tùpinti (-yti), -ina, -ino. tupìnti (-ýti), -ìna, -ìno.
1. tupdyti 1: Vištą tùpinti. Vištą tùpinuos.
2. tupdyti 6: Aš tupinsiu į gyvenimą vaikus, kol įtupinsiu.
įtùpinti.
1. įtupdyti 3: Įtupìno žmogų [į laivą] ir paleido. Kitąkart žirgininkai pintinį prie ilgos virvės pririšę ir jų drąsiausį draugą į pintinį įtupinę jį į esančią ant kalno skylę nuleido.
2. įtupdyti
4.
3. įtupdyti 5: Iš urėdo išmestas ir į kalėjimą įtupintas.
nutùpinti. nutupdyti.
patùpinti.
1. patupdyti 1: Vištą patùpinti.
2. patupdyti 3: Bernas jį. gražiai į glėbį ėmęs išnešė ir dailiai į užvėją patupìno. Patupino jį į tokią vietą, kur vėjas tikrai aštriai pūtė.
sutùpinti
1. sutupdyti 1: Žvirblis rado sau namelius ir karvelis sau lizdą, kuriame sutupytų karvelyčius savo.
2. sutupdyti 3: Sutupinęs [karvedys] savo kareivius į šimtą laivų, ėmė vyti upe pagal neprietelius.
3. sutupdyti 6: Daugel iš tų balamūtų tapė į kalėjimus sutupyti.
užtùpinti.
1. užtupdyti 1: Užtùpink vištą ant kiaušių. Užsodinu vištą, užtupinu. Vištą ant karties, ant kiaušių užtupìnti. Ant šakos užtupináu tą straziuką (varnėniuką) .
2. užtupdyti 3: Piršlys išsitraukė ir delmono brilių (akinius) , nušluostė sermėgos skvernu ir užtupino ant nosies.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.