įvedžioti

vedžióti, -iója, -iójo. vesti.

1. nuolat padėti vaikščioti: Vaikus nuo amžių vedžiója, aiškina viską apie senovę. O trečia slūgelė žiedelį raičiojo, už baltų rankelių mergelę vedžiojo. Aš turiu akvatą vedžiotie žabalus ubagus. Senį lazda vedžiója. Protas išmintį vedžiója. Galva visą žmogų vedžioja. Pinigai po pasaulį vedžioja. Be rankų, be kojų aklus vedžioja. Nei akių, nei ausų, o aklus vedžioja. Mėsos kavalkas visą žmogų vedžioja. kurį laiką ar nuolat versti eiti: Karvę vedžiódavo [iš lauko] in telioką girdyt. Nudaviau karvę ganytie, nereikia vedžiótie. Man sunku veršioką vedžiót. Jauną [jautį] vedžiót reikia – jaunas do nemoka [eiti vaga]. Katras arklys tep eina, katras reikia vedžiot [arinėjant bulves]. Vedžióti, išvedžioti arklį [sergantį]. Po lenktynių [žirgą] vedžiója, kad anas atauštų. Aria nevedžiótu arkliu. Agronomas sukinėjosi apie vedžiojamus po parodos aikštę šokinėjančius įpenėtus arklius. Po kiemus ka vedžiójo meškas i beždžiones, ta jau muno mamos amžiuo [je]. Gatvėmis žmogus dramblį vedžiojo. Viedras ažupakaly lapatuoja, mane vedžiója. Galva jau šonan vedžiója (sukasi, svaigsta) . Mano vyras savo valia mane vedžiója. Ji. vyrą vedžiója kaip veršį. Dar daug yra tokių, kurios ieško kur bernelio užmaut apinasrį ir jį vedžiot. | Pagaliau įsitikinę, kad uodegos nevedžiojame, t. y. kad niekas mūsų neseka, pasukom į Jonavos gatvę. Vienu pavadžiu šešiolika arklių vedžiojau. Du stovi, du guli, penktas vaikščiauna – žmonis vedžioja.

2. kartu einant vis lydėti kur: Labai berniokai vedžiodavo mergas po kermošių. Valgyt pirma neduoda, tik vedžiója per kampais. Ir tu, vaike, pas mokytoją nevaikščiok ir Alberto nevedžiok. Vedžiója ana ją in daktarą. Tą vaiką vedžiója par daktarus. Ar jus mama vedžiodavo an poterių? Katekizmų muni ka vedžiójo muno tėvelis. Pasiuvo ant galvelės tokią kepurytę, pirštelį aprišė, kad nešviestų, ir anas vedžiojas [berniuką] su savim. Kur eina ar važiuoja, tas te ir savo pačią vis vedžiójas.

3. globoti (jauniklius): To vištytė po sodnelį vaikelius vedžioja. Mano šito mėlynamargė [višta] viščiokus vedžiójo. Kalakutė labai gerai vedžioja ne tik kalakučiukus, bet ir viščiukus išperėjus. Vedžiójas su saviem kačiuką [katė]. Kiaulė atsivedus sodne du paršiukus vedžiójas. O paršų daug – debesį [šernės] vedžiójas! Drėgnuose palių pušynėliuose briedės vedžiojasi savo mažylius.

4. vaikščioti, draugauti: Vedžiójas du vienu. Ãnas vedžiójos su Alantos mergom. Jis teip pat su ta merga tebesivedžiója. Tas su kita vedžiójas, o Gūros mergaička pakabinus nosį. Jau kadai kadžių vedžiójas abu, gal ženysis. I vaiką turi, i su kavalieriais vėlek vedžiójasi. Vedžiójas vedžiójas, kolei vaiką sumedžioja. Vedžiójas abu parugėm, dabok, kad veselios nepadaryt.

5. kurį laiką klaidinti einantį: Tu mane vedžiójai visą naktį po mišką. Velniai vedžiõs, niekur neuliok [Kūčių] vakare. Pasakojama, kad velniai žmones vedžiójo, medy velnias atsisėdęs grodavo. Maugaruose yra kalnelis Šunpakaušis, tai, sako, tę velniai vedžióję. Girtą vedžiója kas: kur eis neis, vis tan pačian daiktan ateis. Daugiausia girtą velnias vedžiója. Svietą labai vedžioja blūdas. Jei kuomet vedžioja naktį, pasižymėk tą vietą, į kurią vis ateini – ten yra pinigai. Vedžiója velnias až nosies ragu užkabinęs. vaiduokliams rodytis, vaidentis: Vedžiója naktį tę apie dvarą. Naktyj vieną žmogelį pradėję vedžiot po Anykščių šilelį.

6. tiesti: Kelius, geležinkelius vedžióti, išvedžióti po visą kraštą. Lietuvnykai … visam svietui visuos moksluos eis kelio vedžiotų.

7. rašyti, braižyti, paišyti: Vedžióti plunksna. Kad aš galėčia teipo kai ponai plūksna vedžiótie. Prisplėšai vištos plūksnų ir vedžióji. Ranka nerimsta, vedžioja linijas. Palaižydamas pirštuką, senas tėvas ėmė vedžioti ant popieriaus kirmėlaites, ratukus. Čia – galvoti vyrai, marguose žemėlapiuose vedžiojantys tau visai nesuprantamus ženklus. Likimo ranka mano plunksną vedžiójo. Ta pati idėja vedžiojo plunksną ir garsiausiojo armėnų beletristo.

8. braukant kuo rodyti: Šiaudeliu reikdavo vedžiót per knygą [skaitant]. Su pirštu ėmiau po knygą vedžiót. Viena ranka apkabinęs mieląją Ritelę, kitos rankos pirštais vedžiojo skaitomos legendos tekstą. Jonytė atbėgdavo pas jį į lauką, atsinešdavo elementorių ir, šalia atsisėdusi, mokydavo jį, vedžiodama pirščiuku.

9. traukyti ką kokiu paviršiumi: Būdavo tokių žmonių: paima vytynėlę tokią liepos medžio, jis turi savo rankon, jis va po žemę vedžiója (renka šuliniui vietą) . Pirščiuku vedžiója ir kalba (užkalba) , a skauduolis, a vočiūkštė. Po aslą vedžiója su ta sauja šiaudų, su ugniai, tada i ginasi [nuo blusų]. Tą kūlį ranka vedžióji per paršą – ir svilini tep. Kaip senas bučiuoja – per burnelę, per žandelius kap šluota vedžioja. Smilga vedžióti po kaklu, aplink kaklą. Paimsim jo ranką ir vedžiosim, o jis pasirašys.

10. tvarkyti: Ir šeimą turėjo, ir ūkį vedžiójo.

11. gražinti, daryti apvadus: Adamaškų šniūraukėlė aukseliu vedžiota.

12. mojuoti, mosuoti: Ėmė savo kumštį vedžióti palei mūsų nosis. Jie vedžiójo kumščiais aplink mūsų nosis, po mūsų nosimis.

13. kraipyti, sukioti: Vedžióti žiūroną nuo vieno daikto į kitą. Vedžiojo žiūronus iš vienos pusės į kitą, atidžiai žiūrėjo.

14. dainuoti pirmu balsu: Du mano broliai vedžiójo dainas. Jei kas pradėdavo dainuot, jei kas vedžiójo, tai jauna būdama ir padainuodavau. Geras vedikas, tai gerai ir vedžiója. Ana ir vedžiója, ne tik turavoja. Kai blogai vedžiója, sunku ir turavot. Būdavo, ana. vedžiója, o mes turavojam. | Aš kai jauna buvau, ratelius vedžiódavau – dainuodavom, ir nėr kada pasilsėt. Ratelius vedžiódavau, dainuodavau. ringuojant dainuoti: Pone Diev’, padėk pamačyk mano sesulei tyko alasėlio vedžiot. Per pakasynas moterys vedžioja gaidas iš knygų. Seklyčioje merginos altas tebevedžiojo vingrią melodiją. | Tegu ji čionai nekukuoja ir alasėlio nevedžioja. Atsitūps šuo prieangy ir ištisas valandas vedžioja savo meliodijas. Katinėlis rainas vedžio [ja] mergom dainas. Liepose sutūpę mažorines gaidas vedžioja juodgalvės sniegenos. | Valandomis gaila jai buvo Juozelio, kuris taip liūdnas gaidas savo tošele vedžiojo.

15. bėgtis.

16. nuolat vesti jauniklius: Mažiukus pelė vedžioja kasmet po penkis septynis sykius. Kumeliukus vedžió [jo] žėdni metai [kumelė]. Sena kiaulė gerus paršiukus vedžioja. Kiaulė dribt, kiaulė dribt, kiaulė nori miego, par šią naktį nemiegojo, paršelius vedžiójo. Brolio kiaulė vedžiójosi, tai paršiuką davė.

17. perėti: Ir ta baltė (višta) šįmet vedžiójo [viščiukus]. Kad višta vedžiót [viščiukus],
a dabar kas iš jų pirktų? Trys gi [vištos] viščiukus vedžiója. Dar iki rugpjūčio 7 dienos ši pora kranklių tebevedžiojo savo vaikus.

18. dažnai gimdyti: Kad mane imtų itas bernelis, tai aš jam gražius vaikus vedžiótau. Šitokia boba tik vaikam i vedžiót. Su vyru gyvena, vaikų nevedžiója. Boba ilgai vedžiója [vaikus],
o ilgai merga buvus, gali ir neturėt. Jaunoja atvažiavus nuo vinčiaus turi pirmoja iš ratų iššokt – jai bus lengva vaikai vedžiot.

19. imti žmoną: Ar vesi našlelę, ar vedžiosi. Vedžiók tu miesto našleles, ne mūsų jaunas mergeles. skirti, piršti: Svietas tik vedžiója, tik ženija, pats anas nenori. Kietoj žemelėj tad aš gulėsiu, kai su kita vedžiósies.

20. daryti išvadas: Taip vedžioti neleidžia ir tai, kad jie patys seniau nesidėdavo nei gudais, nei lenkais, o visuomet vadindavos lietuviais.

21. gundyti, vilioti.
akimìs (akìs) vedžióti. įdėmiai stebėti, sekti žvilgsniu: Jis mane akim̃ vedžiója, i gana. Julijono veidas niršus, akimis po palubę vedžiodamas, klausosi. Andrius vedžioja padūmavusiom akim po kiemą. Ir pats meisteris juokiasi, vedžiodamas akis nuo vienos prie kitos.
apiẽ ker̃tę vedžióti apgaudinėti, mulkinti: Nevedžiók ãpie ker̃tę, aš tavo mislią kiaurai matau.
griekaĩ vedžiója nuodėmės neduoda ramybės, verčia bloga daryti: Tėvo griekaĩ i vaikus vedžiója. Jų tokia šeimyna: anas tėvą uždusino pirty, tai juos griekaĩ vedžiója.
grūšẽlėmis vedžiótis būti girtam: Jau tu, tatuti, grūšẽlėm vedžiójies.
juokùs vedžióti. juokauti, pokštauti: Moma labai juokùs vedžiója, ka žmonių sueina.
liežuviùs (liežiuviùs,
pletkùs) vedžióti apkalbinėti: Bobos tik liežiuviùs vedžiója – reikia nereikia. Varusia nekruta, tik liežiuviùs vedžiója. Ėmei ir iškorei visus liežiuvnykus, tai nors ramiau būt gyvent, kai nebūt kam liežiuviai vedžiot. Nemoka verpti, nemoka austi, nei staklelių taisyti, tiktai temoka pas susiedėlius liežuvėlius vedžioti. Nereikia vedžiót plẽtkai; neturì ko šnekėt – tylėk. Šitų plẽtkų nevedžiója ana.
privìlijas vedžióti priekaištauti, mokyti: Pradėk pradėk man privilijas vedžioti, – pertraukė vyras, – jei nori gerą žodį išgirsti!
šiūtkàs (štukàs) vedžióti juokauti, pokštauti: Šiūtkàs vedžiójam. Vyras sėdi pirmagaly ir štukàs vedžiója.
už ausių̃ vedžióti valdyti: Ana jį. ažù ausių̃ vedžiója, tai jo visa kas padaryta.
už kaklų̃ vedžiótis muštis: Begerdami pradėjo už kaklų̃ vedžiótis.
už kasų̃ (
už kaltū̃nų) vedžióti mušti: Už kaselių vedžiojo, per petelius kapojo. Diedą až kaltū̃nų vedžiója.
už nósies vedžióti

1. mulkinti, apgaudinėti: Man nereikia vedžiót už nósies, man nereikia an juoko laikyt. Jis papratęs žmogų už nósies vedžiót. Aš tau kad duosiu, tai tu manęs už nósies nevedžiósi! Prastą žmogų visi už nósies vedžiójo. Apgausi ten savo senį kiekviename žingsny, vedžiosi vyrą už nosies kaip veršį. Nesikišk į politiką ir nesileisk vedžiojamas už nosies.

2. viską smulkiai nurodinėti, tvarkyti: Až nósies vedžiójau [vyrą],
tai gyveno. Šūdas ne vyras, kad boba už nósies vedžiója. Až nósies tik asilus vedžiója.
už plaukų̃ vedžiótis muštis: Bobos in lauko nepareina – susibara, o namie tai ir vedžiójas už plaukų̃. Giminaitės vedžiojosi už plaukų, nepasidalindamos kunigo laikrodėliu.
apvedžióti.

1. apvesti 1: Atvažiuotai, apvedžiótau apie ežerą.

2. apvesti 3: Apvedžiójo mane visą miestą. Aš tave apvedžiósiu po savo laukus. Tėvelis apvedžiójo visur.

3. apvesti 4: Davė mosties [nuo rožės],
paseilino pirštą, apvedžiójo, kažką kalbėjo, ir ta votis užgijo. Rūkiama ir aplink kaklą triskart apvedžiojama švento Blažio žvake. Mongolas žengė į prieangį ir savo lempute rūpestingai apvedžiojo visus kampus.

4. apvesti 5: Sodas tvoromis apvedžiotas. Balakonas nors nešiotas, naujom tesmom apvedžiotas. Tos burkos trisiūlės buvo, ir tokiais juodais raikštukais apvedžióta buvo. Sermėgą da apvedžiódavo juodu kasnykėliu. Davė gražius kailiniukus, geltonai apvedžiótus. | Vikšrai melsvai žali, su gelsvai oranžinėmis juostelėmis ir juodomis raudonai apvedžiotomis karpelėmis. Apsivedžiójau sijoną dviem eilėm. Pasisiuvo, apsivedžiojo [kailinukus].

5. pasibėgti: Karvė vedžiojos ir neapsivedžiójo.
atvedžióti; . atvesti
1.
įvedžióti. įvesti:

1. Po kits kito įvedžioti.

2. Įvedžiójau po vieną arklius paupin per kamšą.

3. vedžiojant įpratinti (ppr. arklį): Vedžiot vedžiot [ėmiaus] ir invedžiójau arklį.
išvedžióti.

1. išvesti 2: Kai paskėlau, buvo jau visų karvės išvedžiótos. Rasi rytoj stainelę atdarytą ir bėruosius žirgelius išvedžiotus. Išvedžiosme žalas, margas karveles. Tai išvedžiosiu tavo margus jautelius ir išvežiosiu tavo aukštus kraitelius. Parsivedė iš Ančiulių dvi karves, – kitos buvo išvedžiotos pas gimines arba parduotos. Jau išsivedžiójau gyvulius. Kaimynai išsivedžiodavo šėryboms padegėlio gyvulius.

2. išvesti 3: Druskiuvienė amžinuotilsį išvedžiójo [po uogynus] ir žinau. Po daržą veršis išvedžióta, ištrepenta gerai. Liepia vedžiot [šunį],
kur aš naktį jį ižvedžiósiu. | An visus daktarus išvedžiójo mane. | Bet jis išvedžioja minią. Išsivedžiójo vaiką visą dieną, išsivedžiójo po visą miestą. | Jas. greit išsivedžioja už pačias po visą pasaulę.

3. kurį laiką vedžioti: Išvedžiójau visą dieną. Visą naktį mes tą senelį išvedžiójom po krūmus.

4. išvesti 6: Daug draugai išvedžiója. Kam duodasi išsivedžioti tos mergos, kam puola jos taip ant vyrų?

5. išvesti 7: Seniau į mišką įlįsi i nematysi nieko, daba tai keliai po miškus išvedžióti. Dabar mat po tiesumai čia išvedžióta [keliai]. Apyžalius dobilus suriša, triūbos išvedžiótos, kad jau vėjas eitų – tai ir išdžiovina. Jug tie tilifonai buvo neišvedžióti pagal kelių̃, buvo po laukus, visur. | Vanduo išvedžiotas atskirais upeliais į visas puses. | Yra išvedžióta elektra. Ir žmonės savaip kiekvienoje žemės raukšlelėje ar gūburiukyje jaučiasi: savaip kelius išsivedžioja, pirkias susistato. Siūlą išsivedžiója po gryčią, siūlą timpt, o bulvė pririšta buft. | Pats išsidažė [namą],
pats elektrą išsivedžiojo.

6. iškraipyti, išraityti: Visi sąnariai išvedžióti. Išsivedžiója kanalas.

7. išmarginti, išgražinti: Jokia kaimo mergina nemoka tokiais nuostabiais raštais išvedžioti rankšluosčius. [Vainikas] žalių rūtelių pintas, aukseliais išvedžiotas. Sermėgėlė išvedžióta mašastu. Mano munduris auksu išvedžiotas. Balta graži jos suknelė šilkais išvedžiota. O rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvedžiota. Eilėmis gulėjo gėlėtos arba auksiniais brūkšniukais išvedžiotos lėkštelės. [Senutės ranka] buvo tokia sausa, tartum džiovinta ir gyslomis lyg virvelėmis išvedžiota.

8. išpaišyti, parašyti: Povilas pasitiesė naują sąsiuvinį ir švaraus lapo pakraštėlyje išvedžiojo: 1940 m. Po anos lengvos, giedrios rašysenos galės išvedžioti eilę sunkių, riebių raidžių.

9. išvesti 10: Jy. man visus [uždavinius] išvedžiodavo.

10. išvesti 11: Kleomedas išvedžiojo žvaigždes esant tolimomis saulėmis. Kol visas linijas išsivedžiojo.

11. išvesti 13: O pirmai piršlį ka kardavai, tai tas piršlys ko neišvedžiódavai. Vilkas primerkė įdubusias akis ir toliau išvedžiojo.

12. išvesti 14: Jis turi gerą balsą, išvedžioja visokias melodijas. Kad aš linksmai išvedžiočia skambančiu balseliu kaip aukso varpeliu. Žiūriu, klebonėlis eina pro daržus mosikuodamas – žinok, dainelę išvedžioja. Dundulis išeidavo priešais su smuiku ir juodais, nuo kūjų ir žiežirbų sudiržusiais pirštais nuostabiai mikliai išvedžiodavo suktinius, polkas ir klumpakojus.

13. išvesti 16: Neišvedžiójus būt šitiek vaikų, kad nesveika buvus.

14. išvesti 17: Jiems. terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti.

15. užauginti (vaikus, jauniklius): Marjona, vaikus išvedžiojusi, tapo labai pamaldi. Vaikus išvedžiójau – nepasisiuvau. | Lapė vaikus išvedžió [jo] i urvą užuvertė. Vaikus išvedžiós, ana. vėl perės. Vilkai jau vaikus išsivedžiójo. Paukščiai vaikus jau išsivedžiójo, iš lizdų išsileido į orą. Jei kregždė vaikus prieš šventą Petrą išsivedžioja, bus sausa vasara.
iš kẽlio išvedžióti klaidinti, versti nedorai elgtis: Kam tu vaiką išvedžióji iš kẽlio? Kas gi, ar ne girtybė išvedžiója iš kẽlio?
nuvedžióti

1. nuvesti
1.

2. nuvesti 9: Iš didesnių tvenkinių galima nuvedžioti vandenį kur nori po pievas, prakasant vagas.

3. nusivalkioti, nueiti šunkeliais: Vedžiojosi vedžiojosi ir visai nusivedžiójo.

4. nualinti, paleisti vėjais (ūkį): Toki gaspadoriai – nuvedžiójot gaspadorstvą ik tarbos, ik lazdos.
pavedžióti. pavesti:

1. Išvedam [paralyžiuotą mamą] oran, tai paguldžiam kai kur ant oro, tai pavedžiójam. Pavedžiójo mum po miestą, po muziejus. Vedėjas sutiko pavedžiot mane po žvėryną. Geriau nepaleiskite rankos: mes jus tvirtai pavedžiosime gyvenimo takais į vieną tik laimę ir džiaugsmą. | Lenkai suprato, jog lietuvių nepavedžios savo pavadžiu. Vakar pasvedžiójau vaiką, tai lyg ir buvo geriau.

2. Tata išejo bulbų vagotų, eik pavedžiósi arklį. Moma pavedžiõs arklį [kaupiant bulves]. Par mėšlavežį piemuo galės pavedžiót arklius. Paki tik jaunas [jautis] yra, nu tai tada pavedžiõs pavedžiõs – i šitas išmoksta. | Mėnasį pavedžiõs ančiokus [antis],
ir vėl deda kiaušinius.

3. paklaidinti; pasivaidenti: Da ir strielčius pavedžiója, kai po tą mišką medžioja. Te dažnai pavedžiója.

4. pakratyti, patampyti: Pirminyką až kriūtinės pavedžiójo nustvėręs – i iškėlė iš čia jį. Taip rūpestingai už ausies pavedžiotas iškaliau visus prisakymus.

5. padėti rašyti: Sako, jos ranką tik pavedžiójo, darė dokumentus. Mano ranką pavedžiójo.

6. pavesti 16: Pavedžió [ja] u ranka per galvą. Turįs dedervinę turi patrinti pirštu šaką lentoje, o paskui tuo pirštu pavedžioti po dedervinę. Kapone (kauptuku) pavedžiója pavedžiója – ot ravėjimas!

7. pagražinti, pamarginti: Pavedžióta apačia suknelės karunkelėm.

8. balsu tęsti, drebinti: Kap užves sena vilkė, tai vilkynai pavedžiódami kad suims staugt, tai net ant galvos plaukai stojasi.

9. padraugauti, pabūti kartu: Mėgo su ja pasivedžiót. Pavaikštai [per mugę],
pasivedžióji su draugėm, su draugais. Pasivedžiója pasivedžiója te laibą, te kokią, ir pameta – neina į ranką (neprisirenka žmonos) .
gaĩdį po pùsnį pavedžióti. Gaidį po pusnį pavedžiojo ir pavargo.
už nósies (už panósio) pavedžióti apgaudinėti: Až nósės ne kožną pavedžiósi. Iki šiol Felicija tarpais mulkino tik savo dvariškius, o dabar, ko gero, pavedžios už nosies visą karalystę. Nepavedžiósi tu mane už panósio.
parvedžióti.

1. parvesti
1.

2. atgabenti: Sunku bus parvedžioti jos didi pasogelė. Ai, žente žente, jaunas vaikeli, tu neparvedžiósi jos didžiosios pasogelės, neparvežiosi jos didžiųjų kraitelių.
paparsivedžióti. visus parsivesti: Paparsivedžiójo ana karves, klakt ir griuvo.
pérvedžioti. po vieną nuvesti į kitą vietą: Vieną šeštadienio naktį atrišo jie kiekvienas savojo kiemo šunį ir pervedžiojo į kitus kiemus.
pravedžióti.

1. pravesti
1.

2. palydėti: Kur tu mane vedi, kur tu mane pravedžióji?

3. pramankštinti, patreniruoti: Pravedžiója arklį, jaunas do, aplink ratu lekia.
privedžióti.

1. daug arba dažnai vedžioti: Turės gi ana. sylos privedžiot vaiką darželin.

2. pakankamai ilgai vedžioti, klaidinti: Ir ne mum vieniem toks įvykis: daug ką ant tos kryžkelės yra privedžioję [velniai].

3. privesti 15: Privedžióti, parsergėti. Privedžioja, kad degtinės negertų.

4. privesti 17: Mudu jaunus šliūbavojo, meilius žodžius privedžiojo. Kaip ims privedžiot, net ausys linksta. Kunigai iškalbingai sakė šventus daiktus, gražiai privedžiojo.

5. prisidraugauti, prisibendrauti: Maža jauna prisvedžiojau su slaunom savo tavorškėlėm.

plẽtkų privedžióti daug apkalbėti: Sueina tada bobos, nu taigi plẽtkų privedžiója.
suvedžióti. suvesti:

1. Svečius tai kaimynai susivedžiódavo.

2. Ruošos pakanka davaliai: visa suvedžiók, ir aveles, ir daržas, sakau, jų šiemet nebelaikysiu. Nu, eit suvedžiót gi gyvuliai, tada – silsėt. Suvedžiókit karves į namą (tvartą) , geriau milžt.

3. suvesti 10: Su medžiais suvedžiódavo, surišdavo tuos kuolus [darydami medines akėčias],
kad laikytųsis. Nusimezgi tai rundinus, tai keturkampus [gabaliukus],
paskui suvedžióji.

4. surašyti: Suvedžió [jo] knygosen visų pavardes.

5. išvedžioti 5: Elektros be tolko suvedžiótos. Suvedžióti šniūrai būdavo ant aukšto.

6. suvesti 19: Tie žmonys suvedžioj [a],
jie i mušas. Supynė, suvedžiójo kaip boba! | Pasišneka, ant visų piktumus suvedžiója ir toliau laksto. įsivelti į apkalbas: Kada tu girdėjai, kad aš susivedžiójau su bobom.

7. suvesti 20: Jauną žmogų ta greit suvedžió [ja]. Sako, boba velnią suvedžiõs. Plėšikas turėjo patylėjęs prisipažinti, kad jis buvo suvedžiotas. Anksčiau jis tame mieste buvo žynys ir suvedžiodavo Samarijos gyventojus, sakydamas esąs kažkas didis. Gėrimas žmones suvedžiója. Tai tau, Kase, mane susvedžiótie, tai tau už kito nueitie. Jei nemislinai pinigų paskolyt, tai kam dar reikėjo susvedžiót.

8. suvilioti, nuskriausti: Aš dar nė vienos mergaitės gyvenime nesu suvedžiojęs! Nesupratai tu andai meilės mano, lengvai taip leidais suvedžiojama.

9. prigimdyti: Kaip ana ir suvedžiójo tiek vaikų.
liežuviùs suvedžióti apkalbėti: Nebesuvedžioste daugiau liežuvių – užteks.
užvedžióti. užvesti.

1. kviesti su savimi: Vilkelis įkaušo ir pradėjo užvedžiót ožką tanciavot.

2. vedžiojant užauginti: Kalakutė išperėjo trylika, o užvedžiójo tik devynis vaikus. Aš jį užsivedžiojau, užauginau.

3. apgaudinėti: Jei nenori šėnavot, nereik žmonių užvedžiot.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vedžióti, </b>-iója, -iójo. vesti. <br/>1. <span class="explanation">nuolat padėti vaikščioti: </span> Vaikus nuo amžių vedžiója, aiškina viską apie senovę. O trečia slūgelė žiedelį raičiojo, už baltų rankelių mergelę vedžiojo. Aš turiu akvatą vedžiotie žabalus ubagus. Senį lazda vedžiója. Protas išmintį vedžiója. Galva visą žmogų vedžioja. Pinigai po pasaulį vedžioja. Be rankų, be kojų aklus vedžioja. Nei akių, nei ausų, o aklus vedžioja. Mėsos kavalkas visą žmogų vedžioja. <span class="explanation">kurį laiką ar nuolat versti eiti: </span> Karvę vedžiódavo [iš lauko] in telioką girdyt. Nudaviau karvę ganytie, nereikia vedžiótie. Man sunku veršioką vedžiót. Jauną [jautį] vedžiót reikia – jaunas do nemoka [eiti vaga]. Katras arklys tep eina, katras reikia vedžiot [arinėjant bulves]. Vedžióti, išvedžioti arklį [sergantį]. Po lenktynių [žirgą] vedžiója, kad anas atauštų. Aria nevedžiótu arkliu. Agronomas sukinėjosi apie vedžiojamus po parodos aikštę šokinėjančius įpenėtus arklius. Po kiemus ka vedžiójo meškas i beždžiones, ta jau muno mamos amžiuo [je]. Gatvėmis žmogus dramblį vedžiojo. Viedras ažupakaly lapatuoja, mane vedžiója. Galva jau šonan vedžiója <span class="explanation"> (sukasi, svaigsta) </span>. Mano vyras savo valia mane vedžiója. Ji. vyrą vedžiója kaip veršį. Dar daug yra tokių, kurios ieško kur bernelio užmaut apinasrį ir jį vedžiot. | Pagaliau įsitikinę, kad uodegos nevedžiojame, t. y. kad niekas mūsų neseka, pasukom į Jonavos gatvę. Vienu pavadžiu šešiolika arklių vedžiojau. Du stovi, du guli, penktas vaikščiauna – žmonis vedžioja. <br/>2. <span class="explanation">kartu einant vis lydėti kur: </span> Labai berniokai vedžiodavo mergas po kermošių. Valgyt pirma neduoda, tik vedžiója per kampais. Ir tu, vaike, pas mokytoją nevaikščiok ir Alberto nevedžiok. Vedžiója ana ją in daktarą. Tą vaiką vedžiója par daktarus. Ar jus mama vedžiodavo an poterių? Katekizmų muni ka vedžiójo muno tėvelis. Pasiuvo ant galvelės tokią kepurytę, pirštelį aprišė, kad nešviestų, ir anas vedžiojas [berniuką] su savim. Kur eina ar važiuoja, tas te ir savo pačią vis vedžiójas. <br/>3. <span class="explanation">globoti (jauniklius): </span> To vištytė po sodnelį vaikelius vedžioja. Mano šito mėlynamargė [višta] viščiokus vedžiójo. Kalakutė labai gerai vedžioja ne tik kalakučiukus, bet ir viščiukus išperėjus. Vedžiójas su saviem kačiuką [katė]. Kiaulė atsivedus sodne du paršiukus vedžiójas. O paršų daug – debesį [šernės] vedžiójas! Drėgnuose palių pušynėliuose briedės vedžiojasi savo mažylius. <br/>4. <span class="explanation">vaikščioti, draugauti: </span> Vedžiójas du vienu. Ãnas vedžiójos su Alantos mergom. Jis teip pat su ta merga tebesivedžiója. Tas su kita vedžiójas, o Gūros mergaička pakabinus nosį. Jau kadai kadžių vedžiójas abu, gal ženysis. I vaiką turi, i su kavalieriais vėlek vedžiójasi. Vedžiójas vedžiójas, kolei vaiką sumedžioja. Vedžiójas abu parugėm, dabok, kad veselios nepadaryt. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką klaidinti einantį: </span> Tu mane vedžiójai visą naktį po mišką. Velniai vedžiõs, niekur neuliok [Kūčių] vakare. Pasakojama, kad velniai žmones vedžiójo, medy velnias atsisėdęs grodavo. Maugaruose yra kalnelis Šunpakaušis, tai, sako, tę velniai vedžióję. Girtą vedžiója kas: kur eis neis, vis tan pačian daiktan ateis. Daugiausia girtą velnias vedžiója. Svietą labai vedžioja blūdas. Jei kuomet vedžioja naktį, pasižymėk tą vietą, į kurią vis ateini – ten yra pinigai. Vedžiója velnias až nosies ragu užkabinęs. <span class="explanation">vaiduokliams rodytis, vaidentis: </span> Vedžiója naktį tę apie dvarą. Naktyj vieną žmogelį pradėję vedžiot po Anykščių šilelį. <br/>6. <span class="explanation">tiesti: </span> Kelius, geležinkelius vedžióti, išvedžióti po visą kraštą. Lietuvnykai … visam svietui visuos moksluos eis kelio vedžiotų. <br/>7. <span class="explanation">rašyti, braižyti, paišyti: </span> Vedžióti plunksna. Kad aš galėčia teipo kai ponai plūksna vedžiótie. Prisplėšai vištos plūksnų ir vedžióji. Ranka nerimsta, vedžioja linijas. Palaižydamas pirštuką, senas tėvas ėmė vedžioti ant popieriaus kirmėlaites, ratukus. Čia – galvoti vyrai, marguose žemėlapiuose vedžiojantys tau visai nesuprantamus ženklus. Likimo ranka mano plunksną vedžiójo. Ta pati idėja vedžiojo plunksną ir garsiausiojo armėnų beletristo. <br/>8. <span class="explanation">braukant kuo rodyti: </span> Šiaudeliu reikdavo vedžiót per knygą [skaitant]. Su pirštu ėmiau po knygą vedžiót. Viena ranka apkabinęs mieląją Ritelę, kitos rankos pirštais vedžiojo skaitomos legendos tekstą. Jonytė atbėgdavo pas jį į lauką, atsinešdavo elementorių ir, šalia atsisėdusi, mokydavo jį, vedžiodama pirščiuku. <br/>9. <span class="explanation">traukyti ką kokiu paviršiumi: </span> Būdavo tokių žmonių: paima vytynėlę tokią liepos medžio, jis turi savo rankon, jis va po žemę vedžiója <span class="explanation"> (renka šuliniui vietą) </span>. Pirščiuku vedžiója ir kalba <span class="explanation"> (užkalba) </span>, a skauduolis, a vočiūkštė. Po aslą vedžiója su ta sauja šiaudų, su ugniai, tada i ginasi [nuo blusų]. Tą kūlį ranka vedžióji per paršą – ir svilini tep. Kaip senas bučiuoja – per burnelę, per žandelius kap šluota vedžioja. Smilga vedžióti po kaklu, aplink kaklą. Paimsim jo ranką ir vedžiosim, o jis pasirašys. <br/>10. <span class="explanation">tvarkyti: </span> Ir šeimą turėjo, ir ūkį vedžiójo. <br/>11. <span class="explanation">gražinti, daryti apvadus: </span> Adamaškų šniūraukėlė aukseliu vedžiota. <br/>12. <span class="explanation">mojuoti, mosuoti: </span> Ėmė savo kumštį vedžióti palei mūsų nosis. Jie vedžiójo kumščiais aplink mūsų nosis, po mūsų nosimis. <br/>13. <span class="explanation">kraipyti, sukioti: </span> Vedžióti žiūroną nuo vieno daikto į kitą. Vedžiojo žiūronus iš vienos pusės į kitą, atidžiai žiūrėjo. <br/>14. <span class="explanation">dainuoti pirmu balsu: </span> Du mano broliai vedžiójo dainas. Jei kas pradėdavo dainuot, jei kas vedžiójo, tai jauna būdama ir padainuodavau. Geras vedikas, tai gerai ir vedžiója. Ana ir vedžiója, ne tik turavoja. Kai blogai vedžiója, sunku ir turavot. Būdavo, ana. vedžiója, o mes turavojam. | Aš kai jauna buvau, ratelius vedžiódavau – dainuodavom, ir nėr kada pasilsėt. Ratelius vedžiódavau, dainuodavau. <span class="explanation">ringuojant dainuoti: </span> Pone Diev’, padėk pamačyk mano sesulei tyko alasėlio vedžiot. Per pakasynas moterys vedžioja gaidas iš knygų. Seklyčioje merginos altas tebevedžiojo vingrią melodiją. | Tegu ji čionai nekukuoja ir alasėlio nevedžioja. Atsitūps šuo prieangy ir ištisas valandas vedžioja savo meliodijas. Katinėlis rainas vedžio [ja] mergom dainas. Liepose sutūpę mažorines gaidas vedžioja juodgalvės sniegenos. | Valandomis gaila jai buvo Juozelio, kuris taip liūdnas gaidas savo tošele vedžiojo. <br/>15. <span class="explanation">bėgtis. </span> <br/>16. <span class="explanation">nuolat vesti jauniklius: </span> Mažiukus pelė vedžioja kasmet po penkis septynis sykius. Kumeliukus vedžió [jo] žėdni metai [kumelė]. Sena kiaulė gerus paršiukus vedžioja. Kiaulė dribt, kiaulė dribt, kiaulė nori miego, par šią naktį nemiegojo, paršelius vedžiójo. Brolio kiaulė vedžiójosi, tai paršiuką davė. <br/>17. <span class="explanation">perėti: </span> Ir ta baltė <span class="explanation"> (višta) </span> šįmet vedžiójo [viščiukus]. Kad višta vedžiót [viščiukus], a dabar kas iš jų pirktų? Trys gi [vištos] viščiukus vedžiója. Dar iki rugpjūčio 7 dienos ši pora kranklių tebevedžiojo savo vaikus. <br/>18. <span class="explanation">dažnai gimdyti: </span> Kad mane imtų itas bernelis, tai aš jam gražius vaikus vedžiótau. Šitokia boba tik vaikam i vedžiót. Su vyru gyvena, vaikų nevedžiója. Boba ilgai vedžiója [vaikus], o ilgai merga buvus, gali ir neturėt. Jaunoja atvažiavus nuo vinčiaus turi pirmoja iš ratų iššokt – jai bus lengva vaikai vedžiot. <br/>19. <span class="explanation">imti žmoną: </span> Ar vesi našlelę, ar vedžiosi. Vedžiók tu miesto našleles, ne mūsų jaunas mergeles. <span class="explanation">skirti, piršti: </span> Svietas tik vedžiója, tik ženija, pats anas nenori. Kietoj žemelėj tad aš gulėsiu, kai su kita vedžiósies. <br/>20. <span class="explanation">daryti išvadas: </span> Taip vedžioti neleidžia ir tai, kad jie patys seniau nesidėdavo nei gudais, nei lenkais, o visuomet vadindavos lietuviais. <br/>21. <span class="explanation">gundyti, vilioti. </span> <br/><b></b> akimìs (akìs) vedžióti</b>. <span class="explanation">įdėmiai stebėti, sekti žvilgsniu: </span> Jis mane akim̃ vedžiója, i gana. Julijono veidas niršus, akimis po palubę vedžiodamas, klausosi. Andrius vedžioja padūmavusiom akim po kiemą. Ir pats meisteris juokiasi, vedžiodamas akis nuo vienos prie kitos. <br/><b>apiẽ ker̃tę vedžióti</b> <span class="explanation">apgaudinėti, mulkinti: </span> Nevedžiók ãpie ker̃tę, aš tavo mislią kiaurai matau. <br/><b>griekaĩ vedžiója</b> <span class="explanation">nuodėmės neduoda ramybės, verčia bloga daryti: </span> Tėvo griekaĩ i vaikus vedžiója. Jų tokia šeimyna: anas tėvą uždusino pirty, tai juos griekaĩ vedžiója. <br/><b>grūšẽlėmis vedžiótis</b> <span class="explanation">būti girtam: </span> Jau tu, tatuti, grūšẽlėm vedžiójies. <br/><b>juokùs vedžióti</b>. <span class="explanation">juokauti, pokštauti: </span> </span> Moma labai juokùs vedžiója, ka žmonių sueina. <br/><b>liežuviùs (liežiuviùs, </b><br/><b>pletkùs) vedžióti</b> <span class="explanation">apkalbinėti: </span> Bobos tik liežiuviùs vedžiója – reikia nereikia. Varusia nekruta, tik liežiuviùs vedžiója. Ėmei ir iškorei visus liežiuvnykus, tai nors ramiau būt gyvent, kai nebūt kam liežiuviai vedžiot. Nemoka verpti, nemoka austi, nei staklelių taisyti, tiktai temoka pas susiedėlius liežuvėlius vedžioti. Nereikia vedžiót plẽtkai; neturì ko šnekėt – tylėk. Šitų plẽtkų nevedžiója ana. <br/><b>privìlijas vedžióti</b> <span class="explanation">priekaištauti, mokyti: </span> Pradėk pradėk man privilijas vedžioti, – pertraukė vyras, – jei nori gerą žodį išgirsti! <br/><b>šiūtkàs (štukàs) vedžióti</b> <span class="explanation">juokauti, pokštauti: </span> </span> Šiūtkàs vedžiójam. Vyras sėdi pirmagaly ir štukàs vedžiója. <br/><b>už ausių̃ vedžióti</b> <span class="explanation">valdyti: </span> Ana jį. ažù ausių̃ vedžiója, tai jo visa kas padaryta. <br/><b>už kaklų̃ vedžiótis</b> <span class="explanation">muštis: </span> </span> Begerdami pradėjo už kaklų̃ vedžiótis. <br/><b>už kasų̃ (</b><br/><b>už kaltū̃nų) vedžióti</b> <span class="explanation">mušti: </span> Už kaselių vedžiojo, per petelius kapojo. Diedą až kaltū̃nų vedžiója. <br/><b>už nósies vedžióti</b><br/>1. <span class="explanation">mulkinti, apgaudinėti: </span> Man nereikia vedžiót už nósies, man nereikia an juoko laikyt. Jis papratęs žmogų už nósies vedžiót. Aš tau kad duosiu, tai tu manęs už nósies nevedžiósi! Prastą žmogų visi už nósies vedžiójo. Apgausi ten savo senį kiekviename žingsny, vedžiosi vyrą už nosies kaip veršį. Nesikišk į politiką ir nesileisk vedžiojamas už nosies. <br/>2. <span class="explanation">viską smulkiai nurodinėti, tvarkyti: </span> Až nósies vedžiójau [vyrą], tai gyveno. Šūdas ne vyras, kad boba už nósies vedžiója. Až nósies tik asilus vedžiója. <br/><b>už plaukų̃ vedžiótis</b> <span class="explanation">muštis: </span> </span> Bobos in lauko nepareina – susibara, o namie tai ir vedžiójas už plaukų̃. Giminaitės vedžiojosi už plaukų, nepasidalindamos kunigo laikrodėliu. <br/><b>apvedžióti</b>. <br/>1. apvesti 1: Atvažiuotai, apvedžiótau apie ežerą. <br/>2. apvesti 3: Apvedžiójo mane visą miestą. Aš tave apvedžiósiu po savo laukus. Tėvelis apvedžiójo visur. <br/>3. apvesti 4: Davė mosties [nuo rožės], paseilino pirštą, apvedžiójo, kažką kalbėjo, ir ta votis užgijo. Rūkiama ir aplink kaklą triskart apvedžiojama švento Blažio žvake. Mongolas žengė į prieangį ir savo lempute rūpestingai apvedžiojo visus kampus. <br/>4. apvesti 5: Sodas tvoromis apvedžiotas. Balakonas nors nešiotas, naujom tesmom apvedžiotas. Tos burkos trisiūlės buvo, ir tokiais juodais raikštukais apvedžióta buvo. Sermėgą da apvedžiódavo juodu kasnykėliu. Davė gražius kailiniukus, geltonai apvedžiótus. | Vikšrai melsvai žali, su gelsvai oranžinėmis juostelėmis ir juodomis raudonai apvedžiotomis karpelėmis. Apsivedžiójau sijoną dviem eilėm. Pasisiuvo, apsivedžiojo [kailinukus]. <br/>5. <span class="explanation">pasibėgti: </span> Karvė vedžiojos ir neapsivedžiójo. <br/><b>atvedžióti; </b>. atvesti 1. <br/><b>įvedžióti</b>. įvesti: <br/>1. Po kits kito įvedžioti. <br/>2. Įvedžiójau po vieną arklius paupin per kamšą. <br/>3. <span class="explanation">vedžiojant įpratinti (ppr. arklį): </span> Vedžiot vedžiot [ėmiaus] ir invedžiójau arklį. <br/><b>išvedžióti</b>. <br/>1. išvesti 2: Kai paskėlau, buvo jau visų karvės išvedžiótos. Rasi rytoj stainelę atdarytą ir bėruosius žirgelius išvedžiotus. Išvedžiosme žalas, margas karveles. Tai išvedžiosiu tavo margus jautelius ir išvežiosiu tavo aukštus kraitelius. Parsivedė iš Ančiulių dvi karves, – kitos buvo išvedžiotos pas gimines arba parduotos. Jau išsivedžiójau gyvulius. Kaimynai išsivedžiodavo šėryboms padegėlio gyvulius. <br/>2. išvesti 3: Druskiuvienė amžinuotilsį išvedžiójo [po uogynus] ir žinau. Po daržą veršis išvedžióta, ištrepenta gerai. Liepia vedžiot [šunį], kur aš naktį jį ižvedžiósiu. | An visus daktarus išvedžiójo mane. | Bet jis išvedžioja minią. Išsivedžiójo vaiką visą dieną, išsivedžiójo po visą miestą. | Jas. greit išsivedžioja už pačias po visą pasaulę. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką vedžioti: </span> Išvedžiójau visą dieną. Visą naktį mes tą senelį išvedžiójom po krūmus. <br/>4. išvesti 6: Daug draugai išvedžiója. Kam duodasi išsivedžioti tos mergos, kam puola jos taip ant vyrų? <br/>5. išvesti 7: Seniau į mišką įlįsi i nematysi nieko, daba tai keliai po miškus išvedžióti. Dabar mat po tiesumai čia išvedžióta [keliai]. Apyžalius dobilus suriša, triūbos išvedžiótos, kad jau vėjas eitų – tai ir išdžiovina. Jug tie tilifonai buvo neišvedžióti pagal kelių̃, buvo po laukus, visur. | Vanduo išvedžiotas atskirais upeliais į visas puses. | Yra išvedžióta elektra. Ir žmonės savaip kiekvienoje žemės raukšlelėje ar gūburiukyje jaučiasi: savaip kelius išsivedžioja, pirkias susistato. Siūlą išsivedžiója po gryčią, siūlą timpt, o bulvė pririšta buft. | Pats išsidažė [namą], pats elektrą išsivedžiojo. <br/>6. <span class="explanation">iškraipyti, išraityti: </span> Visi sąnariai išvedžióti. Išsivedžiója kanalas. <br/>7. <span class="explanation">išmarginti, išgražinti: </span> Jokia kaimo mergina nemoka tokiais nuostabiais raštais išvedžioti rankšluosčius. [Vainikas] žalių rūtelių pintas, aukseliais išvedžiotas. Sermėgėlė išvedžióta mašastu. Mano munduris auksu išvedžiotas. Balta graži jos suknelė šilkais išvedžiota. O rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvedžiota. Eilėmis gulėjo gėlėtos arba auksiniais brūkšniukais išvedžiotos lėkštelės. [Senutės ranka] buvo tokia sausa, tartum džiovinta ir gyslomis lyg virvelėmis išvedžiota. <br/>8. <span class="explanation">išpaišyti, parašyti: </span> Povilas pasitiesė naują sąsiuvinį ir švaraus lapo pakraštėlyje išvedžiojo: 1940 m. Po anos lengvos, giedrios rašysenos galės išvedžioti eilę sunkių, riebių raidžių. <br/>9. išvesti 10: Jy. man visus [uždavinius] išvedžiodavo. <br/>10. išvesti 11: Kleomedas išvedžiojo žvaigždes esant tolimomis saulėmis. Kol visas linijas išsivedžiojo. <br/>11. išvesti 13: O pirmai piršlį ka kardavai, tai tas piršlys ko neišvedžiódavai. Vilkas primerkė įdubusias akis ir toliau išvedžiojo. <br/>12. išvesti 14: Jis turi gerą balsą, išvedžioja visokias melodijas. Kad aš linksmai išvedžiočia skambančiu balseliu kaip aukso varpeliu. Žiūriu, klebonėlis eina pro daržus mosikuodamas – žinok, dainelę išvedžioja. Dundulis išeidavo priešais su smuiku ir juodais, nuo kūjų ir žiežirbų sudiržusiais pirštais nuostabiai mikliai išvedžiodavo suktinius, polkas ir klumpakojus. <br/>13. išvesti 16: Neišvedžiójus būt šitiek vaikų, kad nesveika buvus. <br/>14. išvesti 17: Jiems. terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžioti. <br/>15. <span class="explanation">užauginti (vaikus, jauniklius): </span> Marjona, vaikus išvedžiojusi, tapo labai pamaldi. Vaikus išvedžiójau – nepasisiuvau. | Lapė vaikus išvedžió [jo] i urvą užuvertė. Vaikus išvedžiós, ana. vėl perės. Vilkai jau vaikus išsivedžiójo. Paukščiai vaikus jau išsivedžiójo, iš lizdų išsileido į orą. Jei kregždė vaikus prieš šventą Petrą išsivedžioja, bus sausa vasara. <br/><b></b> iš kẽlio išvedžióti</b> <span class="explanation">klaidinti, versti nedorai elgtis: </span> Kam tu vaiką išvedžióji iš kẽlio? Kas gi, ar ne girtybė išvedžiója iš kẽlio? <br/><b>nuvedžióti</b><br/>1. nuvesti 1. <br/>2. nuvesti 9: Iš didesnių tvenkinių galima nuvedžioti vandenį kur nori po pievas, prakasant vagas. <br/>3. <span class="explanation">nusivalkioti, nueiti šunkeliais: </span> Vedžiojosi vedžiojosi ir visai nusivedžiójo. <br/>4. <span class="explanation">nualinti, paleisti vėjais (ūkį): </span> Toki gaspadoriai – nuvedžiójot gaspadorstvą ik tarbos, ik lazdos. <br/><b>pavedžióti</b>. pavesti: <br/>1. Išvedam [paralyžiuotą mamą] oran, tai paguldžiam kai kur ant oro, tai pavedžiójam. Pavedžiójo mum po miestą, po muziejus. Vedėjas sutiko pavedžiot mane po žvėryną. Geriau nepaleiskite rankos: mes jus tvirtai pavedžiosime gyvenimo takais į vieną tik laimę ir džiaugsmą. | Lenkai suprato, jog lietuvių nepavedžios savo pavadžiu. Vakar pasvedžiójau vaiką, tai lyg ir buvo geriau. <br/>2. Tata išejo bulbų vagotų, eik pavedžiósi arklį. Moma pavedžiõs arklį [kaupiant bulves]. Par mėšlavežį piemuo galės pavedžiót arklius. Paki tik jaunas [jautis] yra, nu tai tada pavedžiõs pavedžiõs – i šitas išmoksta. | Mėnasį pavedžiõs ančiokus [antis], ir vėl deda kiaušinius. <br/>3. <span class="explanation">paklaidinti; pasivaidenti: </span> Da ir strielčius pavedžiója, kai po tą mišką medžioja. Te dažnai pavedžiója. <br/>4. <span class="explanation">pakratyti, patampyti: </span> Pirminyką až kriūtinės pavedžiójo nustvėręs – i iškėlė iš čia jį. Taip rūpestingai už ausies pavedžiotas iškaliau visus prisakymus. <br/>5. <span class="explanation">padėti rašyti: </span> Sako, jos ranką tik pavedžiójo, darė dokumentus. Mano ranką pavedžiójo. <br/>6. pavesti 16: Pavedžió [ja] u ranka per galvą. Turįs dedervinę turi patrinti pirštu šaką lentoje, o paskui tuo pirštu pavedžioti po dedervinę. Kapone <span class="explanation"> (kauptuku) </span> pavedžiója pavedžiója – ot ravėjimas! <br/>7. <span class="explanation">pagražinti, pamarginti: </span> Pavedžióta apačia suknelės karunkelėm. <br/>8. <span class="explanation">balsu tęsti, drebinti: </span> Kap užves sena vilkė, tai vilkynai pavedžiódami kad suims staugt, tai net ant galvos plaukai stojasi. <br/>9. <span class="explanation">padraugauti, pabūti kartu: </span> Mėgo su ja pasivedžiót. Pavaikštai [per mugę], pasivedžióji su draugėm, su draugais. Pasivedžiója pasivedžiója te laibą, te kokią, ir pameta – neina į ranką <span class="explanation"> (neprisirenka žmonos) </span>. <br/><b></b> gaĩdį po pùsnį pavedžióti</b>. Gaidį po pusnį pavedžiojo ir pavargo. <br/><b>už nósies (už panósio) pavedžióti</b> <span class="explanation">apgaudinėti: </span> </span> Až nósės ne kožną pavedžiósi. Iki šiol Felicija tarpais mulkino tik savo dvariškius, o dabar, ko gero, pavedžios už nosies visą karalystę. Nepavedžiósi tu mane už panósio. <br/><b>parvedžióti</b>. <br/>1. parvesti 1. <br/>2. <span class="explanation">atgabenti: </span> Sunku bus parvedžioti jos didi pasogelė. Ai, žente žente, jaunas vaikeli, tu neparvedžiósi jos didžiosios pasogelės, neparvežiosi jos didžiųjų kraitelių. <br/><b>paparsivedžióti</b>. <span class="explanation">visus parsivesti: </span> Paparsivedžiójo ana karves, klakt ir griuvo. <br/><b>pérvedžioti</b>. <span class="explanation">po vieną nuvesti į kitą vietą: </span> Vieną šeštadienio naktį atrišo jie kiekvienas savojo kiemo šunį ir pervedžiojo į kitus kiemus. <br/><b>pravedžióti</b>. <br/>1. pravesti 1. <br/>2. <span class="explanation">palydėti: </span> Kur tu mane vedi, kur tu mane pravedžióji? <br/>3. <span class="explanation">pramankštinti, patreniruoti: </span> Pravedžiója arklį, jaunas do, aplink ratu lekia. <br/><b>privedžióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug arba dažnai vedžioti: </span> Turės gi ana. sylos privedžiot vaiką darželin. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai ilgai vedžioti, klaidinti: </span> Ir ne mum vieniem toks įvykis: daug ką ant tos kryžkelės yra privedžioję [velniai]. <br/>3. privesti 15: Privedžióti, parsergėti. Privedžioja, kad degtinės negertų. <br/>4. privesti 17: Mudu jaunus šliūbavojo, meilius žodžius privedžiojo. Kaip ims privedžiot, net ausys linksta. Kunigai iškalbingai sakė šventus daiktus, gražiai privedžiojo. <br/>5. <span class="explanation">prisidraugauti, prisibendrauti: </span> Maža jauna prisvedžiojau su slaunom savo tavorškėlėm. <br/><b></b><br/><b>plẽtkų privedžióti</b> <span class="explanation">daug apkalbėti: </span> Sueina tada bobos, nu taigi plẽtkų privedžiója. <br/><b>suvedžióti</b>. suvesti: <br/>1. Svečius tai kaimynai susivedžiódavo. <br/>2. Ruošos pakanka davaliai: visa suvedžiók, ir aveles, ir daržas, sakau, jų šiemet nebelaikysiu. Nu, eit suvedžiót gi gyvuliai, tada – silsėt. Suvedžiókit karves į namą <span class="explanation"> (tvartą) </span>, geriau milžt. <br/>3. suvesti 10: Su medžiais suvedžiódavo, surišdavo tuos kuolus [darydami medines akėčias], kad laikytųsis. Nusimezgi tai rundinus, tai keturkampus [gabaliukus], paskui suvedžióji. <br/>4. <span class="explanation">surašyti: </span> Suvedžió [jo] knygosen visų pavardes. <br/>5. išvedžioti 5: Elektros be tolko suvedžiótos. Suvedžióti šniūrai būdavo ant aukšto. <br/>6. suvesti 19: Tie žmonys suvedžioj [a], jie i mušas. Supynė, suvedžiójo kaip boba! | Pasišneka, ant visų piktumus suvedžiója ir toliau laksto. <span class="explanation">įsivelti į apkalbas: </span> Kada tu girdėjai, kad aš susivedžiójau su bobom. <br/>7. suvesti 20: Jauną žmogų ta greit suvedžió [ja]. Sako, boba velnią suvedžiõs. Plėšikas turėjo patylėjęs prisipažinti, kad jis buvo suvedžiotas. Anksčiau jis tame mieste buvo žynys ir suvedžiodavo Samarijos gyventojus, sakydamas esąs kažkas didis. Gėrimas žmones suvedžiója. Tai tau, Kase, mane susvedžiótie, tai tau už kito nueitie. Jei nemislinai pinigų paskolyt, tai kam dar reikėjo susvedžiót. <br/>8. <span class="explanation">suvilioti, nuskriausti: </span> Aš dar nė vienos mergaitės gyvenime nesu suvedžiojęs! Nesupratai tu andai meilės mano, lengvai taip leidais suvedžiojama. <br/>9. <span class="explanation">prigimdyti: </span> Kaip ana ir suvedžiójo tiek vaikų. <br/><b></b> liežuviùs suvedžióti <span class="explanation">apkalbėti: </span> Nebesuvedžioste daugiau liežuvių – užteks. <br/><b>užvedžióti</b>. užvesti. <br/>1. <span class="explanation">kviesti su savimi: </span> Vilkelis įkaušo ir pradėjo užvedžiót ožką tanciavot. <br/>2. <span class="explanation">vedžiojant užauginti: </span> Kalakutė išperėjo trylika, o užvedžiójo tik devynis vaikus. Aš jį užsivedžiojau, užauginau. <br/>3. <span class="explanation">apgaudinėti: </span> </span> Jei nenori šėnavot, nereik žmonių užvedžiot.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.