įvaisinti

vaisìnti (-ýti), -ìna, -ìno. vaĩsinti, -ina, -ino

1. daryti vaisingą. . Jos didei vaisinosi, ir gegužio mėn. leido spiečius. Pati ji esti gerybė, kuri vykina visą labą, kuri kuria gaminančias ir vaisinančias jėgas, visą gamtą ir tuomi visą gyvenimą. dulkinti (žiedadulkėmis): Vaisìnti žiedą. Augalai vaisìnasi žiedadulkėmis. Šėka ir žolė, kuri vaisintųs. tręšti: Žemę neužsės pavasarį gerai, žemės nevaisìntos, nėkokie gaspadoriai.

2. daryti, kad vistų, plistų, augtų, veisti: Gilino upes, vaisino žuvis, augino gyvulius. Po visam suvytusios roputės, ale su sveikais diegais, daug sveikų ir didžių ropučių vaisino. skleisti, platinti: Pana tikros tobulybės, pilna meilės ir gražybės, vaisink tiesą iž malonės. Iš to nesang auga ir vaisinas tikra pono Jėzaus pažintis. Žodis pono Dievo jų širdysa vaisinosi. Žodis Dievo daugsinosi ir vaisinos. Neduost vaisinties širdysa žmonių žodžių š. pono Dievo. steigti, kurti: Diduomenė teip pat pradėjo rūgoti, kad be reikalo pavietė [je] vaisina klioštorius.

3. veistis, daugintis, platintis: Kad nevaĩsintuos tie paukščiai, jug išnyktų. Ten žiobriai, meškos, briedžiai, elniai vaisinos. Ręstiniai [vorai, musėlės, bitės] vaisinas per kiaušukus, kurius jie deda ir kurius vasaros šilima tur išperėti. Apvytusios roputės išdygsta greičiaus, auga spėriaus, vaisinas labiaus ir nunoksta anksčiaus. | Vaisinkitės ir dauginkitės ir pripildykit vandenius mariose. Musijo išmetinėt kūdikius savo, idant nevaisintųs.

4. vesti jauniklius, vaisiuotis: Karvė vaĩsinas, turės. Tautvydienės kiaulė vaisìnos. Gyvatė, kad ana vaisìnas, įlipanti į medį, giestanti.

5. gimdyti.
apvaisìnti

1. padaryti gemalo užuomazgą: Jų. darbas yra tą [bičių] motiną apvaisinti, kad ji galėtų kiaušius dėti. Trano apvaisintas jis. vėl grįžta į avilį ir daugiaus jau nepasirodo lauke. Jų. ikrai dirbtinai apvaisinami. Tautinis menas gaivina tautos savimonę ir apvaisina naujom idėjom. Teisinga bus tokia pažiūra, tokia teorija, kuri kūrybingumu apvaisina mūsų sielą. Kalė apsivaisinusi. Apsivaisinama, kai kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu moters lytiniuose takuose. Ma [n] atrodo, ka anties kiaušiniai apsivaisìna ant ilgiau. Pasijuto apsivaisìnęs dideliais norais. padaryti augalo vaisiaus užuomazgą, apdulkinti: Apvaisìnti žiedai. Jeigu bitelės neapvaisìna, nieko nėra sode. Paprastai kviečiai apsivaisina savo žiedadulkėmis.

2. atsivesti jauniklį: Kaip tik apsivaisìna karvė, taip ir uždega tešmuo.
atsivaisìnti atsigimti, atsiliepti: Amo didžiausiasis griekas buvo neviežlybystė, štai toji atsivaisino visuose jo vaikų vaikuose.
įvaisìnti.

1. įveisti, pradėti auginti: Anojė ūktvėrė įvaisìno daug žąsų. Žuvis įvaisinti. Viešpats prisieko iš junsų giminę žmonių sau įvaisinti. Dievas žmonių giminę ne išgaišino, bet davė tą įsivaisinti ir prasiplatinti.

2. išplisti veisiantis, dauginantis: Šunys yra iki į šalčiausiąsias žemes įsivaisìnę, įsiveisę. Laukinės pelės yra šį rudenį permier visur įsivaisinusios. Tų raudonų [serbentų] tiek daug nebuvo, o daba kad įsivaisìnos. | Lietuvių miestuose žydai įsivaisinę.

3. pagausinti gimstant: Bažnyčią visuose čėsuose naujais kūdikiais įvaisinti.
išvaisìnti.

1. išveisti, išnaikinti: Aliksnis kai apyniai, iš šaknelių [atgyja],
nėr sunkiau išvaisìnt jį. Tiek daug priauga topulių, kad nebegali išvaisìnt.

2. atsivesti jauniklių: Karvė neišsivaisìno i padvėsė. Kana kados kalė priūdrojusi nu kerdžiaus užkampiai lūgojusi, kuriame išsivaisintum. išsimesti.

3. išsigimti.
pavaisìnti.

1. duoti vaisių, padauginti veisiant: Grūdą, įmestą ing dirvą, Viešpats taip pavaisina, jog visi žmonės kas metą tur iš to išmitimą.

2. padaryti vaisiaus užuomazgą, apvaisinti: O kai laiką atskaičiuosi, tai išeis, kad jie visi pavaisinti gavėnioje.

3. pagimdyti. .
pravaisìnti

1. apvaisinti 1: Ir pravaisinsiu jį, ir visiškai didžiai pradauginsiu: dvylika kunigaikščių pagimdys.

2. kiek prisiveisti, privisti: Pelės prasivaisìno. Ir pekus jo prasivaisino labai ant žemės. | Prasivaisino žmonės ir pasidaugino Egipte. Tada prasivaisino vaikai Izraeliaus.

3. paskleisti, pagausinti, išplatinti: Tepadaugina sėmenį jūsų ir pravaisina vaisius teisybės jūsų. O jog neteisybė prasivaisins, meilė daugeliuose pašals.
privaisìnti.

1. padaryti, kad privistų, padaugėtų, priveisti: Privaisinti žuvių. Kokia tai mūsų žemelė derlinga, kiek paukštelių privaisina, per vasarą išmaitina!. Ans ten prisivaĩsinęs turėjo gyvolių daug.

2. privisti, prisiveisti: Dabar prisivaisìno [bičių],
net keturi kelmai.

3. gausiai atsirasti, išplisti: Sūdo vyresnybė turėtų akylai padaboti, … kad žmonės tiesą sūduose atrastų kone pigiausiu būdu ir neprivalytų už kožną rusišką žodį užmokėti rubliais prisivaisinusiems apstingai Kaune ir kituose miestuose advokatams.
susivaisìnti

1. apsidulkinti vienas kitą: Anie. ka į krūmą susisvadina, tai ir susivaisìna.

2. atsivesti jauniklių: Jiems. susivaisinus sakoma: paperėjo, susivaisino, susirodynojo, paturėjo, išperėjo.
užvaisìnti.

1. apvaisinti 1: Kaip užvaisìna motinelę, [bitės] pjauna tranus. Užvaisintas kiaušinis. Jis manė svečiuose atsikvėpti ir savo vaizduotę užvaisinti. Jėga, užvaisinančioji mano proto bei minčių gelmes. Žmonės lyg laukė pasiruošę, kad tik kuo užsivaisinus.

2. užveisti, priveisti. . Yra jau jaunų [briedžių] užsivaisìnusių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivaisinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x