Įvairiatarmis – tai kalbos variantas, kuris skiriasi nuo bendrinės kalbos dėl regioninių, socialinių ar profesinių ypatybių. Tai nėra atskira kalba, o tos pačios kalbos vietinė ar grupinė forma.
Pagrindiniai bruožai:
- Skiriasi tarimas, žodynas, gramatika.
- Vartojamas tam tikrame regione ar socialinėje grupėje.
- Neturi standartizuotų rašybos taisyklių.
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. Dzūkų tarmė:
"Cia yr kaimas" (vietoj "Čia yra kaimas"),
"Rūbai" (vietoj "Drabužiai").
2. Aukštaičių tarmė:
"Jis dirba ukininkystėje" (vietoj "Ūkyje"),
"Sodnas" (vietoj "Sodininkas").
3. Žemaičių tarmė:
"Muokykla" (vietoj "Mokykla"),
"Pīt" (vietoj "Pietūs").
Kiti pavyzdžiai:
- Socialiniai: jaunimo žargonas ("kietas" = geras).
- Profesiniai: programuotojų terminas "bugas" (klaida).
Svarbu: Tarmės – tai natūrali kalbos įvairovė, jos nėra "neteisingos".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.