vaščiū̃goti, -oja, -ojo.
1. mušti, pliekti (ppr. botagu ar pančiu): Stvėriau nuo sienos pantį ir kad ėmiau aš jį vaščiū̃got iš visų šonų!
2. mojuoti: Ko vaščiūgoji, da akį iškirsi.
3. čepsint ėsti: Kiaulės vaščiū̃goja.
4. nedailiai valgyti, ryti, kimšti: Ka vaščiū̃goja, ka vaščiū̃goja tą obuolį.
5. šerti, liuobti: Pradė [jo] šieną mūs vaščiū̃got.
įvaščiū̃goti
1. prilupti: Jį kada nor gerai invaščiū̃gos.
2. įkirsti: Jau aš tau kad invaščiū̃gosiu, tai tu man žinosi!
išvaščiū̃goti.
1. prilupti.
2. išvalgyti.
nuvaščiū̃goti. nukirsti, nupjauti: Ar nuvaščiū̃gosi šiandien šitą kalną rugių?
suvaščiū̃goti. sumušti, išplakti: Kai aš tave suvaščiū̃gosiu diržu, tai žinosi, kas daryt!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.