškinių privelė́jam, viso. Daugybė rūbų privelė́ta. Kas tę karo – tiek prikarta, privelė́ta. Oi prisvelė́jau skarų per visą tą buitį.

2. priplauti: Privelė́ju, su riebuliais, vis tiek ryja teliokas.

3. primušti, prilupti: Ponas privelė́jo žydą, privelė́jo ir paleidė.

4. prikrauti, priteršti: Na ir kad privelėjo niekočią pilną, net žydui plaukai ant galvos pasistojo.
šónus privelė́ti. primušti, prilupti.
razvelė́ti. pradaužti, praskelti: Anas jam kuolu makaulią razvelėjęs.
suvelė́ti

1. viską išskalbti, suskalbti: Suvelė́k drapanas. Joj [i] susivelėj [o] skustas šilkines – nuejo in vandenį ir plaudžia.

2. dažnai skalbiant sutrinti, sumažinti stiprumą: Abrūsas gal ne naujas, lygiai suvelė́tas koks. Suvelė́ta sukneliūte atejo atlaiduosna. Velė [ja] u velė [ja] u i suvelė́ [ja] u [skarelę]. skalbiant susitraukti, sušokti: Nudidinai – tai nenumažinai: susvelė̃s, susvels ir sušoks. Nebijok, kad reta drobė – susvelė̃s.

3. išplauti: Moma vis berniokui liepia pasūdą suvelė́t, o pati vis stovi ir daboja, kad gerai suvelė́t. Suvelė́jau, sučystijau, i vė marmalynę padarė. Šiandie ji viena susivelė̃s [indus].

4. smarkiai suduoti, sumušti: Porąkart su lopeta suvelė́jau tam šuniui. Aš tau kad suvelė́siu lazda per šonus! Traibėnas ir vėl suvelėjo arklį rimbu. Až ką mane žmogus suvelė́j [o] ? Aš tave kap suvelėsiu, tai tu tylėsi!

5. suvelenuoti: Reikia saugotis suvelėti šlapia arba persisausėjusi žemė.
užvelė́ti

1. užskalbti, užjuodinti: Rūbus tik ažvelė́k, tai ir bus juodi. Ažsivelė́ję, juodi marškiniai.

2. užduoti: Jei būtum vyras, tikrai per ausį užvelė́čia. Užvelė́jau pora sprandinių (porą kartų uždaviau per sprandą) .

3. užmušti.

4. uždėti, užkrauti: Reikia šiulta kaldra nunešt, tai kad užvelė́siu. Paskui kad užvelė́jo (užlipdė) man čia cimantu. Būras magaryčias išsigėręs ir tą spintą ant savo vežimėlio užsivelė́jęs važiavo namo. ką sunkų užtempti, užgabenti į viršų. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iveleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x