įvarpyti

varpýti, var̃po, var̃pė.

1. kasant purenti, judinti; skvarbyti; bedžioti: Žemę var̃po (kad nebūtų susigulėjusi). Pavasarį reik varpýti žemę. Su lopeta varpaũ žemę primindamas su koja. Su lopetoms var̃pėm daržus. Varpaũ varpaũ su lopeta, kol kupron sustraukiu. Sesuo var̃po mente darželį. Užklenka, pasidaro luobelė, turì varpýti, varpýti tą žemelę. Iš pirmo ka varpýsi [durpes],
popūtį sugrauš par dieną. Gerai varpiáu, daba būs minkštai ten. Pati varpiaũ ir sodinau bulbas. Tuojau ažsiženklinau akmenėliais pusratį ir pradėjau varpyti žemę. Tos velėnos tokios sunkios buvo varpyti. Kaip vynyčioje varpome, ravime, sodiname, aprišame, teip dvasiškoje vynyčioje išdirbame dirvą. Kur sesulių tanciavota, rūtelėm barstyta, kur žirgelių arcavota, žemelė varpyta. | Var̃pėm žemę žagrėm. Pradėjom daržą varpýties. A čia da varpýsias? kastuvu užbedant kiloti: Aš bulbes varpiáu, o mama kasė. Pri mūso tokioms mentims bulbes kasa – stačiai dursi i varpýsi. Dirba kaip jautis, kęsus varpo.

2. graužiant daryti skylėtą, akytą, grąžyti, graužti, ėsti: Kinivarpos medį var̃po. Tyliai varpė sienojus kirvarpos, ir daržinė atrodė lyg gyva. Drabužius varpýti. Blogi vabalai smegenis varpė, blogas mintis žadindami. Juo labiau man čia patiko, tuo aštriau varpė nepasitenkinimas.

3. pjaustant skaldyti, skaidyti, smulkinti į gabalus: Boba sūrį var̃pė, pavadino marčią. Prieina pri šėpelio, atdaro dureles, varpo raiko sūrelį. Čiuku čiuku pjauna kūlį didžiausį, varpýte var̃po.

4. kuo spaudant gaminti: Kleckai varpýti su kielišku, t. y. spaudyti.

5. krapštinėti, rakinėti: Daboju, vytele var̃po [lizdą]. Nosį var̃po ir var̃po įkišus pirštą. Tarpą dantų varpyti. Varpau terpu dantų.

6. badyti, durstyti. . Mama kožną dieną bado mumis, var̃po kaip su peiliais. O ten reikėjo an štikų varpýties sueiti, žiauriau nereik.

7. bedžioti, smaigstyti: Kiti diega diegus par aštuonias kurpes nu kitą kito ir varpo apynvarpčius par pusantros kurpės nu diegų.

8. prismaigsčius virpčių̃ tvirtinti, rišti, vynioti (vijoklinius augalus): Žirniam varpyt vytelių parsineša. Žirnikai auga aukšti, var̃po [juos] – apsirango apie pagalioką. Pupeles var̃po – prismaigsto lazdelių. An kartelių vyniojas [apyniai],
varpýt reikia. Tėvas sėja, močia varpo [šiaudelius]. Varpyti apvynius. Apvynių nevarpyk po pusryčių – spurgų nebus. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdamas? – Jei tu muni nevarpysi, pažemeliais vysiuos. Jei tu mane. nevarpysi, tai vėjai išlaužys.

9. vyniotis, raizgytis, suktis apie ką: Ant lazdyno apyniai patys var̃pos.

10. landžioti, šmirinėti: Kur varpáis po svetimas kerčias.
akìs varpýti. gėdinti, įžūliai kalbėti: O tas atsikėlęs varpýs akìs.
negeraĩs žõdžiais varpýti. plūsti, koneveikti.
pir̃štais (špỹgomis) varpýti koneveikti, pajuokti, tyčiotis iš ko: Žmonės ims (tave) pir̃štais varpýti: žiūrėkit, sakys, kaip klumpiškės mergos pasiuto. Pula an tų savo dukterų, špỹgoms var̃po. Toki i tėra, jei špỹgoms var̃po.
šìrdį varpýti skaudinti: Vaikų tokie žodžiai šìrdį varpýte var̃po.
špỹgomis varpýtis vienam kitą koneveikti: Kaip tik susipyks, pasius špỹgoms varpýties.
apvarpýti.

1. aplinkui ką išpurenti žemę, apkasioti: Apvarpýk ir obelėlę, jai bus labai gerai. O kiek kartų per metus reikia šituos medelius apkasti, apvarpyti, naktimis laistyti, nes dieną per karšta.

2. supurenti, subedžioti: Daržą tik apvarpiaũ, o gyvuliai vėl sumynė.

3. virpčiais apkaišioti, apsmaigstyti: Žirnius, apynius apvarpyti. Apsivarpė apvynėlis ant aukšto virptelio.
įvarpýti.

1. įkirsti, įpjauti: Įvarpyti su peiliu.

2. sukaišioti, subedžioti (virpčius): Patręšia, įvar̃po karteles [apyniams]. Pirmąjį metą apyniai tereikalau [ja] neilgų apynvarčių, apei dešimtį kurpių aukščio, kurius įvarpo šalip kero.

3. sukaišiojus virpčius pritvirtinti, pririšti: Ar jau įvarpei apynius? Žirniai reikia įvarpýt, kad neišgriut. Eik, įvarpýk apynius, da ben keli virpčiai yra. O kai mane. įvarpysi, spurgus nuraškysi. Čia apvydžia didelė buvo, aš atejau apvynių įsivarpýt.
išvarpýti.

1. kasant išpurenti, išskvarbyti, išbedžioti: Išvarpýk apydžią, kad neažeitų žolėm. Išvar̃pėm žemę su lopeta, ežias padarėm. Išvarpýkit ežią, pasodinsma braškių. Išvarpiaũ čia patvorį, visgi kokį diegą inkiši. Arklio neturam, patys žemelę išvar̃pom. Aš žemelę išvarpysiu, ežiukes paruošiu. Atejęs gryčion išvar̃pė išvar̃pė pelenus. | Aparė iš visų pusių [melioruojamą vienkiemį] taip, ka i keliuką varpyte išvar̃pė. Melioracija ištaškė, išvar̃pė pievas. Mun dar reik išsivarpýti vieną ežę cibulėms. kastuvu užbedant iškiloti: Išvarpýti, išskvarbyti padėjo žemelę tą su lopeta. išknaisioti, išknebinėti: Išvarpýtas sviestas visas, išvarpýtas – kaip te valgai!

2. graužiant padaryti akytą, purų; išgraužti, išėsti: Palangės kinivarpų išvarpytos. Kirmėlių išvarpýta vieta. Sliekai žemę išvar̃pė – gerai augs bulbos. Prūsokai išvar̃pė duoną. Išvar̃pė skylę marškiniuos. Drabužiai yra išvarpomi. Kūną kirmėlės visą, tai tiesa, išvarpys, visi bėgs šalin, niekas manęsp nesiartys. | Jo kambario sienos visos buvo išvarpytos kulkų, visos skylėtos, kaip bičių koriai. Seklumose ežero ledas buvo išvarpytas kaip korys. Saulės spindulių subadytos, išvarpytos pusnys pasidarė jau panašios į dulkėtus miško papartynus.

3. iškrapštyti, išjudinti: Vaikai išvar̃pė vapsas.

4. išbedžioti lašiniais: Išvarpau kiškį.

5. išsukinėti, iškreivinti: Man jau nereikia šitų žiedų – pirštai išvarpýti.
šìrdį išvarpýti įskaudinti: Buvo baisių laikų, visų šìrdys varpýte išvarpýtos.
špỹgomis išvarpýti šaipantis ką išbadyti, išrodyti: Špỹgoms išvarpiáu, viena ranka, kita ranka.
nuvarpýti. varpant pašalinti, nurauti: Nu senų čėsų apžėlęs kapelis, aš tujau nuvarpáu žolyną, visas velėnas tas. Žolę nuo tako nuvarpyti.
[su] špỹgomis nuvarpýti išsityčioti: Reik bijoti kokį žodį pasakyti – tujau su špỹgoms nuvar̃po.
pavarpýti.

1. kasant kiek išpurenti, paskvarbyti: Pavar̃pęs žemę, sodink rūtas daržely. Kertikę buvau pavar̃piusi, tų nasturtų pasvadinau. Žemę su lopeta pasivarpysiu. kastuvu užbedant kiek iškiloti, išjudinti: Bulbes su šake pavarpiáu, daba mama kasa.

2. graužiant padaryti skylėtą, akytą: Rūbus, skrynioj laikomus ir advos kada vilkiamus, kandžia pakramto ir pavarpo.

3. pakrapštyti, parakinėti: Pavar̃pė tiktai [granatą],
pukštelė ir… [užmušė].

4. pjaustant kiek paskaldyti, pasmulkinti: Pavarpyk sūrį ant torieliaus valgyti. Boba sūrį pavar̃pė. Boba sūrį pasivar̃pė, pavadino savo marčią.

5. prismaigsčius virpčių, pritvirtinti: Pavarpýti apynius.

6. pasisukioti, pasitrainioti: Pasivarpýsiu aš ten niekdėliais ir pamatysiu, ką jis dirba.
špỹgomis pavarpýti. išsišaipyti, tyčiotis iš ko.
špỹgomis pasivarpýti. vienam iš kito pasityčioti.
pérvarpyti. varpant padaryti skylę: Skylę darau, parvarpau, parkalu.
pravarpýti.

1. kasant kiek purenti, praskvarbyti: Vaikas tura pasirūpinti seniais: pravar̃po ežikę. Eik geriau, kokią ežę pravarpýk! Ka koks senis pasimaišytum, gal pravarpỹtum daržiukuo žemės. Galia vieną ežikę varpyte prasivarpýti. Prasivarpė žemės tam kartuo. Kitas tik prasivar̃pęs turėjo žemelės.

2. pradurti, praskverbti: Indėjau kišenėn, i pravar̃pė skylę.
privarpýti.

1. kasant pripurenti, priskvarbyti: Privarpýk žemės rūtoms sėti. kastuvu ar kitu įrankiu užbedant prikiloti, priversti: Privarpiáu bulbių, galėsi kasti par dieną.

2. susmaigsčius virpčius pritvirtinti, paramstyti: Privarpau virpčiais apvynius.

3. priknaibyti, priskvarbyti: Sūrio priskvarbyk torielį su peiliu, t. y. privarpýk. prismulkinti, prikramtyti: Kiek išėdų aš privarpaũ dantim, luobos negaliu praryt.
suvarpýti.

1. kasant supurenti, suskvarbyti: Tris ežes cibulėms suvarpiáu. Leisk bent kiek atsipūsti, nugara įsmilko, kol suvarpiáu. Buvo rasoda, išrausčiau i [žemę] suvarpiáu. Su mente susivarpiáu žemę.

2. graužiant padaryti skylėtą: Suvarpo kirmėlės medį. Būdamas suvarpytas nuog kirmėlių, [Erodas] išdvėsė. | Kiek dar gydysime taikos metu kulkų suvarpytus žmones? – piktinasi gydytojų piketo organizatoriai.

3. pjaustant suskaldyti, susmulkinti: Jis suvar̃pė cielą sūrį su peiliu. Boba sūrį suvar̃pė, mat priš piršlio korimą reik padalyti.

4. subadyti, sudurstyti: Kap pagavo nedorėliai vaikelį, tai i suvarpė ylom.

5. susmaigsčius virpčius pritvirtinti, paremti: Suvarpýt [apvynius] laiko reikia.

6. susivynioti, susiraizgyti: Susivar̃pę apyniai ant lazdyno.
užvarpýti. smaigant varpčius nužymėti, paženklinti: Pievas užvarpýk drausdamas ganyti, t. y. varpčius užkaišiok. Pievas ažvarpýti, kad nevaikščiotų. Liniją reik ištiesti pirmiausiai, užsivarpýsi liniją [griovius kasdamas].
pir̃štais užvarpýti. labai išjuokti, išsityčioti iš ko. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivarpyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x