įtrimituoti

trimitúoti, -úoja, -ãvo.

1. pūsti trimitą: Ans trimitúoja su trimita. Žąsinas kankliavo, meška trimitavo, o vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo. Ant apmaršo trimituoti. Žalnieriai turėjo trimituodami bei šaudydami žalnieriškos garbės išrodyti. Parpuolė ant savo veido ir trimitavo, ir šaukė dangauspi. aidėti, skambėti, skardenti: Karščiui atvėsus skerdžiaus ragas vėl trimituoja gatvėj. Girdi, ragai trimituoja, mane šaukia. pučiant trimitą ką atlikti: Kanklininkai sutartines kankliavo, pūtėjai daudytėmis jas trimitavo. duoti signalą: Sakau, sustojam visi, trimitúojam, kol ateis milicija.

2. skardžiai lyg trimito balsu kalbėti, šaukti, rėkti ir pan.: Ateidavo auklė gudriomis akimis ir trimituojančiu balsu. Viena Afrikos [ragasnapių] rūšis trimituoja, kita bliauna, trečia švilpia, staugia, loja, girksi ir pan. Kad ir koks būtų šaltas priešaušris, o gervės vis tiek trimituoja.

3. šaukdinti, skelbti, garsinti: Šaukliai samdyti trimituos kasdien, kad žuvęs tu – ir žmonės patikės. Poezija negali tik trimituoti ar suokti! Duodamas išmaldos, netrimituok ties savim trimitu, kaip kad veidmainiai daro.
aptrimitúoti. trimitu apskelbti, pagarsinti.
įtrimitúoti.

1. trimituojant įeiti, įvažiuoti.

2. įstengti, įgusti, sugebėti gerai trimituoti.

3. įsileisti trimituoti.
ištrimitúoti.

1. trimituojant išeiti.

2. kurį laiką trimituoti: Piemuo visą rytą ištrimitãvo.

3. sugebėti trimituoti.

4. trimituojant paskelbti, pagarsinti• It paspirginti sukrutome, kai pusiaukelėj priekinėse rogėse žvalgai ragu ištrimitavo pavojų.

5. išgarsinti, viešai paskelbti: Ta vokiečių ištrimituota galybė, matyti, ne tokia jau geležinė. Teta tuoj ištrimituodavo mano nedorybes.
nutrimitúoti. trimituojant nueiti.
patrimitúoti.

1. kiek trimituoti: Jie ir trimituoti moka, ir patrimitúoja.

2. mokėti, galėti trimituoti.

3. kiek pašaukti lyg trimito balsu: Tilvikų pulkai kartais pakildavo iš žiemkenčiais sužaliavusių dirvų ir, liūdnai patrimitavę, vėl tylomis nusileisdavo žemėn.
partrimitúoti. trimituojant pareiti.
sutrimitúoti; .

1. labai trumpai trimituoti: Nuo pilies sienų sutrimitavo. Sutrimitavo dvaro kerdžius. Daumantas sutrimituoja ragu, duodamas ženklą savo kariams skubėti į pagalbą. Sargai sutrimitavo ir puolėsi vytis. imti ką trimituoti. .

2. trimituojant susižinoti.

3. imti kalbėti, šaukti, rėkti ir pan. lyg trimito balsu: Krūpčiodamas raumeningais šonais, rūsčiai ir narsiai sutrimituos epušrote laisvūnas briedis. Senelė pro virtuvės langą pamatė mane pareinantį basą ir, man nespėjus įžengti vidun, sutrimitavo lyg paskutiniojo teismo dieną.
užtrimitúoti.

1. imti trimituoti: Kad uždūduos, užtrimituõs, o čia gyvuliai dar baubt pradeda. Ragana devė ragą, tai kap ažtrimitúosi, tai kap norėsi, tep i bus.

2. imti kalbėti, rėkti, šaukti garsiai lyg trimito balsu: Tėvas užtrimituõs, ka mausi darbo dirbt. Jis užtrimitavo sodriu bosu, pabrėždamas žodžius.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itrimituoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x