įvaikėti

vaikė́ti, -ė́ja (vaĩki, vaĩkia), -ė́jo. darytis vaikiškam: Selimas eina senyn ir vaikėja. Anys gal jau vaikė́ja, nebežino, ką daro. Aršiausia, ką jis vaikė́ja, daro, ką nori.
apvaikė́ti. kiek suvaikėti: Apvaikė́ję toki seniai. Apvaikė́jęs i anas jau.
įvaikė́ti. turėti (ppr. daug) vaikų: Kad Vaidilas įvaikė́jęs: šešias dukteres beturįs!
išvaikė́ti. suvaikėti: Tas jau numirė, išvaikė́jęs buvo visai. Neišvaikė́jus motriška buvo, o šimtą dešimt metų turėjo. Į senatvę išvaikė́jo. Nei jy išvaikė́jus, nei jy išprotėjus, tik visa pamiršdinėja.
nuvaikė́ti. suvaikėti: Iš tavo kalbos matau, kad dar nesi nuvaikė́jusi.
pavaikė́ti. šiek tiek suvaikėti: Seniausia ir biškį pavaikėjus to Grašytė. Man teip atrodo, ka jis biskį jau pavaikė́jęs.
suvaikė́ti. pasidaryti vaikiškam: Senesnis palieka be kantrybės, suvaikė́ja, mat senyn eina. Suvaikė́ji, suvaikė́ji [senatvėj],
kaip mažas palieki. Aš gi nekvaila da, kad i suvaikė́jus, ale nekvaila, primenu, kas buvo. Suvaikė́jo protas dideliai, čystai nebveika. Jau suvaikė́jus par daug esu – jau devinto [je] dešimtė [je]. Visai suvaikėjo senis, – paaiškino jisai mum. – Kalba nei du, nei vienas. Ing senystą suvaikė́jus buvo, suskalbėt sunku. Suvaikė́jęs kap velnias, suvisu durnas. Susena i suvaĩki žmogus. Kitas suvaĩkia, o anas razumnas tokis diedas. Suvaikė́jom, pasakas [per televiziją] žiūrom. Kap senis, ir suvaikė́ję. Su vaikais prasidėsi ir pats suvaikėsi.
pasuvaikė́ti. daugeliui suvaikėti: Seni žmonės visi pasuvaikė́ję.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivaiketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x