įtrikšti

trìkšti, trỹška (triñška), trìško.

1. trykšti 1: Kur kraujas triško – rožė žydėjo. Gerumas net per šonus tryška.

2. skilti: Kaulas trìškęs.
aptrìkšti; . aptrykšti
1.
įtrìkšti

1. J, įtrykšti 1: Traiškant spalgenas, įtrìško lašelis sunkos akin. | Kaliau girnas, įtrìško akmens [į akį].

2. įskilti, įplyšti: Ve čerka įtrìškusi, t. y. įsprogusi. Stiklinė trikšte įtrìškusi, t. y. įsprogusi, įplyšusi. Jau stiklas įtrìškęs, bet da nesisunkia. Šakės kotas įtrìškęs. Va, brolių marškiniai. Dar visai geri, bet prie apykaklės vienoj kitoj vietoj jau įtriškę.
ištrìkšti.

1. ištrykšti 1: Kraujas ištriško. Jai ašaros ištrìško iš akių pasakojant. Obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištriško. Suspaudi guzelį – ir ištrỹška [karvės inkštiras]. Pavasariniai beržai prie kelio žalsvai ištriško. Ištrìško juokai.

2. susitraiškyti: Tiek sukando, kad ištrìško raumenys. Nespauskit teip smagiai [autobuse],
bo senos bobutės ištrìkš.
nutrìkšti

1. nutrykšti
1.

2. nuskilti: Ne nulūžo, ale nutrìško [kabliukas].
patrìkšti.

1. imti trikšti, patikšti: Subliovė ožys, puolė ant žemės ir patriško kibirkštėmis.

2. imti skilinėti, lūžinėti: Man velkant, trìkšt patrìško, patrìško, ale del to nenulūžo.
sutrìkšti.

1. apsitaškyti, sutikšti: Pats pasikasė darže [svogūnų],
pats nuplovė prie šulinio ir pradėjo kirsti dantimis per pusryčius – baltus, storus, sutriškusius nuo aštrumo gailiom ašarom.

2. susitraiškyti, suskilti, subyrėti, supleišėti: Sutrìško kiautas riešuto, kaip užmyniau su koja. Traktorium užvažiavom, sutrìško viskas, ir užuvertėm [šulinį]. Sūturiavo (skalavo) įsipylus vandenio, ir sutrìško [butelis]. Nuo saulės veidas nudegdavo ir lupdavosi sutriškusi oda.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trìkšti, </b>trỹška (triñška), trìško. <br/>1. trykšti 1: Kur kraujas triško – rožė žydėjo. Gerumas net per šonus tryška. <br/>2. <span class="explanation">skilti: </span> Kaulas trìškęs. <br/><b>aptrìkšti; </b>. aptrykšti 1. <br/><b>įtrìkšti</b><br/>1. J, įtrykšti 1: Traiškant spalgenas, įtrìško lašelis sunkos akin. | Kaliau girnas, įtrìško akmens [į akį]. <br/>2. <span class="explanation">įskilti, įplyšti: </span> Ve čerka įtrìškusi, t. y. įsprogusi. Stiklinė trikšte įtrìškusi, t. y. įsprogusi, įplyšusi. Jau stiklas įtrìškęs, bet da nesisunkia. Šakės kotas įtrìškęs. Va, brolių marškiniai. Dar visai geri, bet prie apykaklės vienoj kitoj vietoj jau įtriškę. <br/><b>ištrìkšti</b>. <br/>1. ištrykšti 1: Kraujas ištriško. Jai ašaros ištrìško iš akių pasakojant. Obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištriško. Suspaudi guzelį – ir ištrỹška [karvės inkštiras]. Pavasariniai beržai prie kelio žalsvai ištriško. Ištrìško juokai. <br/>2. <span class="explanation">susitraiškyti: </span> Tiek sukando, kad ištrìško raumenys. Nespauskit teip smagiai [autobuse], bo senos bobutės ištrìkš. <br/><b>nutrìkšti</b><br/>1. nutrykšti 1. <br/>2. <span class="explanation">nuskilti: </span> Ne nulūžo, ale nutrìško [kabliukas]. <br/><b>patrìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti trikšti, patikšti: </span> Subliovė ožys, puolė ant žemės ir patriško kibirkštėmis. <br/>2. <span class="explanation">imti skilinėti, lūžinėti: </span> Man velkant, trìkšt patrìško, patrìško, ale del to nenulūžo. <br/><b>sutrìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsitaškyti, sutikšti: </span> Pats pasikasė darže [svogūnų], pats nuplovė prie šulinio ir pradėjo kirsti dantimis per pusryčius – baltus, storus, sutriškusius nuo aštrumo gailiom ašarom. <br/>2. <span class="explanation">susitraiškyti, suskilti, subyrėti, supleišėti: </span> Sutrìško kiautas riešuto, kaip užmyniau su koja. Traktorium užvažiavom, sutrìško viskas, ir užuvertėm [šulinį]. Sūturiavo <span class="explanation"> (skalavo) </span> įsipylus vandenio, ir sutrìško [butelis]. Nuo saulės veidas nudegdavo ir lupdavosi sutriškusi oda.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.