įūžimas

ūžìmas. ū̃žimas. → ūžti:

1. Vėjas pučia, kur nori, ir tu girdi jo ūžimą. Kožną sykį pakilsta vė [ja] s i toks baisus ūžìmas. Medžiai tarpu save kalba ūžimu. Medžiai didžiausi, toks savotiškas ūžìmas. O girių, miškų ūžimas dūšioj mano gieda. Nuo vėlių pulkais lėkimo atsiranda oro ūžimas. Kur ramus jūsų ūžìmas nuo vėjo, kai balto miško lapeliai šlamėjo ir senos pušys siūravo, braškėjo? Ūžimas marių, jūrių. Į mares pietų laike toks ūžìmas atsirados. Tačiau nuo didžiųjų slenksčių, esančių atokiau kaimo, vis dar sklido vandens ūžimas. Bus ženklai ant saulės ir mėnesio ir žvaizdžių ir ant žemės priespaudimas tautų dėl sumišimo ūžimo marių ir vilnių jų. Jau vėl dangus ūkstos, jau vėl debesys kyla, jau vėl iš tolo girdime perkūnų grumenimą ir vėtrų ūžimą. Jų šauksmas yra kaip ūžimas marių. Kuomet pakurdavo ugnį, tai su tokiu dideliu ūžimu degdavo, kad auses gręždavo. Kaip taukai ka čirkštų, ta toks ūžìmas vis yra. Ūžimas, dundėjimas. Joniukas išgirdo kažin kokį ūžimą mieste. Pakilo toks ūžimas. Čia ramiau, o mieste visoki ūžìmai. Už poros minutų išgirdo baisų ūžimą. Tolumoje pasigirdo ritmingas, duslus ūžimas. Ūžìmas, tranksmas, bildesys, bildėjimas, grumėjimas. Vieną sykį, važiuodamas per girią pro didelį kalną, išgirdo baisų ūžimą. Ir stojosi ūmai iš dangaus ūžimas, kaip didžio vėjo ir papildė visus namus, kur jie sėdėjo. Pirm trinkių baugus ūžimas iš žemės vidaus pakilęs buvo girdėtas.

2. Vienos [spiečiaus] bitys skraido ir susidaro tokis ūžìmas. Žiūriu – kas čia tokis ūžìmas (bičių spiečius lekia) . Į klevus buvo kas bičių, kad anie žydėjo – kas par ūžìmas! O bičių ūžìmas terp tų liepų! Toks jau ūžìmas tų bičių, o mat vynvytis (laukinė vynuogė) žydėjo – ir visos medų nešė. Su tomis skylelėmis [po sparnais] ir su savo sparnais jos. ūžimą daro. Jie. savo ūžimu vasarą pietumis daug tranksmo daro aplink aulius.

3. Čia jie. pritilsta, virsdami tarytum šnabždesiu, čia sustiprėja, primindami krioklio ūžimą.

4. Jis prieg ūžìmų pripratęs – traktornykas. Vien dėl mašinų ūžìmo mieste negaliu būti, galva kelnojas. Mašinų ūžìmas nesvietiškas ir ažukampėse tokiose. Kokias te buvo ūžìmas: arkliai sukė tą maniežą. O daba nė kokių dainų nebė [ra],
tik traktorių ūžìmai. Kombaino kožnas ūžìmas reikia skirt. Ausis pasiekė tolimas, bet vis garsėjantis lėktuvo ūžimas. O tų girnų par dienas ūžìmas, o jergutaliau! Prie darbo, mergos! Smagus ūžims verptuvo. Iš tolo girdėjo kuliamos mašinos ūžimą ir bildėjimą.

5. → užti 7: Nal’ (na bet) tokio ūžìmo: o muša, o muša anie į tas blėkas. Šeštadienį, sekmadienį ūžìmas, giedojimas, linksma buvo. Ji klausosi vargonų ūžimo.

6. → ūžti 9: Ausų ūžimas. Susirgau gripu ir pristojo galvos ūžìmas. Nū to galvos ūžìmo ir atmintis muno sumažėjo. Neit galvos ūžimą gavo [iš tos bėdos]. Mano galvon (galvoje) didelys ūžìmas. Ūžìmas galvo [je],
rods, svirplių prisimetė. Ausių ūžìmas. O tai ūžimẽlis galvos, kaip bičių aulys pilnas. Par ausis nuolat ūžìmas.

7. → ūžti 10: Vos girdimas ūžimas. Prasidėjo veselia, – ūžìmas šaukimas! Didžiausi ūžìmai [ligoninėje],
bobos neramios. Koks tų žydų šaukimas, toks ūžìmas! Girdise balsai giesmių ir kitų ūžimų. Taip sumišai besijuokiant, štai ūžìms pasikėlė. Matai tik galvas, judėjimą, girdi ūžimą.

8. → ūžti 11: Ūžìmas svieto – labiau jaunų. Kodėl ūžimè nebuvai?

10. → ūžti 12: Pakilo tarp anais ūžimas. Kas dabar senių ūžìmo bijo?! Keikimas ūžìmas, nors auses užsikišk!
įūžìmas. → įūžti
1.
išūžìmas. → išūžti
1.
nuūžìmas. → nuūžti 1: Nuūžìmas viesulo, kad nespėjom nė pamatyt, iš kur atėjo ir į kur nuėjo.
paūžìmas.

1. → paūžti
1.

2. → paūžti 5: Gerą paūžìmą turėjau. Ar eisim kur į paūžìmą? Bus didesnis paūžìmas, bus nors klumpių sunešimas. Veselijoj pasiūžimas užtikrintas.

3. → paūžti
6.
praūžìmas. → praūžti:

1.

2.

3. → praūžti
6.
suūžìmas.

1. → suūžti 1: Nežiūriu žalių girelių linksmo suūžimo.

2. → suūžti 8: Juk jie. kas metai čia rengia suūžimus: puola ant jauniklių kaip ruoniai ant silkių.
užūžìmas. →užūžti 8.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iuzimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ūžìmas</b>. ū̃žimas. → ūžti: <br/>1. Vėjas pučia, kur nori, ir tu girdi jo ūžimą. Kožną sykį pakilsta vė [ja] s i toks baisus ūžìmas. Medžiai tarpu save kalba ūžimu. Medžiai didžiausi, toks savotiškas ūžìmas. O girių, miškų ūžimas dūšioj mano gieda. Nuo vėlių pulkais lėkimo atsiranda oro ūžimas. Kur ramus jūsų ūžìmas nuo vėjo, kai balto miško lapeliai šlamėjo ir senos pušys siūravo, braškėjo? Ūžimas marių, jūrių. Į mares pietų laike toks ūžìmas atsirados. Tačiau nuo didžiųjų slenksčių, esančių atokiau kaimo, vis dar sklido vandens ūžimas. Bus ženklai ant saulės ir mėnesio ir žvaizdžių ir ant žemės priespaudimas tautų dėl sumišimo ūžimo marių ir vilnių jų. Jau vėl dangus ūkstos, jau vėl debesys kyla, jau vėl iš tolo girdime perkūnų grumenimą ir vėtrų ūžimą. Jų šauksmas yra kaip ūžimas marių. Kuomet pakurdavo ugnį, tai su tokiu dideliu ūžimu degdavo, kad auses gręždavo. Kaip taukai ka čirkštų, ta toks ūžìmas vis yra. Ūžimas, dundėjimas. Joniukas išgirdo kažin kokį ūžimą mieste. Pakilo toks ūžimas. Čia ramiau, o mieste visoki ūžìmai. Už poros minutų išgirdo baisų ūžimą. Tolumoje pasigirdo ritmingas, duslus ūžimas. Ūžìmas, tranksmas, bildesys, bildėjimas, grumėjimas. Vieną sykį, važiuodamas per girią pro didelį kalną, išgirdo baisų ūžimą. Ir stojosi ūmai iš dangaus ūžimas, kaip didžio vėjo ir papildė visus namus, kur jie sėdėjo. Pirm trinkių baugus ūžimas iš žemės vidaus pakilęs buvo girdėtas. <br/>2. Vienos [spiečiaus] bitys skraido ir susidaro tokis ūžìmas. Žiūriu – kas čia tokis ūžìmas <span class="explanation"> (bičių spiečius lekia) </span>. Į klevus buvo kas bičių, kad anie žydėjo – kas par ūžìmas! O bičių ūžìmas terp tų liepų! Toks jau ūžìmas tų bičių, o mat vynvytis <span class="explanation"> (laukinė vynuogė) </span> žydėjo – ir visos medų nešė. Su tomis skylelėmis [po sparnais] ir su savo sparnais jos. ūžimą daro. Jie. savo ūžimu vasarą pietumis daug tranksmo daro aplink aulius. <br/>3. Čia jie. pritilsta, virsdami tarytum šnabždesiu, čia sustiprėja, primindami krioklio ūžimą. <br/>4. Jis prieg ūžìmų pripratęs – traktornykas. Vien dėl mašinų ūžìmo mieste negaliu būti, galva kelnojas. Mašinų ūžìmas nesvietiškas ir ažukampėse tokiose. Kokias te buvo ūžìmas: arkliai sukė tą maniežą. O daba nė kokių dainų nebė [ra], tik traktorių ūžìmai. Kombaino kožnas ūžìmas reikia skirt. Ausis pasiekė tolimas, bet vis garsėjantis lėktuvo ūžimas. O tų girnų par dienas ūžìmas, o jergutaliau! Prie darbo, mergos! Smagus ūžims verptuvo. Iš tolo girdėjo kuliamos mašinos ūžimą ir bildėjimą. <br/>5. → užti 7: Nal’ <span class="explanation"> (na bet) </span> tokio ūžìmo: o muša, o muša anie į tas blėkas. Šeštadienį, sekmadienį ūžìmas, giedojimas, linksma buvo. Ji klausosi vargonų ūžimo. <br/>6. → ūžti 9: Ausų ūžimas. Susirgau gripu ir pristojo galvos ūžìmas. Nū to galvos ūžìmo ir atmintis muno sumažėjo. Neit galvos ūžimą gavo [iš tos bėdos]. Mano galvon <span class="explanation"> (galvoje) </span> didelys ūžìmas. Ūžìmas galvo [je], rods, svirplių prisimetė. Ausių ūžìmas. O tai ūžimẽlis galvos, kaip bičių aulys pilnas. Par ausis nuolat ūžìmas. <br/>7. → ūžti 10: Vos girdimas ūžimas. Prasidėjo veselia, – ūžìmas šaukimas! Didžiausi ūžìmai [ligoninėje], bobos neramios. Koks tų žydų šaukimas, toks ūžìmas! Girdise balsai giesmių ir kitų ūžimų. Taip sumišai besijuokiant, štai ūžìms pasikėlė. Matai tik galvas, judėjimą, girdi ūžimą. <br/>8. → ūžti 11: Ūžìmas svieto – labiau jaunų. Kodėl ūžimè nebuvai? <br/>10. → ūžti 12: Pakilo tarp anais ūžimas. Kas dabar senių ūžìmo bijo?! Keikimas ūžìmas, nors auses užsikišk! <br/><b>įūžìmas</b>. → įūžti 1. <br/><b>išūžìmas</b>. → išūžti 1. <br/><b>nuūžìmas</b>. → nuūžti 1: Nuūžìmas viesulo, kad nespėjom nė pamatyt, iš kur atėjo ir į kur nuėjo. <br/><b>paūžìmas</b>. <br/>1. → paūžti 1. <br/>2. → paūžti 5: Gerą paūžìmą turėjau. Ar eisim kur į paūžìmą? Bus didesnis paūžìmas, bus nors klumpių sunešimas. Veselijoj pasiūžimas užtikrintas. <br/>3. → paūžti 6. <br/><b>praūžìmas</b>. → praūžti: <br/>1. <br/>2. <br/>3. → praūžti 6. <br/><b>suūžìmas</b>. <br/>1. → suūžti 1: Nežiūriu žalių girelių linksmo suūžimo. <br/>2. → suūžti 8: Juk jie. kas metai čia rengia suūžimus: puola ant jauniklių kaip ruoniai ant silkių. <br/><b>užūžìmas</b>. →užūžti 8.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įūžimas

#