įtvoti

tvóti, -ja (-nia), -jo (-nė).

1. stipriai suduoti, šerti, smogti: Su įnagiu tvóti. Taip tvojo, kad net ausyse suspengė. Kaip tvójo anam par nugarą! Nelįsk, bo ka tvósiu! Kai tvosiu par galvą, tai žinosi! Kai tvójau tam šunei lazda, net aiktelėjo. Tvók, tvók šitam bjaurybei! Kuo nutvėrei, tuo ir tvók atgal. Sugriebęs kaušą, kaip tvos jis seniui per kaktą, teip kad šis mažne parvirto. Ką tu jam padarysi, ažpyko ir tvójo lazda. Tvó [ja],
su kuo tik sugreiba, anam par tas kojas. Tad pelenų prisipila kojinę, nu ka tvós, kad sudulkėsi. Kai tvójau ausin, net apsvaigo. Avinas iš džiaugsmo sumekeno, įsibėgėjo ir kad tvos vilkui į kaktą, vilkui tik akyse sužaibavo. Kap tik aš in tvartą, tai tep ir tvojo arklys kojom man. Skrenda an galvos [gaidys] ir pablauzdžiuos tvója. Supyko kaip su mietu tvótas (labai) . Jis pats tartum kūju tvotas per galvą pabalo visas ir susmuko.
tvotinaĩ. Tvotinaĩ reikia tvot, kad susiplotų. trenktis, daužtis: Matociklininkas piemenelis, girtas – i tvójos į medį.

2. smarkiai mušti, pliekti: Už ką gi jis tave teip tvoja? Dar kartais pas bažnyčios duris visims matant liuob rykštėmis kaltūsius tvoti. Pagriebė šluotą i pradėjo jam tvóti. Medžioklis pasilenkė kelti duonos, o tuo tarpu žmogelis kapt lazdą, strykt jam ant sprando, įsikabino į plaukus ir ėmė tvoti. Kad tvojau, tai tvojau tą nedorėlį vaiką dvasios pasiklausydamas. Netvók taip arklio. Tuodu metė mani į žemę it pelų maišą ir pradėjo tvoti. Pradėjo tą diedą tvót spragilais. Pasigėręs pačią gainiojo, gainiodamas didžiai tvojo. Ma [n] svočiutė su botagu, mane tvójo su botagu. Du moja, du tvója, duriama boba putoja. Moterų andarokai žeme tvojas (nuo sunkumo mušasi į žemę) . kalti (vinį, polių). . daužyti, kulti: Spragilu kulia kviečius, pupas, – pasdedi in grendymo ir tvóji. plūkti, brukti: Brauktuvė linam tvót. Ima saują linų ir tvója brauktuve. kirsti, kapoti: Kirka [sušalusią] žemę tvója. mušnoti, plakti: Atkalniais lapė trasio [ja] lodama, uodigą savo į žemę tvodama. plasnoti: Griausmingai tvodamas sparnais pragydo gaidys. mosuojant rankomis gintis: Visi turėjo rankose šakeles ir tvojo į kairę ir dešinę, gindamiesi nuo uodų. šaudyti: Žaliukus ėmė vyties, tvótie.

3. atsivėdėjus mesti, sviesti: Tvók laukan iš trobos medžgalius. Tvok tą torielkalę į žemę. Nuo suolo tvojo viduaslin katę ir vadino svečią sėstis. Geriau į ugnį tvok, negu priešui atiduok. smarkiai ar daug mesti (ppr. ant stalo): Jeigu jau tokiu dideliu ponu nori pasirodyti, tvók muzikantams šimtinę, o ne penkrublę. slėpti, dėti.

4. virsti, griūti, kristi: Slidu buvo, ir tvójau beeidamas ledu par upę. Bijau tvóties ant nugaros.

5. godžiai daug gerti ar valgyti: Arielkelės su čerkele iki dugno tvojom. Jis. pritvinko it naibaisiausis bosas, o vienok jis vis dar tvojo ir tvojo vandenį. Tvók tvók tuos barkščius, ka lapę priveiktum.

6. smarkiai, greitai ką daryti: Kaipgi gražu pažiūrėti, kaip kazoką tvoja. Klebonijoje keleta klebono svečių, susėdę aplink staliuką, tvojo vintą. Visą naktelę tvójamės. Sukuos, tvójuos su vaistais, gal dar pagysu. Tep ir grūdaus, ir tvójaus, ir važinėjaus.

7. plepėti, taukšti: Netvok bobiškų plepalų. Ką tu čia tvoji niekus. Gana jau čia tau tvót nei šiap nei tep.

8. rėžti, stačiai sakyti: Mergos sukvikeno. Ir jos dar didžiau įniko juoktis, kai Kelpšienė tvojo stačiai, be atlydos.
aptvóti. apmušti, apdaužyti, apčaižyti: Žmogus supyko, išpurtė jį iš medžio ir aptvojo šonus. Aptvók gerai bernioką, kad kitą rozą burokų neišganytų. Žąsinas vaikus sparnais aptvódavo. Kol’ tep greit [eini] – andaroko padalais penčius apstvósi. aptašyti: Pirma aptvója, o paskui skliutu aplygina.
atitvóti.

1. aplupti, apmušti, apdaužyti: Aš taũ kada kalvek attvósiu. Pagriebus kočėlą atitvojau durniukei šonus ir strėnas.

2. atsimušti, mušant atsikratyti: Atsitvójau nu žulikų.
įtvóti

1. smarkiai įperti: Įtvók jam gerai lazda per nugarą. Įtvójo gerai, daugiau neblįs. Tas dėdė įtvós tavie į subinę. Įtvók įtvók su votegu, i nebateis. įmušti (ppr. gilyn): Kukurūzus su buože įtvójo. Nėko neatsakiau, ale viskas kaip į pakaušį įtvotà (neužmirštamas įžeidimas) .

2. įsviesti, įmesti: Savo šunį ans įtvójo į ežerą. Kiaulė pasispardė ir Raubienę įtvojo į vandenį. Lenksi [mašiną] – gali į grabą įtvoti (užmušti) .

3. įsimylėti: Abudu vyrukai aną įsitvóję.

4. daug duoti: Nėkumet nepamislijau, kad tau tokią didelę doveną įtvós. Tas paprašė, ir tam nereikalingai įtvojau 400 rub.

5. įgerti.
ištvóti.

1. išperti, išvanoti: Už vagystę su pauodegiu ištvók jamui kailį. Gerai ištvójau kailį, daugiau nelindo. Ateis – pagaliu ištvósiu, tai žinos! Neik niekur, ba ištvósiu tau kailį. Ana ir velnio skeltiniu skūrą ištvõs. išmušti, iškapoti, iškirsti: Kirka gerai ištvója žemę ir kasa.

2. išbarti, iškoneveikti: Ištvójo ištvójo i paleido [nedrausmingą ligonį]. Smarkiais žodžiais ištvojo.

3. išmesti, išsviesti: Ištvójo ištvójo an kiemo viską. Ištvójo pro duris. Ir aš patsai lyg koks lavonas, kurį įsiutusi ištvojo jūra, krante gulėjau.

4. parvirsti, išgriūti: Kai išsitvósim ant kiemo!

5. daug išvalgyti, išgerti: Ištvojo vienas cielą bliūdą košės. Ištvójau cielą kipalę vandens. Ėmusiu ištvojusiu po puodą katras to saldumo. Jau spėjo butelį ištvoti.

6. išplepėti: Ištvójai viską kaip sena boba.

7. išrėžti, stačiai pasakyti: Merga, ale žodžius kap vyras ištvója.
nutvóti.

1. nupliekti, nučaižyti: Nutvók, tai nedūks. Taip tavi nutvósu, ka daugiau nebnorėsi. Nutvójau gerai, tai žinos, daugiau nelįs kur nereikia. Aš tavi liepsiu nutvoti nu galvos iki kojų. Jezų ing stulpą bjaurų rišo, idant nutvotų. Žąsinas nutvós nutvós i par galvą, par visur.

2. užmušti: Per karą nutvojo maną sūnelį.

3. numesti, nusviesti, nutrenkti: Ta skarelė kur nors nutvotà į kertę. Vaikis, nutvojęs vėzdą, šnirpšdamas eina prie tvoros pasišnekėti. paslėpti, nukišti, nudėti: Jei būčiu vogęs, būčiu nūtvójęs, nė velnias nebūtų radęs.

4. smarkiai padaryti: Vakar iš varžytynių nutvójau du sieksnius beržinių malkų. Sugraibysiu iš te, iš te pinigų, nustvósiu gryčią Utenoj.

5. nukalbėti, nutaukšti, nupliaukšti, primeluoti: Čia tai jau per daug nutvójai, net sarmata. Nutvójo kai žagarų tvora.

6. suvokti, suprasti: Randu baltą kirmėlytę [džiovintuose obuoliuose],
niekaip nenutvoju nuo ko. pamatyti, pastebėti.
patvóti.

1. kiek mušti, pliekti: Patvójo arklius ir parbėgo jaunasis iš šliūbo numie.

2. užmušti, nukauti: Laikraščiai rašo, kad ruskis daug vokiečių ties Mintauja patvójo.

3. pasviesti, nublokšti: Ubagas tą rupūžę patvojęs po pečiumi, kad prismirdusi jauja bjauriausiai. Išeinančius iš karčemos patvory patvóji. daug ar smarkiai padėti: Visi dėjo ant stalo po rublį, o aš dešimkę patvójau.

4. pamesti, nudaigoti: Jis griebėsi pypkės. Ją rado, bet kapšį su taboka iš už juostos patvojo belakstydamas.

5. smarkiai ką padaryti: Patvójau (pasėjau) avižas po pat lytaus.

6. išrėžti, stačiai pasakyti: Ėmiau ir patvójau stačiai į akis visą tiesą.

7. gerai pameluoti.
partvóti.

1. parmušti, partrenkti.

2. pargriūti, parvirsti: Tai lepšė! Ir pati partvojo, ir puodynes išvertė.

3. greitai, skubiai pareiti.
pértvoti. partvoti.

1. sykį kitą suduoti, sušerti: Jauną Prancišką su rykštėmis partvojo ir piningų paieškojo. Še, kad pertvosiu! Boba nebojo, Jonui pertvojo skersai, išilgai, kur tik šėrė, ten randai. Nuo šitų žodžių Jonas išsitiesė kaip botagu pertvotas. Trečias vėl raivosi kaip šuo tvorgaliu pertvotas.

2. per daug įdėti: Viskas saldžiai, cukraus tvotà pártvota.
pratvóti. išleisti, išeikvoti: Pratvó [ja] piningus, paskiau neėdę styrinė [ja].
pritvóti.

1. primušti, pripliekti, pridaužyti: Pritvojo, kad nuo žemės nekėlės. Nebežinau, až ką mane teip ir pritvójo. Už paskundimą pagatavas tą bobą pritvóti. Ot durnius, pritvójo arklį, dabar bėdoja, kad serga. Išėjęs Butrimas jautėsi kaip lazdomis pritvotas, net sverdėjo. Vakar prisitvójom, kai girti buvom, o šiandien jau vėl zgadoj, nors nosys nubrozduotos. mušant privaryti, prigrūsti: Parlaidojo iš Cibiro kaulus – žmonių kaip su kūle pritvotà bažnyčio [je]. priploti, priblokšti, priplakti: Iš aukšto pila [v] andinį, pritvós gėlikes pri žemės.

2. užmušti: Dabar tą kipšą tikrai pritvojau.

3. gausiai pripilti, prilieti, pridėti, primesti: [V] andens pritvotà, toksai pienas. Pritvóta druskos, negalì prarytie. Labai saldi anų pyragai, cukraus pritvó [ja]. Pilną gardą pritvójom burokų. Privertėm, pritvojom šitų žabarų stirtas, nugulusias kone pusę klebonijos daržų.

4. godžiai, daug prigerti ar privalgyti. . Prisitvójau arbatos, pradėm prakaitas pila. Na ir prisitvójo vyrai kai žemės.

5. daug ir smarkiai ko pridaryti: Nagi, grūsk į maišą juos. Va, čia, toj vagoj, pritvójau! Prytvójo piningų nemažai. Paskui gali tų sakinių pritvót nė šiek nė tiek.

6. daug pritaukšti: Pritvójau, ko nereikia.
sutvóti

1. suduoti, sušerti, sukirsti: Sutvók anam gerai par šonus. Sutvók ją botagu! Dzvink dzvinkt per galvą sutvójo su lazda. Pagriebė šluotą, valei jam tvot, sutvójo sutvójo. Žirgeliui sutvojau, par laukelį jojau.

2. susimušti: Vakarelė [je] vaikezai susitvojo.

3. sukalti.
užtvóti

1. užduoti, užkirsti, užvožti: Užtvók gerai par nugarą. Užtvok par uodegą, tai žinos lįst. Užtvók par vepšlas tokiam, nebvepės. Aš jam gerai kai užtvósiu, tai jis daugiau nenorės. Labai nedoras, motynai yr užtvójęs. Nelįsk, kur girti mušas, ba kai užtvõs…. Botagu užtvojau arkliams.

2. užmušti: Kad tvojo sulig tais žodžiais ir užtvójo. Sumaišiau taktą [kuldama],
ką munęs [spragilais] neužtvójo. Kad šitokį ir visiškai užtvotų̃! Ar į patalus suvynioti [piršlį],
rykštėmis užtvóti? Ūmai žmogus apsukui su lazda pamojo, steba – vilko vietoj veršytį užtvojo.

3. godžiai, daug užgerti, užvalgyti. .

4. smarkiai ką padaryti: Ar daug užtvójai (pripjovei) avižų par dieną? Suvisam nesiderėjo, kiek paprašė, tiek ir užtvójo – bagočiu norėjo pasirodyti. Tokia tvanka, ka užtvós (užlis) naktį, neliausmos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itvoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x