įtrikti

.
trìkti, triñka, -o.

1. u ž sikirsti. Kalba triñka. Triñkanti kalba. Kalboj trìkti. Liežuvis mano trinka Aukščiausį garbydamas.

2. klysti, rikti, painiotis: Beskaičiuodamas ėmė trìkti.

3. darytis netvirtam, prastesniam, netinkamam, imti prarasti normalią, įprastą būseną, eigą ir pan, irti, krikti: Triñka tvarka. Trikte patriko budavojimas namų, kaip meistras mirė. Nuo ankstyvų metų varginama regėjimo sistema pradeda trikti. Juo tolyn plaukiau, juo gilyn grimzdau, juo triko mano laivelis.

4. nelaiku gimdyti: Moteriškė triko. Moteriškė trinka, ištrinka.

5. glumti, susipainioti: Paimkite, – dar labiau trikdamas ištarė.

6. darytis nenormaliam, mišti. Kurio protas trikęs. Jūs matot, jog šio vyro protas trikęs, kam jį šen atgabenot?

7. sirgti pasiutlige, siusti, trakti.

8. niršti, pykti: Ko čia trinkì parejęs, ką aš tau darau?! Girtas parejo, trìko trìko, kol tik sūnai sugrįžo. Gerai svietas sako, kad bajoras juo plinka, juo trinka. siautėti: Kiek trìko, kiek šaukė: Dievo nėra, būs kumunizmas.

9. dūkti, šėlti, išdykauti: Trìkom, trìkom, įvirtau ir užmigau lovo [je]. Ka vaikai triñka, būs lytaus. Dyki, jauni – tokims tik trìkti.
atitrìkti. attrìkti. atsitaisyti: Atitrìko protas, t. y. atsitaisė.
įtrìkti.

1. įnikti: Įtrìko gerti, ne daktarai nėko nepadaro. Vyrai an linksmumo (įgėrę), įtrìko siusti.

2. įniršti, įpykti: Įtrinka, negal nuraminti. Įtrìkusi pareje, kas atai yra?! | Nesu mačiusi taip arklio įtrìkusio. Vakar vakare [karvė] įsitrìko įsitrìko i nepijojo.
ištrìkti.

1. iširti, suskarti: Ko tu čia dabar ištrìkęs vaikščioji!

2. nelaiku pagimdyti, persileisti: Moteriškė ištriko. Nėščia moteriškė ištrìko, t. y. parsileido, nelaiku pagimdė. Nebus ištrinkančios nei nevaisingos tavo žemėje. Vyrai susivaidija ir pažeidžia nėščią moteriškę, kad ji ištrinka. nelaiku gimus mirti: Kūdikis ištriko.

3. pasiusti.
nusitrìkti su įšėliu nulėkti: Į Kuršėnus nusitrìkusi šokti, – matai kas!
patrìkti.

1. kiek užsikirsti, užstrigti, sutrikti. Patrinka kalboje. Kalboj patrikti. Vaikas beskaitydamas patrìko. Jis kalba nepatrìkdamas.

2. kiek suklysti, apsirikti. Patriko berokuodamas.

3. pairti, pakrikti: Jeigu patriktų derybos, tėvai turėtų ant trečios dienos į ką pripilti tokio pat gėrio, kokį išgėrė. | Pinigai patrìko (krito vertė) – sunku pas žmogų litą rast.

4. nelaiku pradėti gimdyti ar pagimdyti, persileisti: Motriška patriko bekeldama naštą, t. y. parsileido. Ilgai kad neprasitrauktų: kai patrikaĩ, pradėjo skaudėt – tai jau tada ir gerk [žoleles]. nelaiku gimus mirti: Kada vyrai susibars ir pažeis nėščią moterį, jug jos vaisius patriks.

5. kiek suglumti: Jis greit patriñka, sumyšta. kiek sunerimti.

6. įnikti, pašėlti: Atlėkė [ūkvedys] raitas, ka ans patrìko šaukti! būti pašėlusiam. būti smarkiam, intensyviam: Vėžys tas patrìkęs – nėkas nebišgyna.

7. pamišti: Patrìkęs žmogus. sutrikti. Protas patrìko.

8. pasiusti, patrakti. Kaip šuo patriñka, tris dienas numie nebūna. Patrikęs šuva aprieja. Patrikęs šuo 4 žmones appjovęs. Girto bijok daugiau kaip patrìkusio šunies. Vyro malonė kaip patrìkusio šunies kandis.

9. labai supykti, įniršti: Prisisprogsta, patriñka kaip trūkęs (pamišęs) .

10. įsileisti dūkti, šėlti: Patriñka vaikai vieni – reik priveizėti.

11.
patrìkusiai. labai, nepaprastai: Patrìkusiai noru ėsti!

12. Lai patriñkie: nei mas jusma, nei mas pusma iš tos bombos nukritimo.
pértrikti. perpykti, persiusti: Atlėkė pártrikusi ir ieško pri ko prisikabinti. Pártrikusi atlėkė i pradėjo rieties.
sutrikti.

1. surikti, susipainioti (ppr. kalbant, skaičiuojant): Beskaičiuodamas sutrìko. Bekalbant poterius sutrinku – silpna jau mano galva. Bekalbėdamas „Tėve mūsų“, lyg nebemokėdamas, sutriko ir sustojo akimirksnį.
sutrìkusiai. Valkūnas … pats pasidavė, kalbėdamas sutrikusiai.

2. pradėti silpniau funkcionuoti, prarasti įprastą būseną ir pan, suirti, pakrikti: Vidurnaktį ima rėkauti gyvuliai, ir dabar sutrinka miegančios girios ramybė. Užsikirtus jūros keliams, sutriko prekyba. Nesutrinkama gamyba. Atmintis sutriñka. Sutrikus cirkuliacijai mažajame kraujo apytakos rate, pasikeičia kraujo sudėtis. Jei sąlygos žymiai pasikeičia, jis suserga, jo funkcijų pusiausvyra sutrinka. Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutriñka su šokimu (jis tik tiesiai šoka ant aukos) . Visos Kalėdų linksmybės turėjo noromis nenoromis sutrikti, išsiblaškyti. | Kur pasukti vairą, kompasui sutrìkus? Laikrodis bemušdamas sutriko ir sustojo ėjęs. Būs palūžęs sparnas, i jam. viskas sutrìko. iširti, neįvykti: Trikte sutrìko anų veselija. | Panelė pažino savo išvaduotoją ir su anuo broliu sutrìko, ale su durniu paliko sušliūbavot.

3. suglumti, sumišti: Mokytojas sėdėjo už vairo sutrikęs, nesusigaudydamas. Nieko nesuprasdamas, visai sutrikęs berniukas pažvelgė mokytojui į akis ir nutilo. persimainyti: Jo. veidas išblyško (pervirto, sutriko, perkito).
užtrìkti. įtūžti: Užtrìko, supyko, ka tris metus nešnekėjo. Užtrìko – troba kelnojas!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itrikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x