įvaržyti

varžýti, var̃žo, var̃žė. veržti:

1. Vaikeli, nevaržyk [audeklo] krašto – paskui dribs. Pamatė kitu du broliu … bevar̃žančius tinklus savus ir pavadino juos. Pirm pavadino tų, kurie tinklus laidė ing marias, o paskui tuos, kurie taisė arba var̃žė tinklus. Vyrai segiojosi švarkus, varžėsi diržus, spaudėsi vienas arčiau kito.

2. Su šniūrais varžaũ vežimą, taisydamos važiuoti į kelegą. Iš kanapių šniūrus vysma – vežimus varžýti reikės. Vario vartai pastatyti, lenciūgais varžyti. Mano kaselės valioj augintos, kas dienelę šukuotos, kasnykėliais varžytos. Ims vainikėlį, dės nuometėlį, varžys tavo galvelę. Saitai, kurie sijas varžė, pasileido ir visas pluoštas išskido. Dar kad žemę šaltis varžo, žmonys nearia lauko.

3. Jeigu nori, daba rašyk, o kitą metą gal jau kirminiukai varžtus varžýs (būsiu mirusi) .

4. veržti 6: Aukso žiedelis pirštelius varžo.

5. veržti 8: „Kvailės“ ir vėl ėmė rėkti, nes badas vidurius varžė. Visoki skausmai kas valanda varžo jam širdį.

6. kraipytis į šonus, kreivintis: Nedrūtos stalo kojos – da naujos, ė jau var̃žos. Siena reikia susukt – jau var̃žos. Uždėsim aplinkui dar po rąstą, kad kluonas būt drūtesnis, nesivaržýt.

7. riboti veikimo laisvę, neleisti, drausti ką daryti, kliudyti, trukdyti: Pri caro jau lietuviai buvo var̃žomi. Žmonės, metų metais spaudžiami, varžomi, kumščiomis ir kalaviju tildomi, sukilo kaip vėtra. Ilgus metus ponas varžė mūsų sodžiaus žmones dėl ganyklų ir miško. Vyrus var̃žo motriškos – i nesugyvena. Dabar vaikas liuosas yr, nu tuokart bjauriai tus vaikus var̃žė. Tėvai liuob visumet varžýs, neleis į šokius. Pirmiau varžė eiti į bažnyčią, dabar laisviau yr. Vaikas labai var̃žo gyvenimą, labai var̃žo. Katras geras [samdinys],
tam varžýdavai [išeiti]. Jam. niekas nevar̃žė gal, užtat ir paėmė (vedė) [tarnaitę]. Čia nevar̃žo – gali dirbt, gali nedirbt. | Eiliuotame tekste taisytojo pastangas varžė giesmių metrika.
nevar̃žomai. Nevar̃žomai visi pliurpa, negali žinoti kieno teisybė. Turėjau gerą tarnybą, nesivaržiau su išlaidomis. neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti ką savo nuožiūra: Dabar var̃žo gėrimą. Buvo pradėję varžýt sklypelius, dabar nebe. Bjauri ta pirminykė buvo – arus varžýdavo. Dabar, matai, var̃žo avis vilkas (dėl vilkų negali laikyti avių) – išpjovė ir mum nesenai. Var̃žo, kaip tik pry darbo neini: arų mažiau, arklio neduoda.

8. ginčytis dėl to, stengtis pirmauti, paveržti, laimėti, gauti; rungtis, konkuruoti: Teip bevaržant, ir ima vienam ir antram trūkt striūnos. | Var̃žė kaimynai su žeme, po biškį ežę vis kėlė. Kaimynai laukais, pievomis var̃žos: vienas sau, antras sau. Var̃žės [dėl vienkiemio žemės]:
už kiek kas nūsileido, paėmė. Ir var̃žės tada va: vienas, kad aš einu tan sklypan, o kitas noria eit. Varžýtis gyvulio [perkant] nereikia, bo neseina. Kad ką nori parduot, reik eit anksčiau, o ka vėliau naini (nueini) , tai jau svarstyklių negausi – var̃žosi už jąs. I malkoms, i šakoms varžytinės būdavo, varžýdavosi – visiems neužtekdavo. Reikėjo savo atsinešties [šakę],
taip i varžýkias viena šake. Visi var̃žos del to darbo – gerai moka. Kaip ilgai jiedvi dar obuolą turės varžýtis. Užėjo ir dvi mergi, kuriedvi obuolį varžės. I seniau kėlės mergos į puikybę – var̃žės, katra gražiau, prašmatniau. Kuri darbšti, eina, dirba, tai tą i tas, i tas, i tas [nori samdyti] – visi var̃žosi. Muni daug var̃žės. Abudu var̃žės dėl manę – biednas ir bagotas. Graži merga buvo Kaziunė – visi aplinkiniai bernai jos var̃žėsi. Jegu užkurinė merga, oi kaip var̃žos kavalieriai. Gana mums besivaržyti Petru: ne mūsų panosei, ne mūsų. Būdavo, var̃žos prie mėšlo: viena – man‘ (mane) varyk, kita man‘ varyk [dirbti]. Nori lietuviai savo giedot, lenkai – savo, ir var̃žėsi. Varžėsi dėl pirmenybės Krokuvos (lenkų) karalius su Mozūrų kunigaikščiais. Mes jaunos varžýdavomės, kuri geriau darželį pasitaisys. Lietuviai ilgiaus ne par 10 metų su žuvėdais varžės tų kraštų. Pirmu žodžiais ir dainiomis varžės. Juodu ėmė tą kepurę varžytis: vienas sau, kitas sau traukias. Var̃žos vaikai su žaisliukais. Vaikai knypkio var̃žos. Oras varžos, varinėjas, kaitos teip, kad kyla ir vėjas, pasiilgęs šilumos. Pilies kieme prisikaupė dūmų, kurie kybojo ties snieguota žeme, varžėsi su vėjo gūsiais, su labai nusilpusios pūgos išdaigomis. Varžosi Varnių vyžos savo ištverme su naginėmis. Kol jaunos – kavalieriai var̃žos, o kai pasensta – i kumeliaĩ baidos.
varžýtinai. Panedėlė [je] išsigrobstė sviestą varžýtinai. imtis, rungtis: Ateik pri munie, liuob varžýties. Jiems taip besivaržant, šūvis pasileidęs.

9. parduoti varžytynėse: Miško mažai, tai reikėjo varžýt, kad tik gautų. Šiandien Agotos Čepulienės ūkyje varžoma: pirma, dveigys kumelys, šyvas, įkainotas tris šimtus penkiasdešimt litų. dalyvauti varžytynėse: Varžytinės neilgai truko: nebuvo dėl ko ilgai varžytis. Jis visas girias žinojo, tai i galėjo varžýtis, neparmokėjo. Arklys gražiausias – apstoję kupčiai varžos: vieni duoda brangiai, kiti dar brangiau.

10. nesmagiai jaustis, drovėtis, gėdytis: Ka su tais jaunais nėr ką šnekėt, tik varžaĩsi. Bet kaimiečiai varžėsi sėsti prie pono. Visi darbininkai atrodė pikti, paniurę ir į Puodžiūno priekaištus nesivaržydami atsikirsdavo.

11. barti: Kiti kučeriai ant jo labai supyko ir ėmė jį varžyti (kolioti) sakydami: – Tu girtuokli! Kaip tu važiuoji?
dū̃dą varžýti be reikalo, tuščiai kalbėti: Geriau nevaržýk savo dū̃dos.
apvaržýti.

1. apveržti: Aš apvaržiaũ vežimą, tik prikimškite šiaudų. Ką čia vargsti, diržais apsivar̃žęs?! Eik gult!

2. pasirąžyti: Nėr laiko lažioj apsivaržýt – iššokai iš miego ir bėk darban.

dū̃šią apvar̃žė pasidarė sunku, liūdna: Dūšią vis apvaržė.
atvaržýti

1. atveržti
1.

2. varžytynėse atgauti: Kap bus varžytinės, tai ir tau kiek pinigų atvaržìs.

3. įtempti varžant: Jau aną reik atvaržýti, tą audeklą reik.
įvaržýti.

1. apvaržyti 1: Diedas insupė bobą ryzuosna, inrišo, invar̃žė ir išstūmė pro duris, kad vilkas negalėtų suplėšt. Kam guli visa įsivar̃žius, nusireñk!

2. pakelti kainą varžytynėse iki kokios ribos: Ar tu bepajėgsi užmokėti, kiek įvaržei? Žydas už arklį įvar̃žė šimtą litų. Jei bus kam, tai insivaržìs.
išvaržýti.

1. išveržti 1: Šitam skiete jau nemožnės aust, ba visas išvaržýtas. Alų par anksti sukošė – ir išvar̃žė bačkas. Nuo sunkaus stogo siena išsivar̃žo. Šaltis išvar̃žė visus žiemkenčius. Rugiai šiemet šalčio išvaržýti. Dobilai apiplikę lopais – plikšalos pavasarį išvaržė.

2. nusikamuoti: Aš sunkiai, labai sunkiai, par daug sunkiai [gyvenau] – labai išsivar̃žęs. Išsivar̃žę esma su darbais.

3. susivirškinti: Valgyk daugiau – iki vakaro išsivaržỹs.

4. paleisti iš varžytynių: Jį už skolas išvar̃žė, atėmė ūkį. Kad kaip anie laikai būt buvę, tai žemelę būt išvar̃žę. An varžytinių triobas išvaržýdavo. Eina kai išvaržýtas. laimėti, gauti varžytynėse: Jos tėvo namelius ir žemelę išsivaržė kaimynai. Juodikių kaime Matizas turėjo išsivaržęs ūkelį.
nuvaržýti.

1. nuveržti 1: [Arkliams] patrakus, žioslos lūpas nuvaržo. pavargti, pailsti: Rankos nusivar̃žė šluotas berišant. Nusivar̃žo pirštai visą dieną nėrus.

2. nuskriausti: Darbininką tą buvo nuvar̃žę didžiai.

3. nugalėti varžantis: Nu, sakau, jegu tu mañ‘ nuvaržaĩ, tai niekas gi nevaro – kaip gyvenai, taip ir gyvenk. įgyti teisę varžantis: Kas benusivar̃žė paštą važioti? Nu tai aš iš penkiolikos hektarų tik an penkių nusvaržiaũ. Nūsivar̃žėm į pamiškį, gavom daugiau žemės.

4. atimti varžantis (ppr. varžytynėse): Nuvar̃žė dubą žemės.

5. paveržti, pavilioti ką iš ko: Bičiuliais pavydnykai neturi būti renkami, nes tad nuvaržo sau bites iš kaimyno.
pavaržýti.

1. paveržti 1: O šitie vėl, kurie tuos tinklus gerai pavaržyt turi, tad tur turėt tėvą su savimi aldijoje. | Papai pavaržyti, pečiai pastatyti. Gražus darželaitis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė žmonių pašlovyta. Linksmus vakarelis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė suole pasodyta.

2. paveržti 4: Nereik parsegti, užteks tik uknolius pavar̃žius.

3. nusitrinti (ppr. ką veržiant, varžant): Pasivaržiáu rankas su atvarslais, o nirstantį arklį nepataisiau. Pasivar̃žė pirštas – nuejo skūra.

4. pasiraivyti: Kap pasvaržaũ, tai net kaulai braška.

5. kurį laiką neduoti laisvės.

6. palenktyniauti, pakonkuruoti: Ta teip i pasivaržýdami sušutysiam po cielą dešimtį kiaušių. Turėjau su kitais dėl meistro pasivaržýti. Aš drąsiai galėjau su juo pasivaržyti [savo gražumu] ! pasirungti, susiimti: Einam pasivaržýti, matysma, katras stipresnis esam.

7. pasidrovėti: Miegojo ant pliauskų: pasivaržė žmogus net seną ligoninės skrandą pasidėti po galva. Prašyčiau ramiau, o tai nepasivaržysiu duris parodyti.
pérvaržyti. pervaržýti

1. iš naujo suvaržyti: Reikia pervaržýt [kombainą],
kur atsileidė.

2. varžantis nurungti, nugalėti: Tada atėjo pirkliai, atidarė pasiūlymų vartus už tuos medgalius ir pervaržė vienas antrą.
pravaržýti

1. praveržti
4.

2. suvirškinti: Pilvas pravar̃žo (sugromula, sumala) visokius valgius: vienus veržia į kraujį, kitus į taukus, kitus į vandenį, kitus į mėšlą. Nepravaržytas. Nesuvirinamas, nepravaržomas.

3. pasirąžyti, pasiraivyti.
privaržýti.

1. priveržti 1: Jeigu gerų kūlių stogas, gerai privaržýtas, tai kerpėm apauga ir ilgai laiko. Kledaruojas [sagos],
ištrūks – reiks privaržýti. Privaržė [Jėzų] virvėmis prie stulpo.

2. kiek varžyti, riboti veikimo laisvę. . Galėtų gyventi prisivaržydama.

3. pakankamai varžytis, lenktyniauti, konkuruoti.

4. pakankamai drovėtis, prisidrovėti.
suvaržýti. suveržti:

1. Aš užsegiočiau šilkų suknelę ir suvaržyčiau šilkų juostelę. Ei, broliai, broliai, mano brolužėliai, jūs suvaržýkit aukso kilpužėles. Tai pataisyčiau jam kepurėlę ir suvaržyčiau jam šilkų juosteles. Bet jog tasai tinklas, didumu negerų žmonių apsunkintas, turėjo būt iždraskytas, tad reikia ir tų kitų, kurie jį vėl pataisytų ir suvaržýtų. Tu pasileidi, nesusivaržaĩ drabužių.

2. Suvaržýk kojas išsklidusias, t. y. stipriai surišk. Sutraukė ryšius, kuriais suvaržytas buvo. Kai kuriose šalyse motinos taip suvaržo bevystydamos vaiko galvutę, kad kaulai treška net. Mažilelį vaiką suvytursi suvytursi, suvaržýsi. Tekinius priseis duoti suvaržýti – jau pradėjo klerti. Vargais negalais suvar̃žė bačką lankais. Sukausto, su geležim suvar̃žo [roges],
taigi vežimus didžiausius prikrauna, būdavo. Aš da norėjau suvaržýt tą plūgą, – jis pasigriebė: geras! Reik išplakti dalgį, suvaržyti vežėtis, patepti ratus. Nau [ja] s staliukas, o kledar kledar – reik suvaržýti. Čemidanai tokie drabužiniai padirbti, su šikšnoms suvaržýti. Drūkta pana, visa suvaržyta. Liežuvis šlapio [je] vieto [je],
nesuvaržýtas. Visur susivar̃žęs, tai ir nešalta. Ana nenorėjo išsiduoti, kad ana yr nėščia, ana y [ra] susivar̃žiusi dideliai.

3. sukraipyti, sukreivinti, sulankstyti, išklibinti: Tas oras [sprogus bombai] suvar̃žė lovą i koją sulaužė. Gurbų sienos jau visiškai susvar̃žę. Netrauk stalo – susvaržìs, tiesiai tegu stovi. Mano pusė lentų susvar̃žė. Pirštai kokie susvar̃žę, visi kulnuoti kokie.

4. apriboti veikimo laisvę, drausti: Motriškos buvo labai suvaržýtos: tupėk numie, aple numus trinkias, i tiek. Vaikis laisvesnis, merga suvaržýta žmonių kalbų. Mes tarnavom – suvaržýti buvom. Suvar̃žė mergelkas – nebleida į šokius. Dabar miesčionis su maistu labai suvar̃žė. Kūnas, kurio pusiausvyros padėtis ar judėjimas yra apriboti, vadinamas suvaržytu. Suvaržyto taško pavyzdys – mažų matmenų kūnas, judąs lenktame vamzdelyje. Yra kalbos, kurios akcento dalykuose suvaržytos. Mūs jau ir kalba suvaržýta. Šiandien aš susivaržau, kad senatvėje būčiau ponas. Reikia susvar̃žius būt, reikia neskoliot, su žmonėm gerai būt. Vyrai nesusivar̃žę – anie tik savęs veiza. neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti, vartoti savo nuožiūra: Seniau buvo suvaržýta ant visko: ir ant kningų, ir ant laikraščių. Degtinę pradė [jo] suvaržýt, mažiau girtų, i vė atšaukė – gerkit. Vyriausybė suvaržė visuomenės ir kultūros gyvenimą.

5. susiginčyti, susipešti dėl ko: Kazimieras su kunegaikščiu mozūrų susivaržė tarp savęs lenkų karalyste. Du vaikinu beeidamu rado ant kelio knygas ir susivaržė. I ta nora [žirnelių],
i ta nora – i susivar̃žė. Susivar̃žė, žinai, kokio daikto – ir susipyko. Susivaržiaũ su žydais pirkdamas karvę. Dėl mergos susivaržýs i mušis vaikiai. Trys vaikiai susivar̃žė, ka reikėjo žanyties. Ne gegutės kukavo, ne raibosios balsavo, o tik susivar̃žė trys jaunos mergelės vieną jauną bernelį. Susivar̃žė bobos dėl nėkų. Vaikai dėl titilių (žaislų) susivar̃žė.

6. įvaržyti 2: Jeigu varžo šimtą litų, tai jau suvar̃žo iki pusantro šimto [statybinę medžiagą].

7. nesmagiai pasijusti, susidrovėti: Prie jo samdiniai neišdrįsdavo ką nors blogo išsitarti apie savo darbdavius ir apskritai susivaržydavo.
užvaržýti. užveržti:

1.

2. Buvo užvar̃žę abrūsais [imdami kraują]. Nunyksta karpos, užvaržytos su karvės uodegos ašučiu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivarzyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x