įurgzti

ur̃gzti, ur̃zgia (ur̃zga. ur̃gzgia), ur̃zgė (ur̃gzgė).

1. piktai birbti, niurnėti. Šuo urzgia – nori įkąst. Ur̃zga, ka pamato svetimą, i loti pradeda. Gula šuo an tų piningų, o jei tik eini arčiau – ur̃zga. Iš pastalės urgzdamas puolė margas šuo. Šuniukas ima baugiai urgzti. Šuo prie lakalo ur̃zga. Kas ateis, kad šuo urzgia. Šuva urzgė, šiaušė kudlą, norėdamas pulti. Vilkas įnirtusiai urzgia ir dantis rodo. Lokys piktai urzgia. Susimetę krūvon, drambliai marma, urzgia. | Einav veizėti, kas tūs slastūs ur̃zga. Urzgia (rėkia) zuikis baisiai garsiai, gailiai uhu hu hu uu. Urzgia kaip šuo su kaulu. Urzgia kaip šuva, kaulą grauždamas. Nagines suėdė i ant aparčių ur̃zga (knarkia) .

2. kelti triukšmingą garsą, burgzti, ūžti: Laukuos tik mašinos ur̃zgia, o seniau tik dainos. Visą naktį lėktuvai ur̃zgė. Neur̃gztų, tai ir nematytum tų raplanų, aukštai eina. Ur̃zgia – kas atvažiuoja. Malūnas urzgia dunda savo ratais. Urzgė pjūklai, rėždamiesi į medieną ir purslodamiesi pjuvenomis. Keliu urgzdami ėjo tankai. Ir mes pradėjome girdėti armotas urzgiant. Urzgė kulkos kai bitelės. Senelė tik verpia, tik verpia… Ratelis tik urzgia, tik urzgia…. griausti: Perkūnas urzga.

3. reikšti nepasitenkinimą, bartis, burbėti, niurzgėti, bambėti: Kai neženotas, tai da niekas neur̃zgia po ausia. Yra senių urzgančių̃, įsiėda visims. Ka tos bobos ir ur̃zgia – vyrui nereik įkyrėt. Ko čia dabar urzgì visą rytą, taryčios aš kalta, ka tu negauni atsipagiriot. Po tris kapeikas [už darbadienį] gavo, nèurzgė, gerai buvo. Susižodžiavo dėl mažmožio ir tyliai urzgė viena prieš antrą. Ir su šituoj vyru ur̃zgias i ur̃zgias.

4. gurgėti, gurgti. Ur̃zgia šiandien mano pilvas. Kad pradėjo pilvas ur̃gzt, net negražu. Viduriai ėmė urgzti nuo alkio. Viduriai išpūsti ir tankiai urzgia.
apur̃gzti, apur̃zgia, àpurzgė. piktai apibarti: Pamotė podukrą dažnai apurzgia, apibumba.
atur̃gzti, atur̃zgia, àturzgė. greitai priartėti, atūžti: Lakūs ir lengvi kaip paukščiai aturzgė dviračiai.
įur̃gzti, įur̃zgia, į̃urzgė. burzgiant įvažiuoti: Automobilis į̃urzgė į katedros aikštę.
išur̃gzti, išur̃zgia, ìšurzgė.

1. triukšmingai burzgiant išvažiuoti.

2. išsibarti: Pirma ìšurzgė, paskiau atsiprašė.
nuur̃gzti, nuur̃zgia, nùurzgė.

1. urzgiant nuvažiuoti: Sėdom ir nuurzgėm, tinkamesnės vietos ieškodami.

2. pradėti urgzti.
paur̃gzti, paur̃zgia, pàurzgė.

1. kiek paniurnėti. Šuo pàurzgė, bet nelojo.

2. kiek pasibarti, pabambėti.
praur̃gzti, praur̃zgia, pràurzgė

1. burzgiant praūžti, pralėkti: Vakar pràurzgė koks orlaivis. Pro šalį praurzgė milžiniškas sunkvežimis.

2. piktai pasakyti, subambėti: Vyras kažką piktai praurzgė.
suur̃gzti, suur̃zgia, sùurzgė.

1. piktai subirbti, suniurnėti. Šuo suurzgė ir vėl toliau snaudė. Šunes suurzgė, šoko peštis, kandžiotis. Meška atkrito vėl duobėn, bet, matyt, suprato, kad žmogus ją sulaikė, nes ant jo suurzgė piktai.

2. suburgzti, suūžti: Sùurzgė automobilis po langais. Kieme suurzgė karinės mašinos. Grėsmingai suurzgė telefonas. sugriausti: Perkūnas smarkiai suurzgė.

3. piktai suniurnėti, subambėti, imti bartis: Tėvas kai suur̃zgia, klauso – nėr kada! Vyras piktai suurzgė, ir žmona vėl nutilo. Jis kinktelėjo galva ir kažką suurzgė. | Kad papa toks šį vakarą suur̃zgęs (piktas) .

4. sugurgti, sugurguliuoti. Suurzgia tuščias pilvas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iurgzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x