įtursinti

tur̃sinti (-yti), -ina, -ino. tùrsinti.

1. atkišti (užpakalį, ppr. lenkiantis): Tur̃sinti pasturgalį. Tùrsinau rūrą į aukštą linus klodama, rugius rišdama. Kad spirsiu, tai netùrsysi man po nosim. Oi kad eina, kad tùrsina šikinę! Dabar tai jau gausi, tur̃sink greičiau plačiąją!

2. lenkti, riesti: Metai vis labiau tursino ir taip susirietusią senmergę. Sėsk gražiai nesitursinęs! Ko tur̃sinies, gulėk išsitiesęs! | Kuriuos vokiečiai išmokino, tie iš dėkingystės [jiems] iki žemės tursinasi (lankstosi) .

3. eiti pasitursinusiam, pasilenkusiam: Tur̃sina senelė. Eina, tur̃sina teip iš lengvo. Kurgi tu tur̃sini? Senam ko gi daugiau bereikia – pavalgei, atsigėrei ir tur̃syk namo. Bobelė sau kad tur̃sina keliu. Tai kurgi jau tur̃sint ruošies?! Kai jaunas buvau, centnerį užsimetęs ėjau, o dabar ir dykas jau su lazdele tur̃sinu. Kur tur̃sini pastatęs stūbrį? Tokia da jauna, o tur̃sini kaip bobutė. Žiūriu, kas ten tursina dirvoj pasilenkęs. Anūkas jau mokėjo truputį vaikščioti, tursino jau gana tol, jei kas jį už rankos vedė. Gerk gėręs, gerk gėręs, tursink namo gulti.

4. tampyti, tuskinti: Tur̃sina kap šeškus rupūžę.

5. nenustygstant krutėti, judėti, sukiotis: Ką čia tùrsinies – pastovėk biškį! Ko čia tur̃sinies visu keliu: ar nepasėdi?! Net tùrsinas iš juoko. Ko čia tùrsinies kap pereklė višta?!
atitur̃sinti

1. atkišti (užpakalį): Boba eina paskuigalį atatur̃sinus. Magdė vaikščioja užpakalį atitur̃sinus. | Lapė atitur̃sino šunim savo uodegą.

2. ateiti pasitursinusiam, pasilenkusiam: Atatur̃sina senutėlė. Žiūriu, jau abidvi pas muni atitur̃sina.

3. plačiai atsisėsti, atsidrėbti: Ko čia atsitur̃sinai vidury tako?
įtur̃sinti. įeiti pasitursinusiam, pasilenkusiam: Senutė įtur̃sino palengvėlio pirkion.
ištur̃sinti

1. atkišti atstatyti (užpakalį): Senis savo užpakalį ištur̃sino atsigulęs, t. y. pastatė. Kasa bulves užpakalį ištursinęs. Kurgi savo piestą ištur̃sinai?! Įeinu, žiūrau, guli ištur̃sinęs pasturgalį ir miega. Tas šikną ištursino, o šitas – šmaukšt lazda.

2. išeiti pasitursinusiam, pasilenkusiam: Turs turs turs ir ištur̃sino kieman. Kur tu dabar ištur̃sini?

3. plačiai atsisėsti, išsidrėbti: Vienas plačiai išsitursino, o kitiem nė prašliaužt nebėra kur. Ką čia išsitursinai?!

4. būti išlindusiam, kyšoti: Kartis išsitùrsinus, būčia akį išsimušus. Tę, matot, išsitùrsinę vinys, tai anas rankon insivarė.
nutur̃sinti.

1. nueiti pasitursinusiam: Ligi nutur̃sinsiu, bus ir vakaras. [Senis] ristele nutursino prie šulinio. Už keleto minučių abudu senuku greitu žingsneliu nutursino į miestelį.

2. nušokuoti, nuliuoksėti: Zuikelis nutursino želmenio ėst.
patur̃sinti.

1. atkišti, atstatyti (užpakalį): Patur̃sino šikinę ir sako: mušk sau, kiek tik nori. Jis visai senas, subinę patursinęs. Tokia gi mažutė, reikia, patur̃sinus rūrą, nugarą trint. Tik šmakšt ir patur̃sino jam užpakalį. Jis pasitursinęs dirba, tašo, turso. Teip jau pasitur̃sinęs seneliukas, kai eina. Jau sena – pasitur̃sinau. Tu pasitur̃syk, o aš per tave peršoksiu. Jy negraži: tokia didelė, pasitur̃sinus. Boba pasitur̃sinus kojas aunas. Pasitursyk, aš tau įklosiu botagu sėdimojon: žinosi, iš kur kojos dygsta! Ko čia daba pasitùrsinai, atsigulk gerai! Pasitur̃sinęs ir miega. Turiu pasitùrsyt, tada ne teip skauda pilvą. Pasenai, pasitursinai, – ir kumeliai baidos. Ko tu čia pasitur̃sinai kap varlė prieš mėnulį. Vaikai, pasitursykit prieš tuos velnūkščius – tai jie atgal eis. | Juk tikt viens glūpums, kad Milkus, Kasparo tarnas, poniškai pasirodydams kožnam pasitur̃sin (nusilenkia) . Trobelytė kai kerėpla, pasišiaušus, pasitursinus. Bažnyčia, klebonija ir kiti trobesiai nuplyšę, pasitursinę, apleisti. Svirtis uosinė, pasitursinusi kaip senė. Kad būčiau išsižiojiškai gyvenęs, seniai būčiau pasitursinęs (nusigyvenęs) . Kai jauna buvau, stačia daviau, kai pasenau – pasitùrsinau.

2. kiek paeiti susilenkusiam.

3. įstengti kiek paeiti.

4. plačiai atsisėsti, atsidrėbti: Eis jis tau dirbti, pasitur̃sino ant suolelio ir nejuda. Boba su raudona skara pakilo nuo rąsto, ant kurio buvo pasitursinus.

5. plačiai, negrabiai ką padėti, padrėbti: Patur̃sino maišą ant viso suolo.
partur̃sinti. pasitursinusiam pareiti: Ir Magdė partur̃sino iš atlaidų. Svečias atsistojęs partursino atgal keturis varstus, kaip buvo čia atšvytravęs.
susitur̃sinti būti pasitursinusiam, sulinkti: Kodėl jis tei [p] susitur̃sinęs, juk da [r] nelabai senas? | Tada ir Petrė susitursino visomis keturiomis.
užtur̃sinti. užeiti pasitursinusiam: Ko čia užtur̃sinai už stalo?!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itursinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x