įtrinkti

.
triñkti, treñka (treñkia. -a; -o (-ė).;

1. plauti (galvą, plaukus): Galvą trinkti. Galvą, avį triñk su šarmu, veidą plauk, o kūną mazgok. Galvą vis tiek triñksu, kad ir ne teip šilta. Tankiai trenka vaikų galvas. Trenkù galvą į šarmą. Šarme i plaukus liuobam triñkti. Ajerų šaknis renka ir treñka galvą, ka plaukai augtų. Reikia minkšto vandens galvai triñkt. Treñka kasdien galvą, mazgoja žibalu – nuo žibalo ir nupliko. Trinkaũ galvą, tai da neišdžiūvus. Galvas trinksmà pirty. Kad tik pieną sunki, tuoj jam reikia galvą triñkt su išrūgom. Ka nori, sako, ka nebūtų utų, reik gale mėnesio triñkti galvą. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu [i] galvą. Po savaitės visi bus trinktini ir kirptini. Tos arbatėlės – nors galvą trink (labai daug) . Ko negeri, arbatos priviriau – nors galvą trink. Arielkos – norint galvą trink. Tos smarvės buvo – nors galvą triñk. Jomis. trenkasi galvas, kad plaukai blizgėtų. Su beržų lapais triñkis galvą. Galvą triñkosi, plaukus pušinosi. plauti (gyvulius, ppr. avis): Avis triñkti. Moters avis prieš kirpdamos treñka. Įsibradini aną. gilie, pili vandenį ant viršu i trenkì. Avis vėl kad triñks, tuokart įbris ta mergė į prūdą. Trinko [arklius] nusivedę į upelį, brūžino ir paskui šukavo, kol plaukas ėmė blizgėti. Keletas tarnų trinko ir šukavo arklius, šveitė pakinkymus. Kiaulę trink netrink, vis į purvus guli. prausti, maudyti (vaikus).

2. smarkiai lyjant šlapinti, merkti: Piemenie kailį treñka, ka lytota.

3. barti, koneveikti: Jį tę gerokai triñko už visus darbelius. Per susirinkimus viens kitą triñkdavo. Kap ėmė, brolyti, jis mane trinkti, kad ėmė jis mane spirgyti – ko aš galo negavau!
ausìs triñkti mušti, lupti: Aš jam per šventą Oną Slavikuose ausìs triñksiu.
gálvą (čiùprą) triñkti. barti, koneveikti: Kad triñko jam mokytojas gálvą, tai triñko! Jis nelaukęs pagaus trinkti Beržiniui čiuprą.
įtriñkti, į̃trenka, -o.

1. gerokai įmušti, įlupti: Jis jį gerai intriñko ir paleido. Dar gali gerai Broniai intriñkt.

2. barant įgrasinti, prigriebti: Kunigas liuob įtriñkti merges su poterais.
ištriñkti, ìštrenka (ištreñkia), -o (ìštrinkė).

1. išplauti (galvą, plaukus): Ištriñk galvą su ajerų šaknim, visos pleiskanos prapuls. Ištriñk galvą, pilna dulkių prižėlusi. Vakare reikės ištriñkti galvą. Ištriñkus galvą, reik dar parplauti atlešiuotu uksusu. Teip gerai išsitrinkáu plaukus. Prastai galva išsitriñkos – vienos bluzganos. Baisi pažiūrėt – nė galvos neišsìtrenka. Galvą tai namie išsitriñk. Viską šeštadienį, būdavo, pasidarai ir galvą išsitrenkì. Neisiu da pirtin, tik galvą išsitriñksiu. Da pats nuėjo pirtin, nusiprausė, galvą išsìtrinkė. Išsitriñksuos galvą: jug labai šventės, Nauji metai. išplauti (gyvulius, ppr. avis): Prieš kirpimą avis ištriñk. Jei nebìštrenkam [avių],
vilnas nukirptas plaunam. Ištrinktos avys lengviau kirpt. Ištriñko katiną ir paleido lauku. Ištrinkaũ paršiokus, buvo jau in gyvulius nebepanašūs. Užpuolus arklį utėlėm, jį reikia mėnulio delčio [je] penktadienį ištrinkti. išmazgoti (vilnas): Vilnas ištrinkau ir į vandenį krišpolo dėjau. Tokias neištrinktas vilnas sunku sukaršt, dar sunkiau suverpt. Kad ìštrinktos, tai būt gražios vilnos. išprausti, išmaudyti: Vaikus jau ištriñko. Vaną padariau, ištrinkáu – pagražėjo senis.

2. smarkiai lyjant sušlapinti, išmerkti: O ta gerai nugarą ištriñko [lietus] ! Senis išgerti eina, o senutę palieka rogėse, kad lietus gerai kaulus ištrinktų.

3. iškrėsti: Tu nebijai lipt an dangčio, tai lipk ir ištriñk kaminą.

4. išbarti, iškoneveikti: A ne sarmata: toks vyras, o merga ištriñko.
añtausius ištriñkti sumušti, prilupti: Urzk urzk, kol aš tau gerai ántausius ištriñksu.
gálvą (čiùprą, káilį) ištriñkti. gerokai išbarti, iškoneveikti: Šiandien man mokytoja ištriñko gálvą. Ištrinks tau čiuprą gaspadorius. Ištrinks…. Man patiko jo atvirumas ir drąsa, su kuria jis ištrinko mums kailį už blogą vadovavimą.
nutriñkti, nùtrenka, -o. išplauti (galvą): Aš nutrinkaũ galvas visų bernų. Nutriñk man galvą. Gaspadorius tų namų visų pirma galvą nusitrenka ir apsirėdo teip, kaip ing bažnyčia eiti. išplauti (gyvulius, ppr. avis): Nutrenku avis. Čėsas aveles kirpt, reikia jos nutriñkt. Kaip kiaulė: nutriñk aną, i vėl pula į purvą. Kiaulė nutrinkta vėl voliojasi purvuose. nuprausti, numaudyti (ppr. vaiką): Vaiką vonioje nutriñko. Padarysim vonią ir nutriñksim vaiką. [Kūdikius] ežere ar upė [je] nutrinko. | Ji nutrenka ir savo vyrą. Visi jau nusitrinkę ir apsivilkę baltais marškiniais. Pirm neng tu kitus prausęs, nusitrink save patį.
patriñkti, pàtrenka, -o.

1. pamazgoti (galvą). paplauti (avis). nuprausti (vaikus). .

2. pabarti, iškoneveikti. .
gálvą patriñkti. kiek pabarti. .
pértrinkti.

1. iš naujo išplauti (galvą, plaukus): Čiupryną išsitrinkau, i nebebuvo kada partriñkt: sulipo, pasidarė kaip smalinė. Še buroklapių trinkalo, pársitrink sau galvą.

2. patrinti: Pajutus nuog garų galvos sopulį, reikia sniegais partrinkti galvą.
pratriñkti, pràtrenka, -o. šiek tiek plauti, pamazgoti (galvą, avis). .
pritriñkti, prìtrenka, -o. trenkant suteršti (vandenį). .
sutriñkti, sùtrenka, -o. trenkant sunaudoti (ppr. muilą). .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itrinkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x