Įvairiakalbiškumas – tai gebėjimas kalbėti ar bendrauti keliais skirtingais kalbų kodais (pvz., kalbomis, tarmėmis, žargonais) priklausomai nuo situacijos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Asmeninis – individo sugebėjimas naudoti kelias kalbas.
2. Socialinis – visuomenėje vartojamų kalbų įvairovė.
Pavyzdžiai:
- Asmeninis: Lietuvis kalba lietuviškai šeimoje, anglų kalba darbe, supranta lenkų kalbą.
- Socialinis: Ispanijoje oficiali kalba – ispanų, tačiau Katalonijoje plačiai vartojama katalonų, galisų ar baskų kalba.
- Kontekstinis: Žmogus su šeima kalba tarme, o oficialioje situacijoje – standartine kalba.
Trumpai: tai lankstus kalbų naudojimas, pritaikytas prie skirtingų gyvenimo sričių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.