įvalioti

.
valióti, -iója, -iójo (-iãvo). vãlioti, -ioja, -iojo;

1. galėti, pajėgti, įveikti, įstengti (ką daryti): Ar valiósi tokį galą šlubas nueiti? Eit pėkščia jau nevaliósiu. Nevalióju darbų dirbti. Viena nebvalió [ja] – py vištų daug darbo. Jautį nori papjaut – nevaliója jį parmest. Toks vyras ir nevaliós tą sūrmaišį. pakelti. Nevaliojo vandens perplaukt [vabalėlis]. Ma [n] rūpia i tą padaryt, i tą padaryt, ale aš nevalióju. Vieną arklį ir vieną karvę išlaikyt tevaliódavom. Senas žmogus, prie žagrės nebevalióju. Karvė nebūtų valiãvusi šešiasdešimt kilometerių pareiti. Žmogus nevaliãvo duris atsidaryti į tuos dūmus. Kad pri mūso kavalieriai ejo – nevaliójom saldainių suėsti. Reikia didelės sveikatos, kad valiótai tokį sunkų darbą padaryt. Tėvai nevaliódavo suvaldyt tąs dukteris. Tie žmonys diktesniai buvo, ka viską valiójo dirbt. Jau dabar tiek negaliu valióti kaip anksčiau. Žiemą nevaliósme tą sniegą [nuo avilių] nukast. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas. Tu vienas nevaliósi visus rugius nupjauti, reiks pasamdyti. Tik valióju apsitriūst – ir man gana, laukuos jau nedirbu. Viena nevaliódavai išminkyt tos duonos, dviese minkydavome. Nevaliósma paverpti – duosma kitai motriškelei. Jeigut aš nevaliósu [padirbti ką] dieną, tai aš jau pridursu nakties. Aš nepasuku to [girnų] akmens, neina valiót. Juk nuogomis rankomis nė vienas nevalios jos. apdirbti. Jūs žemės nevaliójate [įdirbti]. Zosė nevalioja darbų [nudirbti],
nespėja tvarką daryti. Negali nei apsitvarkyt valiót, nei nieko. Apie save valióji [apsitvarkyti],
tai gerai, o ka nevalióji, ką darysi. Negali valióti marčią nūlenkti. Ar valiósi visą tą riekę vienas suvalgyti? Kaip aš anus. bevãliosu suvalgyti, išpurps anie. Savo valgio dalį valióti [suvalgyti]. Tu nevaliósi to sviesto iki Kalėdų. Jau nebvaliósu to pieno – esu privalgiusi lig žandų. Čia pat už sienelės, į šiaudus parsiknisęs, drybso peniukšlis, gerų geriausių daiktų nevaliodamas [suėsti]. Paukščiai springiniai ir žvėrys nebvaliojo jau numirėlių. Ir iš kur tų vaistų valiósi [gauti] ? Ar valiósi ištvinyti dar stiklelį arielkos? Ragina kožną pirm jo gert kiek valiójąs. Tas vyras viską valiójo pragerti. Miršta miršta – ir nevalió [ja] numirti. Senis jau nieko nevaliojo padaryti. Ant kalno jau nebvaliósiu nuoeiti. Jos veidas man taip kalbant spindėjo iš džiaugsmo, ale kalbėti nebevaliojo. Devynios kalės. ka užpuolė, viena valiójau atsirist (atsikirsti). Jis negal, nevaliój, n’įstengia tau iškados daryti. Dirbom diena į dieną nuo ryto lig vakaro, dirbom, kiek valiójom. Jis nieko nesako – vežk, kiek tu valióji. Aš tau septynis metus tiek pinigų duosiu, kiek tu tik valiósi sučėraut. Pirkikas jam tiek pinigų, kiek tik jis panešt valiosiąs, siūlė. [Kalvinai ir liuteriai] pradžio [je] dar kiek įmanydamys rėmės ir spyrės, bet veikiai ir patys susiprato nevaliosiantys. [Kardą] valiójo jau pakelt, ale nevaliójo panešt. Ar valiósit pabaigt iki nedėliai rugius? Ar valiósit šiandien [pabaigti] ? Nevaliojamais darbais apsunkino mūsų padonus, tėvynaičius, bernus. Ko [bitės] nevalio [ja] ižmesti, tai su savo pikiu užpikiuo [ja]. Tas kuolas atsirėmė į ešį – arkliai ir nevaliója užvežt. Vanagas nukirto vištą, ale panešti nevaliójo. Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiójo paveikti. Jei lygūs keleliai, nevingrūs upeliai, tai rasi valiosiu [nubėgti]. Jau kojos toliaus nevaliója [eiti]. Ilgai bėgo, dieną ir naktį, kol kojos valiojo. Dainuosime, kol mūsų gerklės valios. Pagaliaus vienam visi darbai, nė jo sveikata nevalioja. Kol tik mano gyvyba ir sveikata valios, tol stelgsiuos, kad jums netrūktų nieko. Sukrauna žiedus bulbės, ale nevaliója pražydėt. Ko vel [nia] s nevalios, tą boba valios. Žmogus be mokslo mažai tevaliója. Pasiėmęs didelį kąsnį, nevaliója nė apžiot. [Degloji] priėdė gilių, kiek širdis valiojo. Akys dar norėtų, bet širdis nevalioja. Nevaliósi su visais rėkti, su visais juokties. Svieto gale septyni vyrai nevaliós vieną gaidį papjauti.
nevaliótinai. Darbo užtektinai yra, nevaliótinai. Nevaliótinai jaučių, karvių buvo dvare ganyti. Nėko tie broliai miegtantys nepadaro – nelyna, nevaliójas lynoti. pajėgti, ištverti, iškęsti: Aš su juomi nevaliosiu. Tik valiójau porą savaičių – tarnavimas pas gerą žmogų gerai. Ka taip reikėtų dirbti anai – vienos dienos nevaliõtų. Pas vieną [ūkininką] nevaliójau dirbt, tai ėmiau ir pabėgau. nepajėgti aprėpti (didelio kiekio): Nevalió [ja] suknių, nevalió [ja] skarmalų, o piningų, eik eik – kaip skutenų tura.

2. įveikti, pergalėti, nugalėti: Vaikas vyrą nevaliós. Tą nevaliosi, jis drūtas vyras. Aš tave valióju. Ar jį valiótum? Tu karžygys, tu priešininkus valioji. Ans su anu ejo grumties, bet nėkaip negalėjo ano valioti. Ale matau tave jį valiósiant. Baimė ema abudu, ka toks didelis vyras yra, negalės valióti. Gydytojai niekaip neįstengė valioti tas pavietras. Ji. man per didelė yra, aš ją nevalioju. Gelbėk, kad mes mūsų kūną su dievišku paklusnumu valiotumbim. Jaunas būdamas – keturis vyrus valiójau, paaugau – kalnus verčiau, o numiręs – po bažnyčią ejau. imtis, galynėtis: Gavęs tik pro langą pasiveizėti, kad draugas su mirtimi valiojas. Su darbu sunkiai valiojosi, tai plūkėsi prie karvių.

3. turėti savo valdžioje, valdyti: Iš tavęs nesang išeis kunigaikštis, kursai valios žmones mano Izrael. Apaštalai … galėtų numanyti jį nebūsiančiu karaliumi kokiu svietišku, kursai kaip kiti karaliai pilysa didžiosa gyvena, žmones savo valioja kūnišku, prigimtu alba svietišku būdu. Jei tu ant mano kelių vaikščiosi ir sargybą mano sergėsi, tada tu sūdysi („rykausi“ – valiosi) mano namus ir mano priedvares apsaugosi. Ir padarė Dievas dvejas (dvi) dides žvakes (šviesybes): didę žvakę (šviesybę), valiojančią dieną, ir mažą žvakę (šviesybę), valiojančią naktį. Jis. žmogų teipo valioja kaip raitas koksai arklį užsėdęs sava valia veda alba valioja.
nevaliótinai. Tų ligų aš parnešus nevaliótinai.

4. galėti, pajėgti valdyti, judinti (kūno dalis): Nei rankas, nei kojas valioja. nesveikuoti, negaluoti: Su rankomis nevalioja.

5. vairuoti: Akrūtai, kačei didi yra ir nuog smarkų vėjų nešami yra (varomi yra), tačiau valiojami yra maža stuire.

6. naudoti, vartoti: Jis ir savo „elementorių“ parašė ypačiai dėl tų, kurie … negali su Šleikerio ir Kuršaičio kalbamoksliais susipažinti ir juos valioti. Štai penkiolika storų bylų, tik valiokite, ir teesie galybių Dievas su jumis, kantrūs redaktoriai!

7. leisti (ką daryti).
širdìs valiója. Gerti, valgyti svečiams – ko tik širdis valioja.
apvalióti

1. apgalėti, pajėgti, įstengti (ką padaryti): Turu darbo – neapvalióju aplėkti. Vienas neapvalió [ja] padirbti, samdo kitą. Visko neapvalióju padaryt. Mūso karvės atolų neapvalió [ja] suėsti. Savo galvijų nebapvalioja besuskaityti. Laukai nedideli. Visiems susiklausant, taikiai dirbant, lengvai apvaliotini. Iš to pasidariusysis darbas vienoj vietoj nėra apvaliotinas. Gal su šienu apsivaliósim kaip nors.

2. apgalėti, nugalėti, įveikti: Mes neprietelius … apgalėjom, apvaliójom. Jis manę negal’ (n’įsteng’) apvalióti. Garsas ėjo, būk anie dideli kai milžinai ir n’apvaliótini. Stipriausis tegul apdūmoj, jog smertis visus apvalioj. Kūnas kad vis tikt abejoj, žodis jį teapvalioj.
atvalióti. galėti, pajėgti prieiti. .
davalióti. galėti, pajėgti, įstengti (ką daryti): Kẽliais nedavaliósi eiti darže. pajėgti ištverti: Aš su ja nedavaliódavau nei dirbti, nei nėko.
įvalióti. galėti, pajėgti, įstengti (ką daryti, padaryti): Ar tu įvaliósi atsakyti už blogus darbus? Kažino, ar aš įvaliósu tiek daug suvalgyti. Tai juos daboj persekinėti, varginti bei mūčyti, kiek tikt įvalioj. Irgi brangvyno kiek beįvaliojant gert uždrausti taisos.
išvalióti

1. išgalėti, pajėgti, įstengti (ką daryti, padaryti): Ar išvaliósi tu tą gyvatą valdyti, nuomą mokėti? Jam reikėjo trisdešim kilogramų nupirkt – ir tai neišvaliójo. Niekaip n’išvalioj tiek parūpint knygų. Kur mes tiek piningų gausim? Mes negalim išvaliot! Aš tą taurielių n’išvaliósiu [išgerti]. Kad aš tave. išvaliósiu, tu mane voliosi. Tu čerkute, tu mažiuke, kai aš tave išvaliosiu, tu mane voliosi.
neišvaliótinai. Čia neišvaliotinai. atlikti, padaryti: Juo daugiau rankų pritrauks prie atstatymo tautiško rūmo, juo greičiau ir geriau bus tas darbas išvaliotas. Darbas tada lieka mažam skaitliui tvirtesniųjų, kurie negali vieni išvalioti. pajėgti išmaitinti, išlaikyti: Savo pilvą išvaliojau ir kūdikius. pajėgti ištverti, iškęsti: Man, o ir kitiems rodės, kad aš neišvaliosiu po tos ligos našta.

2. laimėti, iškovoti: N’iškalbamom’s jis mūkomis iki smerties kovojo, ir tikt skaudžiausiai mirdamas jis tą kovą išvaliojo. Savo meldimais bei perkalbėjimais išvalioję buvo.
nuvalióti

1. galėti, pajėgti, įstengti (ką padaryti): Bėgte, rods, bėgsiu, jei nuvaliosiu, – jei netolims kelelis, jei nevingrios upelės, rasi nuvaliosiu. Aš į Tilžę nenuvaliósiu [nueiti]. Ar nuvalióste [pjauti] tą lauką iki vakarynės? atlikti, padaryti: Tauzyk sau ir zaunyk ką tinkamas, mes žinom, jog būrys daugiaus gal nuvalioti nekaip vienas.

2. įveikti, nugalėti: Rusai tik jau tus vokyčius nuvaliójo. Kol karalius karalių nuvalió [ja],
daugel svietelio paklo [ja].

3. pajėgti suvaldyti, nuvaldyti. .
pavalióti.

1. galėti, pajėgti, įstengti (ką padaryti): Ar pavaliósi suvalgyti? Kad pavaliósiu, ant žemės tave pavoliosiu. pajėgti, suspėti patenkinti kieno norus: Noriančių spaviedoties kunegai pavalioti negalėjo.

2. įveikti, nugalėti: Aš misliau, kad aš šnapšę išgersu, pavaliósu, o kaip reik, muni pavaliójo. A negal tie patys karaliai parsikibti: katras katrą pavaliótų, tas i laimėtų. Galėdamas parionis pavalioti nėko nenuveikęs nu mūšos prasišalino. Vienokiai parvis pradžio [je] pagundos reik jausti; nes tuokart spėriaus neprietelių pavaliojam. Aš, silpna tiktai moteriškė, smarkų vilką pavaliojau. Katė dabar džiaugas …, kad tokius galingus žvėrius ir paukščius pavaliojo, visus su savo liežuviu užmušė. Pavalioti mažesnį – ne dyvai, pavalioki didesnį – būsi vyras. Kad mažas buvo, keturius pavaliojo, kaip didis paaugo, kalnus vertė, o kaip numirė, po bažnyčias, po dvarus vaikščiojo.

3. pažaboti: Arklius pavaliojam, idant mūsų klausytų. turėti savo valioje, priversti klausyti, suvaldyti, sutramdyti: Gal ir visą kūną pavalioti. Mūsų valioje yra rankas, kojas ir visą kūną pavalioti, jeib ko pikto regimai nedarytų.

4. leisti, sutikti (ką daryti): Bočia nepavaliója jam ženytis. Mana duktelė, mana mieliausia, negaliu tave pagrąžint atgaliausia, ba senas bočiulis nepavaliója.
parvalióti. pajėgti pareiti. .
pérvalioti. pervalióti.

1. pajėgti: Jau ma [no] sveikata neparvaliója. pajėgti pereiti.

2. nugalėti, įveikti: O ka parsikibtum, katras párvalios, to i viršus būs. Aš tą gripę (gripą) pérvaliojau.
suvalióti.

1. pajėgti (ką padaryti): Ar suvaliósi [suvalgyti] šitą kugelio šmotą?

2. įveikti, nugalėti: Suvaliójo priešus. Suvaliočiau savo priešus, jei tik būtų viekas.
užvalióti. pajėgti užeiti ar užnešti į viršų. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivalioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x