įuostyti

úostyti, -o (-ija. -yja), -ė (-ijo).

1. uosti 1: Ar gerai per nosį úostai? Úostau, yra, užuosti gal, kad linai džiūna. Šuo úosto úosto aplei tvartą, ką nors ans ten užuoda. I jauni, seni žmonys úosto, kvepa, džiaugas – pavasaris. Vei, nedaugio reiks, tuo vėl kvietkas pasidarę, úostysim ir garbysim pavasarį margą. Daba úosto visi [pyragą]:
vienas úosto, kitas úosto, viens kitam dalinas. Úostė vokiečiai skarvadas, neleido valgyt. Girdžiu, kas tę úosto tą bačką. Neúostai, vientara negausi dešros. Pieną, būdavo, atveš, ir úostys úostys (tikrins praktikantės) . Jei tiek smirda, nebúostyk. Nenorė [jo] gert karvė, úostė úostė, ale sugėrė. Ko kiaulaitės neuostė, tai svotelis sukrimto. Úosto manę karvė ir nestovi. Degloji snukį pastačiusi į rugių pusę uostė. Arkliai supratę, sukinkysi dešimtį dvyleka arklių, ale kitas kito ne úostyte neúostys. Lėk, Jonai, gryčion: kam tuos dūmus čia úostai?! Mieste švariai, o kaime ir úostyk šūdą. Kas gi mane úostis: vis tiek senas, puvėsiu smirdi. Šunes uosto, lakioja aplink ąžuolą. Ateik tu čionai, pėdeles úostydama, žingsnelius skaitydama. Avių spiras sudžiovinę, sugrūdę uosto, traukia į nosis kai taboką [, kai kraujas bėga iš nosies]. Jei gyvuliai prieš vėją uosto orą, tai bus lietaus. Tas kvapas užeis net ik dangui ir patį Dievą palinksmins, kursai kvapo ano gero labai noriai uostys. Pedagogikos maža uostėm. Ją nuo amžių atstojo diržas. Ne visims šūdas Pono Dievo uostyti. Ne kožnam pabažnam Pono Dievo šūdą úostyti. Dykai šuo šuns uodegos neuosto. Neúostyk savo neprisidėjęs. Kas čia smirdi? – Savo neprisidėjęs neúostyk! Savo añtį uostyk, ir gana. Kol savo kalnieriaus neuostei, nu kitų smarvės nečiaudėk. Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto.

2. šniaukti: Tabokas toks buvo úostomas. Ko tu, sako, taboką úostai, tep sako, kap nosia šnypia ir šnypia miegodamas. Anas iš barono mašnos úostydavo taboką. Tabaką uostyti. Gausiu [bernelį] pypką rūkantį ir taboką uostantį. Velniai tą taboką trynė, dėjo tabakerkos ir davė žmonėm uostyt. Kas taboką uosto, velnio rūrą šluosto.

3. rankioti žinias ar gandus, ieškoti ko, šniukštinėti: Jis nuolat uosto, iš kokios pusės vėjas pučia – tai pusei ir linksta. Kaime buvo uostančių, pranešinėjančių policijai. Tas vis ieško i šen, i ten, i užpečkė [je] i vis úosto, kame tas piršlys.
giltinė̃ úosto sùbinę (apiẽ užùpenčius) . netrukus mirs: Jau gìltinė pradeda úostyt apiẽ užùpenčius.
kòrką úostyti gerti, girtuokliauti: Muno vyras kožną mylą dienelę kòrką úosto.
pãrako úostęs dalyvavęs kare: Tėvas buvo jau šio to matęs: uostęs parako, girdėjęs revoliucijos šūvius.
pė́das úostyti ilgėtis, laukti: Kas i nė [ra],
vis tiek leki ten pė́das úostydama.
smer̃tis úosto (apie ką) ;
smer̃tis úosto sùbinę netrukus mirs: Jau smer̃tis úosto aplei muni. Da toks amžius – jau smer̃tis sùbinę úosto.
špỹgą úostyk. Jeigu piktis ema – úostyk špỹgą.
vélnias úosto sùbinę greitai mirs: Jau tau seniai vélnias sùbinę úosto – greit nuvažiuosi pas Abraomą ant arbatos.
apúostyti.

1. kiek pauostyti: Apúostė šunes – nusgandau. Anas su sa [vo] šnipiu apúosto visa. Arklys tik apuostęs teėda. Šyviukas bailiai apuostė kiekvieną kupstą. Vilkas apúostė apúostė i kišo pro spuntą uodegą [į statinę]. Peliukės apuostė eglutę ir prisiglaudė tarp jos šakelių. Katinas, priejęs an veršį, apuostijo. Šunes susitikę apsiúosto. Kiaulė įsuko į taką, iškėlusi šnipą ir apsiuostydama. Jokūbas apsiuostė pirštus, delnus, prikišo nosį prie vieno ir kito peties.

2. prisiuostyti: Girtas kaip šuva, drignių apsiuostęs.

3. iš anksto apsižiūrėti, susivokti; apsiprasti, susižinoti: Reik apsiúostyti, susižinoti. Mes tę apsiúostę, tai jau žinom. Aš pats nueisiu ir gerai viską apsiúostysiu. Apsiúosčiau su vokyčiais ir einu, žinau, ka nešaus. Mes dar neapsiúostę buvom. Neskubėkiat piršti, tegu pirma apsiúosto. Nieko, tėte, Simukas apsiuostys!

4. sužinoti, susekti, surasti, aptikti: Aš apúosčiau, kur jo pinigai sudėti. Pirma gerai apúostė, kas parduoda, kiek nori, tada tik nupirko. Sako, ka biškį jau apúostė, kame tie vagys. Čia kaip parejo vokyčiai, tatai apúostė, ka ten y [ra] šviežiai kastà. | Visur apleka, apúosto, i skalampija. Rugių da neturiat apsiúostę? Šiandie viską apsiúostykim, ryt nereiks. apeiti: Apúosto jis visas mergas.
atsiúostyti. pakankamai uostyti: Neatsižiūriu, kaip žiedeliais neatsiuostau.
įúostyti

1. uostant įtraukti, pajėgti uostyti.

2. užtektinai uostyti: Aliai vienas ateivis nustebdavo savo kurato gėlynu: didžioji galybė juos stabdė įsižiūrėti, įsiuostyti, visas savo jusles švelniai numaldyti.
išúostyti.

1. iš vidaus suuostyti: Jis iš dėžutės išuostė visą kokainą.

2. viską pauostyti: Išúostė visus vaistų buteliukus.

3. užuostyti 2: Reikia tabokos ižúostyt.

4. iššniukštinėti, išieškoti: Visas pakampes išúostė, bet paslėptų daiktų nerado.

5. surasti: Bobos kaip matai sužino; iš kur anos išúosto?! Naujienas žygūnai visada pirmieji išuosto.
visàs pýpkes išúostyti. visko išgyventi, patirti.
nuúostyti. pauostyti: Šuva nuuostė pakinklius, nuuostė, bet nekando.
paúostyti.

1. truputį uostant įtraukti kieno kvapą, pakvėpinti: Paúostyk, ar tiks kvapas. Šuva pirma paúosto, o tada ėma. Šuo paúosto paúosto i prapulna. Ta karvė paúostė i pulna su ragais. Ans. pirmu žemę paúosto, paskuo gulas. Tas paršelis paejo, paúostė, nė nosės nekiša. Paúostis [šykštuolis],
ras spirginio – gausi! Pabraukiu par galvą, paúostau – smirda taboka. Reikė [jo] puodakelis aždegt, paúostyt [nuo slogos]. Kai pirmą kartą nueisi pirtin, reikia pauostyt vantą, kad sloga nepjautų. Vilkų būta rujos, tai vilkė priejus kūmą pauostė ir apmyžo. Kai karvė neduoda pieno, reikia duot pauostyt jaučiui melžtuvė. Kaip pirmą kartą mažą vaiką išneša oran, tai reikia atvest arklį, kad pauostytų vaiką, tada vaikas niekados nesirgs. Gyvatės vieną žolę pauostančios rudenyj ir einančios gulti. Pauostęs, nosį nenusilauši. Vasarą darže bujoja, žiemą gryčioj žiemavoja, kas jį pauosto, ašaras šluosto. Margarita atsilaužia duonos gabaliuką ir pasiuostydama kramsnoja. Druskos nebuvo nė paúostyt. Mėsos – tik pauostyt. Davė duonos paúostyt. Šį metą meisos teturiam pauostyti. Nėr miltelio į nosę paúostyti. Kitur meisos negausi nė paúostyti. Silkė buvo ubagų maistas, o daba i ponams nė paúostyti. Obulų šį metą nė paúostyti nė [ra]. Ans mun y [ra] tik paúostyti – apsidirbčio tą akimirką su tokiu ponu.

2. pašniaukti: Buvo [tabako] rūkomo ir paúostomo. Aš išsitraukiau ragą tabokos, daviau pauostyt mergytei tokios. Ta senė atsisėdus į tuos ratelius, pasiuosčius tabokėlės. Pasiúostysiam taboko, py mūso nėr jokio stroko.

3. truputį patirti, gauti: Kai paúostys darbo, žinos. | O jau ana paúostė [degtinės],
tujau ana kitaip šneka. Jei tik paúosčiau arielkos, aš tujau dainiuoti!

4. kiek pabendrauti, pažinti: Paúosto [merginą],
i pakrato rankas – nevedas į metrikinę. Tik pas [i] úostė ir nuejo kas savo keliu!
dir̃žą paúostyti. gauti mušti.
dū́mų paúostyti dalyvauti karo mūšyje: Nebijok, greit pardums namo, kai paragaus bado ar dūmų pauostys.
kam̃štį (
kòrką.
stiklìnę) paúostyti. truputį išgerti: Kam̃štį paúostęs – girtu pasvertęs. Stiklinę pauostys, ir visi apyvarai atsileidžia.
špỹgą paúostyti

1. nieko negauti, nelaimėti: Kiek mergos kabinėjasi prie vaikių… ir visuomet špygą pauosto. Pauostysi tu špygą, ne užmokesnį nuo manęs!

2.
praúostyti. šniaukiant praleisti, prašvaistyti: O seniai ir senės mėgo tabaką uostyti. Taip mėgo, kad prauostė viską ligi paskutinės kapeikėlės.
priúostyti

1. pakankamai uostyti, pritraukti kvapo: Vaistų priúostei čia, nuo kvapo sugysi. Ėjau kaip prisiuostęs gailių, palaidai kabančiomis rankomis. Šiandien visi kaip gailių prisiuostę.

2. uostant prileisti kvapo: O gal karvė priuostė milžtuvę, kad pienas surūgo.

3. prisišniaukti.

4. pakankami patirti: Paspės apsižanyti, pa, priúostys to labo.
suúostyti.

1. uostant sutraukti (ppr. kvapą), suvartoti: Vaikai, nesmirdėkite! Tą suúostysma, kitą pramosma. Ant krūtinės padėk [vaistažoles],
ka kvapą suúostytum – ir užmigsi. Duok paúostyti tų parfumų: nesuúostysu, nebijok. Bet Rozalijos „liga“ šį kartą nepasidavė, nors „ligonė“ visus pasiūlytus vaistus dorai prarijo ir suuostė. | Siūliukas plonas, deltai suúostė kur [žaisdamas katinas]. Meisą tatai miestalėnai uostyte suuosto, ne tatai suėda.

2. sušniaukti: Paskui [Vainorus] išsiėmė iš užančio ragelį, išpylė ant nykščio piršto nago tabokos ir suuostė visą.

3. uostant susekti, pajusti kvapą, užuosti: Aš labai kvapus suúostau, ma [n] smirda. Tę ką anas suúostė. Apsaugok Dieve, kokią čia smarvę suúosčiau! Ko lenda anas čia – suúosto duoną. Aš nieko nesuuostau, bo turiu slogą. Elnis suuosto žmogų par 160 sieksnių. Kada tu suuostei, kad tuose buteliuose ne acetonas? | Arkliai dar nesuúosto škados (nejaučia, kur auga avižos) . uostant susieiti: Šuo su šunimi susiúostė. Kvapas padeda šernams susiuostyti, o paklydus susirasti vienam kitą.

4. sužinoti, susekti, pajusti: Anas visa suúosto, su juo neprapulsi. Kaip nont jie suúostė tuos vagius. Suúostysiu viską smulkiai, kaip tę buvo. Kaip jie te suúostė, negaliu pasakyt. Suuosto, išknisa ir viešumon paleidžia tokius dalykus, kurių tu nė nesapnavai. Slėpkis, kur nori, vis tiek tave suuostys. Aš apie jį viską susiúosčiau.

5. susipažinti, susitarti, susižinoti: Jauni žmonės greičiau susiúosto kap seniai. Susipažino, susiúostė vienas su kitu be tėvų žinios ir apsiženijo. Smala te ir bežino, kur anys abu susúostė. Da mudu pačiudu nebuvov susiúosčiusiu, o piršlys jau kalba su uošviu. Toks su tokiu susiúosto – nieko nepadarysi.
užúostyti.

1. užuosti
1.

2. kiek pauostyti, pašniaukti: Pirmą sykį ka užúostysi to taboko, pasiutęs y [ra] čiaudėjimas. Tabokos kap ažúostai, tada sčiaudi labiausia. O senasis Pikčiurna labai norėtų užsiuostyti tabako.

3. sužinoti, susekti: Pradėjo mergiotės madas užúostyt ir vejot. Suprato senelis, jog jau sūnelis pinigus užuostė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iuostyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x