įtūpti

tū̃pti, tùpia (tū̃pia. tum̃pa), -ė.

1. leistis, lenkiant kojas. Višta tùpia, atsitūpė gūžtoje. Žąsys tū̃pia į gūžtas. Kur reikia vaikščiot, tai tenai tū̃pia višta. Kuo aukščiau tetervinas berže tupia, tuo didesnis šaltis ateina. Butas kaip dvaras, nė vištai tūpti vietos nėra. Lenda lenda višta, pagatava po karve tū̃ptis. rengtis miegoti. Da saulė kokio aukštumo – eis vištos tūpt! Vištos anksti tū̃pia. Vištos jau ant laktų tū̃pia. A vištas varai tū̃pti? [Vakare] viščiokai netum̃pa, vaikštinėja kaip paplavūnai. Neturi kur tū̃pt vištos, tupdžiau tupdžiau. Tik vištos vienodai tū̃pia, o žmonės žėdnas vienas savo atskirumą turi. Mano vištos neina tūpt. Vištos vėlai eina tūpt – prieš lietų. Nu dabar vištas prirydžiau. gerai, galės tū̃pt miegot. Jei viščiukus užleisi dieną, tai jie greit eis tūpt. Kad nori, kad vištos neitų anksti tūpti, tai reik vakare užleisti perėti. Ana visados eita tū̃pti su vištoms (anksti) . Nevakarojam ir mes su žiburiu, sutemsta, ir einam tū̃ptų. Eisim tū̃pt mes su savo vaikučiu. Akys tū̃pt nori.

2. perėti: Kap vištos tū̃pia, tai kiaušiniai mažinas. Deda [kiaušinius] ir greitai tū̃pia vištos nuog dirgėlių. Šito čėso žąsys, jos nètupia – veislė kitokia.

3. skrendant leistis žemyn: Žvirbliai didžiuliais pulkais tūpė ant stogų, korėsi į medžius ir vėl čiauškėdami leidosi žemyn. Jau vantą ten turės, krapys, būdavo, ten jos nuskrisdavai, kur jom. tùpiama. Bitės čia pat tūpė ir tūpė ant žydinčių dobilų. Balti paukščiai, matyt, pajutę gerą žmogų aplink vaikščiojant, vis dažniau mėgino tūpti į švendrynus. Į parko medžius tūpė kranksėdamos varnos. Varnos tūpė į medžių viršūnes. Kai saulutė tekėdavo, garnys pakildavo, o kai leisdavosi, tai tūpdavo į lizdą. Ir atlėkė volungelė, tūpė ant šakelės. Kikili, kikili, laibakoji, kur lėksi, kur tūpsi, kur nakvosi? Per žalias girias paukštele lėksiu, an tėvulio dvaro gegule tūpsiu. Tup gervė, tup gervelė, tup gervelė į medį. Tūkstančiai musių tupia ant valgymų. A, tai žvirbliai lekia in palėpės tū̃pt. | Balionas tū̃pė. Tūpė ir kilo tik kariniai lėktuvai. Skrido kaip sakalas, tūpė kaip vabalas. Su ereliais išskridęs, su vištom tūpsi. Aukštai šoko, žemai tūpė. Juo aukščiau pakilsi, juo žemiau tūpsi. Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima. Kur paukštis tū̃pia, tę plunksna lieka. Žmogus viršun nelekia, o žemyn tupia. Atlėkė paukštis be sparnų, tūpė į medį be šakų, atejo boba be dantų, suėdė paukštį be sparnų (sniegas ir saulė). Atlėkė paukštukas, tūpės in builio ir sako: – Buily, buily, supk mane. Ir tos bitys, ir visos tū̃pas viršuo. Cyrulis tū̃pės ant kęso, norėdamas biškį pailsėties ir atsipūsti. Paukščiai suko aplinkui ties Elzyte ir beveik tūpėsi jai ant pečių. Kad į medžius, ka jau aukštyn tùpas [paukščiai],
ta jau vis priš šaltį. | Ant antakių leidosi tūpė usnių pūkai.

4. leistis lenkiant kojas prie liemens ir per kelius: Aš tokia aukšta, laiba, – pamatydavau žmogų [ganydama kiaules] i tū̃pdavau į kojas – ma [n] gėda. Paeina kelius žingsnius ir vėl tum̃pa – kojos neneša. Kur kūliai stovėjo, tę žąsys tupėjo, tū̃pk, berneli, tū̃pk, tū̃pk. Pasivarė [Marijona] melžiamąsias nuošalin, tūpė prie tešmens. Geras, jau geras, tū̃pk – paglostysiu. Tū̃pias i tū̃pias, pusiauju negali [kasti bulvių]. Tūpiúos laidyt – rankos kai grėbliai. Reikia tū̃ptis nuo šunio, tada neinkąs. Ana sau atsisėdo ant kančio tos mašinos, šauku, ka tū̃pkias! Tai piemenai, vaikai, pamatę lekiant gerves, tūpdavosi, kovodavo kojas, kad nesukapotų. | Tėvas sustojo, susigriebė už krūtinės ir ėmė tūptis, glebti. Paeina, paeina i tū̃pas kaip višta. Caca, caca, geras, tūpkis – paglostysiu. Tūpkias – paglaudysiu. Tūpkitės, artistai ir režisieriai, aš jus paglostysiu.

5. leistis lenkiant užpakalines kojas. Brisius nori pasigerinti, suvizginti uodegą, bet iš baimės tupiasi ant paskutiniųjų kojų, ir per jo snukį rieda gailios, karčios ašaros. Skitai medžiodamys mažne kiekvienas turėjęs žirgą, mokantį žvėrį išvydus ant pilvu tūptis, idant žvėriui mažu rodytumias.

6. sėstis: Tū̃pk – būsi svečias. Ant rugienos netū̃pk. Tūpkis, – bakstelėjo pirštu į sienojų šalia savęs. Tūpkis į vežimo galą. Asilas, tūpęs į vežimą, traukė mergas į jaunimą. Tū̃pkis, juo vištos dės! sėstis savo reikalui: Kad šuo būt netū̃pęs, būt kiškį pagavęs. Vaikas jau pats tū̃pas an puodelio – nebi bėda. Tū̃pas visi an puodelio, o tu į kelneles varai!

7. apsistoti, apsigyventi: Aš čia pasiakvatijau į tą pušyną tūpt, į tą prastą vietą tūpiau, i gana. Matysim, į kokį dvarą jis tū̃ps.

8. iš senumo linkti: Sena pirkia, kiek apleista – baigia tūpti. Stogo kraigas įsilinkęs ir baigia tūpti ant lubų. Tėvų bakūžė vis labiau tūpėsi, linko arčiau žemės. eiti silpnyn, mažėti: Sveikata ir mano pradeda biškį tū̃pt. Aštuntą dešimtį eitì, jau i tūpýs! Kaip belaikysys, ka tūpýs!

9. pakliūti, atsisėsti į kalėjimą: Visi jie gavo tū̃pt. Kad kas palotų, tai tep gautum tū̃pt!
anttū̃pti, añttupa, añttūpė. ančtū̃pti. užtūpti:

1. Leka baltas paukštelis be sparnų, be kojų, ančtupa ant šakų, ant medžių ir ant žemės. Añčtūpė varna an žąselę. Ančtūpė purkuotę.

2. Aš aną añčtūpiau.

3. užtūpti 6: Nu vokyčio išbėgti nebgalėjo, anie greitai anttūpė.
aptū̃pti, àptupia, àptūpė

1. tupiant apglėbti sparnais, apkėsti, apgaubti: Višta àptupia vištyčius. Kalakutė daug àptupa kiaušinių. Kad višta neàptupia visų kiaušinių, keli vis užšąla. Nė višta neaptū̃ps tiek daug viščiukų. Misliu šešiolika dėt [kiaušinių],
gal aptū̃ps. Leisma šiamet, kiek kurkė aptū̃ps. Tiek daug viščiukų neaptū̃ps višta. Vištineliai maži tebėr, višta dar visus àptupa. Gandras užvaduoja patelę, pats aptūpdamas lizdą. Bematant paukštis nusileido žemėn ir aptūpė tą savo kiaušinį. apdengti, apgaubti, paslėpti: Kojas tas aptū̃ps i tupės. Nežinau, kiek esu išlaukęs babunės sijono aptūptas, kol tėvas gąsdino diržu. Virpa motriška rekrūtą aptūpusi.

2. tupiant apimti, aprėpti, padengti, užtūpti: Lentynos padaryta, tę karveliai aptū̃pę. Kol parvažiavo namo, visi arkliai ir karieta aptūpti karveliais. Iš pavasario reikia, ka aštuonioleka rėmų būtų àptūpta [bičių]. Visi koriai tei [p] dailiai aptūptì. Rodosi, tą lauką aptūpė peteliškės, – taip jis mainėsi visas, taip krutėjo, lyg gyvas. Atlekia paukštis be sparnų, aptupia medį be šakų. Balti žąseliai visą svietą aptupia (sniegas). Kurie čia paukščiai apsìtupia an tų medžių? tupiant apsupti: Apìtūpė aplink šitą namelį [paukščiai]. Sulėkė krankliai, aptūpė apie degančias malkas.

3. pradėti perėti: Višta àptūpė, kiaušinių reikia. Ė, kai apkvarkštė, àptūpė, tai ir apleidėm [vištą]. Antys tai irgi paskavoja raiste, radom jau aptū̃pus.

4. aplinkui sutūpti, apsėsti: Visi (žmonės) aptūpę prie rėčkos ir mazgojas. Jos apìtūpė mane ir išklausinėjo. Aptūpę kūmą klausomos, ką pasako [ja] apei Kalvarijos stebuklus. Buvusią pliką granito plokštikalnę aptūpė paskubomis sukalti nameliūkščiai ir barakai. Krūmai aptūpė paupę. Apsitūpėme aplink ugnį. Kai žiugučiai aplink tą senolį apsitū̃psma, – visus mylėjo. sėdint apimti: Pirmojo skyriaus kambaryje krosnis taip pat buvo aptūpta vaikų. Vienas valakas ant pečiaus, o kitas – pašalėj, kiek aptūpiù.

5. pasisavinti, apgniaužti: Jis viską, i tėvų naudą àptūpė, t. y. apžiaubė. Sėdi pinigus aptūpęs. apsiausti, apgulti.

6. sunegaluoti: Nuog Bronios veseilios àptūpiau (nupuoliau nuo kojų) . Mergos, kap išeina už vyro, tai ir kvarkščia – dar̃ reta kuri merga ligon neàptūpia.

7. labai globoti, rūpintis: Diedas bobos aptūptas. Močia par puskapį parsiritusius vaikus vis da aptūpus laiko. Aptū̃pus vaikus, vyras ėmė ieškot kitų.
atitū̃pti, atìtupia, atìtūpė. attū̃pti. atatū̃pti.

1. sulenkti kojas tupiant. Višta tupia, atsìtūpė gūžtoje. Atsìtupia bet kur i pameta kiaušinį [višta]. Atsitūps kurtinė perėti ant žemės, ir per porą žingsnių jos nepastebėsi. Prisikimšus gurklį, puikioji antis vėl atsìtūpė. Gaidelis įsitaisė gerą laktą atsitū̃pti.

2. nusileisti žemyn, ant kokio pagrindo: Atsìtūpė žvirblelis ant tvoros – capt i pagavo katinas. Žvirbliai atsìtūpė ant lango briaunos. Paukščiukas an krūtinės atsitūpė tam žmoguo. Gegė, pakelta aukštyn, atsitūpė ant apušės ir ėmė skardžiai giedoti. Visas devynias vėtružė laužė, mun, Dieve, laikyk viršūnelę – raibai gegutei atsitūpti. [Gegutė] atsitū̃pus terp lapukų vis tik džiaugias ku kū, ku kū. Bepjaunant atlėkė varna, atsitūpė medyje ir kranksi. Ir atbėgo uodelis, atsitūpė ant šakos. In baslio atsitūpęs negiedosi. Ir laibas, ir ilgas, atsitūpė žolėj – nesimato.

3. K užimti tupimą padėtį. . Tupėk atsitū̃pęs rinkdamas uogas. Lepšiukų tai tiltais, atsitūpsì – par dvi vietas ir kašikas pilnas. Atsìtūpė [melžti],
trūksta blauzdos, kraujas bėga. Atsìtūpė i teip su kojoms šokuo [ja] kaip varlė. Ateina pri tos kumelės muno, sako, atsìtūpė, pradėjo pančioti. Nuleka tą kuoliuką kalti, atsitū̃pęs kala, i prikala šarkuo kampą. Atsitū̃pt negaliu, pasilenkt negaliu, nebe viekas. O kada slidu, tai aš atsisėdu, atsìtupiu ant batų. Leja botagu, kad net atsìtupi, par blauzdas. Prie ratam atsitū̃p’ ir tupy (tupėk) pavėny! Atsìtūpė pri duobelės i gera [alų]. Meistras matė kareivį, uždegus pluoštą šiaudų, atsitūpus ir ėmus svilinti avilio landas. Atsitū̃pę gardžiai šakelių pumpurus valgom. Marškinėliai – ištisinėliai, atsitūpia – lig žemelei. Kol gali, eik, atsitū̃psi ir atsitū̃psi. Ką gi tu bešokinėji, kad atsìtūpei žemai; visi žino! Atsitūpus kaip sena višta pakrūmėje. Atsitūpė kaip šuo ant uodegos, kad gaspadorius paglostytų. Atsitūpia kaip višta an kiaušinių, ir nebeiškrapštysi. Vargas atsitūpęs tavęs lauks. Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks. Atsitū̃pk, kad toks geras – paglostysiu. Tup kertutėj atsitūpus su žaliu sijonu. Aukštai atsitūpęs, o pajudintas žvengia. pritūpti savo reikalu: Reikia atsitū̃pt – ieškok vietos. Neatsitūpęs neatsibūsi.

4. sulenkti užpakalines kojas tupiant. Tegu atsitū̃pia tik in pečiaus, aš jį. pagausiu. Atsitū̃pęs ūsą kraipo kraipo, marod, jau šoks prie ančiukų jisai. Atsitūpęs [šeškas] ant kranto upės, ežero, tvenkinio, kantriai laukia, kol atplauks žuvytė. Lapė, pabėgusi už ėglio, atsitūpė ir žiūri, kas bus toliau. Šunys teip pat atsitūpė i žiūri vienas į kitą. Vilkas nubėgo į mišką ir atsitūpė po tankia eglaite.

5. pritūpus atsisėsti: Mamunelė atsìtūpė pri munęs. Kogi čia atsìtūpei: nosė pridulkės! Prašom prašom, biškį atsitū̃pk, nepasiusi, ne ožkos šūdas. Neatsitū̃pęs nepadarysi (neprisėdus rimtai prie kokio darbo, nieko neišeis) .

6. apsigyventi: Ašiai toj lūšnelėj atsìtūpiau ir tupiu. Blaškosi, vietos nesurasdamas kur atsitūpti.

7. atsisėsti į kalėjimą: O aš tau taip pasakysiu: jeigu Jonelis bus šuo – visi atsitūpsim. Jie tave taip pakels, kad tu atsitūpsi.
įtū̃pti, į̃tupia, į̃tūpė.

1. skridus nutūpti (ypač į ko vidų): Į medį į̃tūpė paukštis. Į špokų lizdą įtū̃pdavo blezdinga ir išperėdavo vaikus. Varnos ka į̃tupa į viršūnę medžio, tai sako, ka šaltį rodo. Paukštelis iñtūpė vyšnių krūman. Netoli buvo į medį įtūpęs paukštytis. Raibs sakalėlis įtūpė į viršūnėlę. Erelis įtūpė į lizdą. Jau vėl viena ragana. pienan į̃tūpė. Žad čia gegutė įtūpti, žad čia raiboji įtūpti. Pavirtau į gegužėlę ir nulėkiau tėvo dvare ir intūpiau jievarėlin. Baltojos liepelės plati viršūnėlė gegulei intūpt. Ir atlėkė gegutėlė, ir įtūpė liepužėlėn. Tai aš parlėktau in tėviškėlę, tai aš intūptau in obelėlę. Ir į̃tūpė sakalėlis į diemedžio krūmelį. Įsuko, įtūpė uodas į ąžuolą. Aš įtūptau balta antele žalian rūtų darželin. Atlėkė paukštė be sparnų, įtūpė į medį be šakų. Kad tiktai į kregždžių lizdą žvirblis įsitūp, tuoj kregždžių būrys susirinkęs jį ir užmūrija su dumblais. Antis turbūt perėt nori – jau ji iš ryto įsitū̃pus. [Višta] sparnais tik tuomet naudojasi, kai kas veja arba kai reikia įsitūpti į medį. Įsitūpk, gegelė, į baltą liepelę. O aš įsitūpčiau, o aš įsiskriečiau į vyriausią vyšnelę. Aš pasiversiu raiba gegele ir įsitūpsiu aukštai medely. Aš insitūpčiau į vyšnelę, gražiai kukuočiau, kaip gegutė. Nors aš nulėkčiau pas motinėlę ir įsitū̃pčiau į obelėlę. Aš pasiversiu raiba gegute ir įsitūpsiu vyšnių sodely. Atlėkė paukštis iš rytų, įsitūpė į medį be šakų, atėjo jumpruva be kojų, suėdė paukštį be lūpų.

2. imti perėti: Kvaksi višta, tik neintū̃pus – vėlai sukvaksėjo.

3. kiek sulenkti kojas: Jis eina įtūpęs į blauzdas. Bilgelbeimas į kinkas įsitūpęs drebėjo.

4. įsėsti, įlįsti: O aš į lendres į̃tūpiau. Diedas arklį paskinkė, rogutėsan iñtūpė ir nuvažia [vo] girion malkaut. Į̃tūpav į builes i kaskiav lig pietų. Įsitūpk į vežimą, pavėžysiu tave. Apšilsu aš tūs grūdūs įsitū̃pusi. – jug dar vaikas toki tebibuvau. Bailus kiškelis, krūmuose įsitū̃pęs, gardžiai žolytę graužia. Jau žiema instūpė.

5. įlindus atsitūpti ant užpakalinių kojų: Kiškelis – krūmuose įsitūpęs.

6. įsigyventi, įsikurti: Į gerą viečiukę į̃tūpė. Į̃tūpė į savo ūkį. [Reikia eiti už tokio vyro, ] ka turėtų trobalelę, galėtų įtū̃pti. įsisprausti, įsitvirtinti: Nerdavaus iš kailio įsitūpti tarp aukštesniųjų.

7. įsmigti: Velnias maišą akminų atnešė, didžiausias čia iñtūpė ir užaugo. Ulveris menkai buvo šaunąs: vos įtūpė kulka į sieną.
ištū̃pti, ìštupia (ìštūpia K), ìštūpė. išperėti.
nutū̃pti, nùtupia, nùtūpė

1. liautis skridus, nusileisti ant kojų: Nutupiu ant kokios vietos. Gegutė niekuomet nenùtupia ant drebulės. Vos tiktai nutūps kuisis ant jaučio sprando, tas kaip duos su palka. Atlėkė devyni varnai, o nutū̃pę pastojo žmonėmis. Matę sykį tą aitvarą ir ant žemaičio stogo nutūpus. Atlėkė tas pats varnas, in tą eglę nutūpė, klauso. Ir nutūpė raibas paukštelis į tėtušio sodą. Aš nutūpsiu gegule vyšnelių sodan. Įlėkė povelis į rūtų darželį ir nutūpė ant Dievo medelį. Tu nutūpsi po langeliu vyšnelių sodelin. Atlėkė sakalėlis, nùtūpė į klevelį. Vienas kitas spindulys trumpam laikui nutūpdavo kartais ant senolio galvos. Ugnis žybt iš antro galo parejo ir nùtūpė ant stogo. Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas. Pakilo kaip aras, nutūpė lyg višta. Dangun šoko, balon nutūpė. Su varnom pakilo, su vištom nùtūpė. Nešok aukštai, ba žemai nutūpsi. Ger’ lėkt, ale neger’ nutūpt. Gerai lėkt, bet negerai nutūpti. Kur paukštis nutupia, ten ir plunksną palieka. Kur paukštelė nutumpa, ten plunksnelė palieka. Švaru, nė viena musytė nenùstūpė. Inlindo per rakto skylutę, nusìtūpė ant veidrodžio. Ir nulėkė į girelę, nusitūpė ant šakelės. Atskrido paukštis be sparnų, nusitūpė medin be šakų, atejo merguželė be kojų i suvalgė paukštį be dantų. nusileisti ant žemės: Lėktuvas tupia, nùtūpė. Tomis dienomis oro laineriai šiame aerouoste kur kas dažniau nutūpdavo, negu iš jo pakildavo.

2. nusileidus aptūpti, užtūpti: Prieš šaltį varnos viršūnes [medžių] nutū̃pusios. Žvirblių nutū̃pę visa dirva. Lopais nuplikęs tvarto stogas nutūptas balandžių. Nutūpusios prieangį kudakavo vištos. Putinėli raudonasis, ko pavirtai į šalelę? Ar paukštelių nùtupiamas? Vis [i] tvorų basliai teip nutū̃pę, teip nutū̃pę juodvarnių ir stogai visur. Dvi raudonos laktelės baltais višteliais nutūpė. Parlėkė paukštis be sparnų, nutūpė ant visų laukų.

3. atitūpti
3. Svotelis plačialūpis, graužia kaulus net nustūpęs (prikritęs) .

4. tupiant apgulti, apsėsti: Žirnius nutū̃pę vaikai. Visi laukai buvo nutū̃pę kariuomenės. Miestelis nutūpęs uosto krantus.

5. aptūpus nulenkti.

6. apsigyventi, apsistoti: Dabar laikaus pas kaimyną ir nežinau kur nutū̃pt. Nėra teip, kad, kur nutū̃psi, ten ir gyvensi. Iš kariūmenės parejęs nežinau, kur dar nutū̃psu. Kur žmogus nusileidęs, nutūpęs, te ir gyveni, ką gi darysi. Benamis ir vienstypis – kur nutūpsiu, ten gera. Adelaidėje nutūpęs parašiau 5 knygas. Ale jau seniai esu šen parsidanginęs ir tarp klaipėdiškių nusitūpęs.

7. susmukti: Skiedrikėm uždengtas, nutū̃pęs stogas. nusilpti: Kai jau visai nutūpsiù, nebedirbsiu. Nùtūpiau visiškai, nusenau i karvės nebereikia.
patū̃pti, pàtupia, pàtūpė

1. atsitūpti po kuo: A čipu ripu maži višteliai razumni buvo – pasuolėj patūpė.

2. aptūpti. . Pasìtūpė višta kiaušinį.

3. liautis skridus, nutūpti: Ir atlėkė drabnų paukščių pulkas, ir patūpė į žaliąjį putiną. Tas gulbis leka i pasìtūpa, i apent leka.

4. atitūpti
3. Pastū̃pęs kad ima grybus. Pasilenka, pasìtūpa [vaikas] i veiza. Ka jau girdės, kad eina koks lėktuvas, sakys: pasitū̃pkiamės. Aš pasitūpsiu vežimo gale, susigūšiu, nebus nė šalta. Pamatęs kiaurą išpuvusį medį, ans įsilindęs pasitūpia ir lauka, kol pareis lyti. Per tą tarpausinę skylę pasitūpęs žiūrėdamas, tokį perausį gavęs, jog jis aukštynais ant žemės parsiritęs. | Po karve reikia pastūpt, kad lūpos nebūt supleišytos. Stovi kampe pastūpus, lėkė per lauką pasiutus.

5. kiek pritūpti: Patū̃pt an kulnų negaliu, klaupt negaliu. Jis šoka patū̃pdamas. Motute tute, kampe patūpę (kuliant šešiais kultuvais). Pàstupia an kiemo: oi oi, sopa kojas! Būs bjauri, šalta, pasitū̃psi, biškį pasišlapinsi. Ji pasitūpė, kad blauzdų nebūtų matyti. Davimas užkulniais [šokant],
net vyrai pasitupia.

6. palenkti, pariesti kojas, ant jų atsisėsti, susigūžti: Sėdžiu patūpęs kojas – tai nešąla. Kojas pàtūpiau po savim, bijojau nu suolo nuleisti. Jis. patūpė sušlapusias perštinčias kojeles ir vis žiūrėjo į kiaules. Pasitū̃pk kojas po šikine, tai nebus taip šalta.

7. atitūpti
4. Lapė pasitupia ant paskutinių kojų ir klausos.
pritū̃pti, prìtupia, prìtūpė.

1. kiek sulenkti kojas tupiant. Stovėdamas upelio žiotyse prieš srovę jis. pritupia ir paplaka vandenį sparnais. Ančiukas turėjo pritūpti, kad vėjas jo nenuneštų. O žvirblelis nabagėlis visas negalėjo: papilvytę skaudėjo, pritūpt negalėjo. Ir vis dėlto aš esu kaip paukštelis, ant svetimo lizdo briaunos pritūpęs.

2. gausiai nutūpti: Žiūrėkit, kiek an kopūstų peteliškių pritū̃pę! Sako, leka juodvarniai į obelis ir į visus medžius, kad yr pritū̃pę. Kitoje dirvoje kad prilėkė, pritūpė kovukų, net ražienas pridengė sparneliais. Rado prie kelio didelį medį ir visą pilną paukščių pritūpusį. Ale sykį jam besiuvant pas vieną ūkininką, ant stalo pritūpė musių. Dvi laktelės baltų viščiukų pritū̃pę.

3. kiek atsitūpti. Šoka pritū̃pdamas. Supdavomės net pritūpdamì. An tvoros kap stojos, kap dav [ė] šnekėt net pritū̃pdamas. Reikia pritū̃pt – amžina bėda. Kam čia turi meluoti? – net pritūpdama ginčijo boba. Nė kaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs. Reikė buvo pristū̃pt. Prisìtūpiau ir karvę laidysiu. Nubėga pri tos markos, pri krašto taip prisìtupa i sema vandenį. Kas nekait tau – tokiam mažam: prisìtupi už didesnio akmens ir pasikavoji. Mūsų svotas storalūpis graužė kaulą net pristū̃pęs. Nešik stačias, gali pristū̃pt (nesiskubink, nesikarščiuok) . daugeliui atsitūpti: Pritū̃pę pritū̃pę darže mergų.

4. kiek sulenkti užpakalines kojas: Kumelaitė [mušama dalba] pasverdakuliavo, pritūpė, buvo norėjusi trūktelėti. Ties lašišų duobe Ūloje pritūpė ūdra. Radau aš ją. lauke, patvory pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Už kiečių kupsto pritūpė katinas. Pajutęs pavojų, [driežas] gąsdina: pritupia ant užpakalinių kojų, pakelia galvą, išleidžia apykaklę ir išsižioja.

5. trumpam ar atsargiai atsisėsti: Pritū̃pk ant suolo – pasišnekėsim. Kuršėnūs gerančių pritū̃pę visi pavenčiai, i piemenys sruoba. Tuo metu žentas pasisveikinęs kukliai pritūpė ant kėdės. Kambary nė apsisukt, nė pritū̃pt. Ir be nieko rankose, be duonos kąsnelio kišenėje dėdė Jurgis pritūpė Anės ir Viliaus vežimo kampe. Kaimietis pritūpė ant kėdės krašto lyg pasirengęs kas minutė straktelti ir nerti pro duris. Padoriam žmogui nėra kur pritūpti.

6. prisėsti artì, pristoti, neatstoti: Mergaitė pritū̃pusi prie senelio kojų. Pritūpusys sėda, lauka piningų, palikimo. Nepritū̃pęs nieko padarysi. Vaikus supsi prisitū̃pęs. Dideliai geras: prisistojęs, prisitū̃pęs kiaurai – geriausis žmogus.

7. daugeliui išsidėstyti kur: Gyventojų pagal kelią prìtūpė. | Pilnus laukus buvo pritū̃pę tų grytelių [po žemės reformos]. O jų gryčios kaip būdos, ant žemę pritūpę. Miškas pasibaigė, atsivėrė parūkavę laukai su pritūpusiomis jose tamsiom trobelėm.
sutū̃pti, sùtupia, sùtūpė.

1. visiems sulenkti kojas, atsitūpti. Prilesę žąselės sutūpdavo prieš saulelę ir snausdavo. Antys šalimais sutū̃pusios ramiai ilsėjosi. Katėjo neramiai sutūpusios vištos. Prieš akis švystelėjo kalnelis ir ant jo žemutės, nusmurgusios pušaitės, sutūpusios tarsi žąsys poilsio. Putrikės (mažosios vištikės) susitū̃pusios, susikaupusios gerai sėda [ant kiaušinių]. Aš liuobu builes kasti, anos. ateis i susitū̃ps. Kai vištos susitū̃pusios kamputy sėdim. visiems atsitūpti rengiantis miegoti: Viščiūtės in laktelės jau sutū̃pę. Vakarais vištos ant laktų sùtupa miegoti. Kad jau vištos anksti sùtupia, tai rytoj bus pagada. Mažus vaikus reikia migdyti vištom jau sutūpus. Kad paukščiai nelestų miežių, reikia sėti vakare, kad paukščiai būna sutūpę. Jei tik vištom sutūpus gaidys gieda, tai bus bjauraus oro. Jei vakare sutūpusios vištos kudakuoja, tai tuose namuose kas nors mirs. Vykom Naujojon pilin, kaip ereliai skridom, o čia sutūpėm kaip vištos ant laktų. Tvartėly sustū̃pę vištėliai.

2. atitūpti
1. Žąsinas angos tarpe susitūpęs.

3. nustoti visiems lėkti, visiems nusileisti: Su dūliais dūlink bitis, kad sutū̃ptum. Jos. pirmąkart niekur nelekia, ale medžian sùtupia. Jau spiečius yr [a] išejęs, jau sutū̃pęs į kokį medžiuką. Ir varnos su žvirbliais tuoj sutūpė aplink jį, žiūrėjo, pakreipę galvas, laukė, kada vėl pradės [arti]. Šnekučiai džiaugėsi sutūpę, sugrįžę vėl gimton šalin. O kregždutės dar koncertuoja sutūpusios ant telefono laidų. Jam. sykį bevalgant, sutūpė dikčiai musių. Sùtūpė paukšteliai an medžių šakelių. Oi, mes lėksim žalion girion, karvelėliai žalion girion, mes sutūpsim balton liepon. O žmonių – kiba kokios varnos sutū̃pę – mirga mirga. Medžian sùstūpia [spiečius],
susema sietan ir kitan avilin suleidžia. Bitys palekia čia, kitur, o jei ne – nulekia į medį, susìtupia.

4. visiems pasilenkus susigūžti, susiburti. Ant pečiaus vaikai i tupėdavai sutū̃pę. Mudu sutū̃pkiam, pasikavokiam į tą duobę. Vaikai sutū̃pę rinko žirnius. Mes susitū̃pę visi šnekėsiamos. Susitū̃pę pri žemės i lauka, kas būs. Susìtūpėm po egle, laukėm, kol lytus praeis. Susìtūpėm prie zometui.

5. atitūpti
3. Susitū̃pusi ėda, nesėdas. Susìtūpiau an žemės. Ta ans mat susìtūpė tame grovelė [je] ir užsnūdęs sau. Pirmiausia reikėjo užsikarti į žemą palėpę, o ten susitūpus pabandyti išjudinti čerpes. Mamaitė nusivedė Jonelį į pasienį bažnyčios, priešais grabo, susitūpė ant žemės ir jam liepė šalia ant žemės sėsties.

6. atsitūpti visiems, sulenkus užpakalines kojas: Mažos vikrios peliukės, sutūpusios aplink mane, klausė mano pasakų.

7. staiga susmukti, suklupti, susileisti: Taip išsigando, kad sùtūpė vietoje. Dabar, kai kojos nebegeros, užsistoji basa an kokio akmeniuko ir sutumpì iš skausmo. Tata ejo, sùtūpė, ir viskas. Vožė sprandan, pusberniokas i sùtūpė. Moterėlė [iš baimės] žnektelėjo sutūpdama suole. Stovėjo stovėjo atsistojęs i susìtūpė. Susìtūpė iš to išgąsčio, po ratu nepapuolė i gyvas liko. Kap sudiegs šoną, tai net sustūpi. Petrila kažkaip susitupia…. Kuilys kimbsta jau į kinkles nuo meilės darbų, t. y. susitū̃pia. | Mes nieko nesupratom, o po mėnesio ji jau čia i susìtūpė. Ruputės jau sùtūpė (sukrito, išvirė) .

8. visiems susėsti, atsisėsti: Nu ir sùtūpėm pagal krautuvės durų ir snaudėm par visą naktį. Merginos, sutūpusios šiauduose, kalbasi apie sekmadienį. Vaikams sutūpus prie mikroskopo, jis. mėgdavo vesti gamtos pažinimo pamokas. Kaip atlėkė trys laumės, sutūpė ant laivo. Visi mažučiai sėdėjo apie pečių sutūpę. Yra žmonys, kurius valtė [je] sutūptus staigu rytinis vė [ja] s užturėjo…. Liepė savo kareiviams po du sutūpdamos į kailio taurę par upę kelties. Visi, kas galėjo ginklą pakelti, sutūpusys į valtis leidos pakalniui. Kryžeiviai, į laivus sutūpusys, grįžo numo.

9. visiems apsigyventi: Tėvai sutū̃pę po kaimus, vaikai po miestus laksto. Čia aplink visi mokyklos darbuotojai sutū̃pę. išsidėstyti: Visos keturios lūšnelės sutūpusios viena netoli kitos. Ant kalnelio sutūpusios sodybos. Mažiukės pušaitės, aplink sutūpusios, tarytum klausosi senės pasakų.

10. sulinkti, susmukti, sukristi: Sulūžusi, sutū̃pusi trobalė. Gryčelė jau sutū̃pus. Eisit vieškeliu ir matysit – te tokia gryčelė sutūpus. Tvartus perstatyt jau verkiant reik, toki tik sutū̃pę. Buvo buvo be stogo dienodaržis, viškui sutū̃pė. Mūsų fermos stogas sulūžo, neatlaikė sniego, sùtūpė ant lubų. Viena ir belikusi Poškų pirkia – žema, kresna, sutūpusi. Rodėsi, tvirtos skiedromis dengtos žemaitiškos trobos ir sutūps žemyn [nuo liūties]. Širdis sutūpus ir jau paeit aš negaliu. Budinkai seni, susitūpę. Kad čia susitū̃pusi trobalė, žema. Anos tas tvartalis jau susìtūpė. Kūtelė stovėjo susitū̃pusi. Matai, kokie muno buteliai susitū̃pę y [ra],
norėčio pasitaisyti. Jaujė susìtūpė ant žemės, pamatai papuvo. Kai parvažiavau iš Kauno, tie namai čia visi tokie susitū̃pę. Aš pri antro kupsčio pribėgau – teip susitū̃pęs jau. nusilpti, sulinkti (ppr. nuo senatvės ar ligos): Bajoriūnas tai jau sutū̃pęs. Kas čia toks susitū̃pęs važiavo? Veizu, Žemaitaitis jau gatavai susitū̃pęs. Tokia susitū̃pusi i mažai prigirdanti [senelė]. Tėvas buvo susitū̃pęs, bet atgijo. Vienu sykiu matom vyrą susitū̃pusį. Jo plaučiai sustū̃pę viškum.

11. visiems atsisėsti į kalėjimą: Jie būt visi sutū̃pę.
12.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itupti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x