vakarė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. eiti į vakarą, temti: Vakarė́jant kojos subrinksta ir skauda. Saulė jau nuslinko už medžių. Vakarėjo. apsigaubti vakaro tamsa, apsiblausti: Vakarėjanti gatvė dvelkė maloniu vėsumu. Ant suoliuko prieš vakarėjančią saulę šildosi sveikstantieji ligoniai, apsisiautę pilkais chalatais. Išeiti tais vakarėjančiais laukais ir niekad nebegrįžti!
2. įgyti Vakarų Europos kultūrai būdingų ypatybių: Egiptas jau vakarėja.
įvakarė́ti. pritemti vakarui: Jau gerai įvakarė́jo, o aš vis dar pjaunu.
suvakarė́ti.
1. sutemti vakare: [Vyras] žengė suvakarėjusio miesto linkui.
2. persiimti Vakarų Europos kultūra: Jis buvo suvakarėjęs rytietis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.