įvaikščioti

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo. vaikščióti, -iója, -iójo.

1. judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi. Daktaras užgynė greitai váikščioti. Aš váikštau, judu, man šilta. Ma [n] negerai nė gulėt, nė váikščiot. Velyt pagulėt, ką vaikščiot. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) . Váikščiot – sopa kojas, negaliu. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys]. Širdis pastaiso, kai váikščioji. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk. Aš dar váikščiodama sirginėju. Vaikščiodamas persirgau. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų. Váikšto su dalge šieną pjaudamas. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu. Naktimi váikščiojo [miegodamas],
tai reikė buvo žiūrėt. Naktimi vaikščiojįs. [Lunatikas, – ] kursai váikščio [ja] par miegą. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje]. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju. Raišui liepė keltis ir vaikščiot. Jis pašoko ir vaikščiojo. Dabar bent sausa vaikščioti. | Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama]. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas]. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių]. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana. | O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose. Daug metų jau váikščio [ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi. Mano koja jau seniai nenori váikščioti. Tegul tavo kojos vaikščio [ja] kaipo raitos. Vaikščioja kai parmušta. Váikščioja kai su tešmeniu. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų. Vaikšto kaip an ledą sušalęs. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs. Váikščioja kap višta sušlapus. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus. Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) . Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja. Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs. A žinai, kaip meška váikščio [ja] po kerpes? Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja. Paršas guli, o lašiniai vaikščioja. Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda. Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina. Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos. Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? Kas vaikšto aukštyn kojom? žingsniuojant minti: Váikščioti taką. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja. Ana y [ra] neverta šventos žemės vaikščioti. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu.

2. sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus. Tas vaikas neváikščio [ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai. Vaikščiot jis vaikšto. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da. Váikštąs, visa, ale dirbt negali. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms. Pats neváikščioj [o],
vedė už rankos vaikai. Kojos va sopa, negaliu váikščiot. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju. Anys. del silpnumo amžio negali vaikščioti. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio [ja]. Váikščio [ja] motriška jau po biškį, gaspadinau [ja]. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko. Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti…. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vaĩkščiočiu. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit. Tegu váikšto jauni. Váikščiaite su Dievu! Laimingai váikščiot! Kad tu neváikščiotai! Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą!

3. šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti. Lig vėlai vaikščiojo miške. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur. Anos abi váikščioj [o] visa kartu. Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs. Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi. Pensiją gauna, vaĩkščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus. Pasiėmė votegą i váikščio [ja] po karves. Váikščiojom visi po kiaules. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo. Vaikščiodavo pečius suglaudę. Váikščioja insispendus, te bast, te bast. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi. Váikščio [ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas],
tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi. Briedys po laukais váikščioja. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai. Veiza – padvarijo [je] váikščio [ja] kiaulės su vaikais. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja. Vaikščio [ja] pova po dvarą. Šarkos váikščio [ja] po kiemą – jau svečių y [ra]. Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja. Žąses visos váikščioja aplink jį, o jo užmigta. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio [ja] sau paleidusios sparnus. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį. Naktys nevaikščiojamos. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai. Nedrįso regimai vaikščioti. Smertis apsukuo váikščio [ja],
o kitus apšnekat. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis. Tau josios. ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom. Váikšto kaip veršis be darbo. Par dienas tik váikščio [ja] bambą kasinėdamas, i gana. Vaikščio [ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina. Smertis šūkaudama neváikščioja. Nu jau ta žeme neváikščio [ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) . Nelaimė nevaikšto viena. Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom. Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) . A jis geras? – Geras: galì su kuolu aplink váikščiot. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit. Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko. Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo. Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką. Paleidė váikščioties po miestą. daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus. Prie kapus váikščiodavom. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas. | Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) . Pagirtas…, kurs vaikščio [ja] Dievo kele. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit. Gera galva blogais keliais nevaikšto. Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus. ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti. Ilgai váikščiojom kartu. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais. Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie. Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti. Ponai eidavo váikščiotis. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą. Váikščios váikščios ir suskabys. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau.

4. nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon. Menkai váikščiojau mokytis. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi. Nenori dovanai váikščiot. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam. Buvo žmuoj ir váikščioj [o] ponop darban. Perdieniu váikščioja in tarnybą. Vakar kunigas buvo pas mum, aplanko dažnai, jis po palatus váikšto. Niekas nevaikščio [jo] pirtin, sako, susdavinėja. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot. Váikščioti į riešutus. Kelis metus vaikščiójau in daktarus. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo. Neváikščiojo in ją, tik atvaži [av] o stačiai maršelgom. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas]. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut. | O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą. Kur karalius pėsčias vaikšto?. Nebváikščiojas [į bažnyčią],
atprantas. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį. atlikinėti: Mano momos moma váikščio [jo] baudžiavą. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje]. Gieda, stacijas váikščioja. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus. Žemaičių Kalvarijo [je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio [ja]. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo. Jie retai teváikščioja sakramentų.

5. keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs. Ans po visus miestus yra váikščiojęs. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo. Svietą váikščiojęs, visa žinosi. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus. Nuo numų iki numų vaikščioju. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio [ja]. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti],
palei svietą váikščiodavo. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis. Per žmones váikščioti. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) . Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero. Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo. Pavargėliais váikščios [našlaičiai]. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius. An pusių váikščiodavo labai biedni.

6. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones. Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės.

7. turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius]. Velnias váikščio [ja] su ragais, su viskum. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna. Voras váikščioja kuprotas. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja. Ir váikščioja kaip ir be pometies. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau. Ana váikščioja sunki. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo. Jis váikščioja iškėlęs galvą. Vaikščioja kaip musmirių priėdęs. Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs. Váikščio [ja] kaip musėlę parkandęs. Vaikšto nosį pakabinęs. Váikšto kaip kojon įsikirtęs. Vaikščioja lig su vištos galva. Váikšto kaip dvasia be vietos. Vaikščioja kai kūnas be dūšios. Tom pačiom akim váikšto. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? Vaikščio [ja] sau uostus papūtęs. Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) . Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) .

8. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios. Neváikščiok nuogais keliais. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti. Dabar niekas apiplyšę neváikšto. Tau pirksiu, o ana. gryna váikščios?! Váikšto išsipusčius kai poniutė. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) . Na ir purvinai váikščioja! Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) . Močia va váikšto juoda suknele. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera. Jis. savo šarvu vaikščioja kaip ricerius. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus. Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas. Dabar šalta, lytus, basi váikštot. Basutė gruode váikščiojau. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia. Trobo [je] váikščiok su lepšėms. | Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus. Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja. Kurs nedirba, váikščio [ja] pilvą susijuosęs. Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto. Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi. Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas.

9. (chodzić). tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia. váikščiot nemokėsiu. Tamsta váikščioji suvisu po seną gadynę. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau. Gyvenk (vaikščiok) po mano akim ir būk geras. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio [ja] amžinai savo griekūsu. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių. Priesakymuosa mano vaikščiokite. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės. kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau. Jos sūnai váikščiojo partizanais.

10. prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė. Pie teliukus váikščiojo jinai. Nėr kam váikščiot apie bites. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja. Tik apie juos. váikščiok, o pelno nėr! Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu.

11. ganytis: Jau juos. neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni. Kad būt žolės, tai prikaltum [e],
ir tegu váikščiotų. Ana. in virvės moka váikščiot. Arklį paleidi – teváikščioja. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo.

12. būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negalì. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau. Antaru váikščiojau. Ana tada šituo mergiote váikščiojo. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio [ja]. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas. Váikščioj [o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus.

13. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo. | Ant pilvo tavo vaikščiosi. ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną.

14. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot. | Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti. Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto.

15. plaukioti: Žuves váikščioj [o] pakraščiais, sekėj [o] gaudyt rankomi. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, greĩta. Anos. váikščiodavo i po mažus vandeniukus. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai. áikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos.

16. skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės.

17. važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio [ja]. Ė, lėktuvai danguj váikščioja. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui. vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa.

18. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu],
kap ėmė laikraščiai váikščiot. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“.

19. slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo. An ribulukų nytys váikščioja. Rato krumpliai lengvai vaikščioja. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja. Stūma sunkiai váikščioja. Kab jos. neprislėgtos, tep kap váikščioja. | Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi. sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Durys sunkiai váikščioja. Durys váikščioja ant kukių. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas. keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) . Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti.

20. nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera. nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto.

21. judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus. Tušti debesiai váikšto, niekada nelija. Žmonės [e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis. Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja. Váikščio [ja] lytus apsukuo, čia neužsuka. Visais pakraščiais váikščio [ja] lytūs, ale pas mus da nely [ja]. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties. Dar̃ váikščios lietukas kiek. | Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti. Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją. Jau aukštai mėnulis váikščioja. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja.

22. pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio [ja] po trobas. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius. Kad džiūtų [šienas],
reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų. Toj šėpoj oras váikščioj [o],
tai buvo gerai [lašiniams]. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja. | Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius]. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas. Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas.

23. rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios. Tie žibureliai i žiemą váikščiojo. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio [ja] baltos tokios žvakelės. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt. Tenai pinigai váikšto. | Kad koks pasikorėlis [yra buvęs],
tai jo dūšia váikščioja. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos. | Jau váikščioja akyse vis mašalai.

24. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant. Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų. Váikščio [ja] nervai, pradeda į petį durti. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė. Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai. | Vaistai ima vaikščiot po kūną. Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali. Patepi [tepalu],
tai peršti, váikščioja. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio [ja]. Pavasarį ligos váikščio [ja]. Kvaraba váikščioja. Kalbos váikščioja, kad tu išteki. Visokių kalbų po sodžius váikščioja. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna.

25. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis]. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot.
2
6. rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda. Del saldumo, ka jis. váikščiotų geriau, reik cukro. Alus váikščioja, net bačka braška. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto. | Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai. Mielės pri juodos duonos nevaikščio [ja],
o melagiai par tankiai. judėti prieš užverdant. Nuimk puodą, jau vanduo váikšto.
2
7. būti vartojamam. Te litai váikščiojo Lietuvoj. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai].


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivaikscioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x