įtreškėti

treškė́ti, trẽška (trę̃ška), -ė́jo.

1. traškėti 1: Ledai treška. Einu par sausledį, tik treška. Kad pradėjo nuo Panemunio eit, tai net šakos trẽška. Ožka skina tuos lapelius, i trẽška. Par sausras tai net ir žolė, ir to trẽška. Šienas trẽška, rugiai byra, o jie balių kelia. Ji ėmė į rankas puikiausias baltas [kopūstų] galvas, gniaužė jas, net joms lapai treškėjo. Tokį iškepk miltienį parudintą, kad treškė́tų, tada trekš trekš ėda. Jau lietaus reikia, ba jau trẽška trẽška. Spragyti žirniai labai gardūs, ba jiej krušnūs – tik treška dantysa, kap juos valgai. Šiltos dešros tai tik trẽška valgant. Negeros girnos – duona trẽška. Sąsparos treškė́jo – tai vėjas buvo! Tik treškė́ [jo] namai nuo vėjo. Ma [n] sklerozė: ausyse trẽška. Trẽška kojos, daktaris sako: druskų yra. Labai trę̃ška kaklas. Galva mano trẽška kaip nesava, kaip vandenio pilna. Grikiai ažvis lengviau malt girnom, kap paklausysi, tai anys tiktainos trẽška. Inkišam ranką, jei trẽška, kap palenkiam, tai, oi, jau linai išdžiūvę. Pelės tik trẽška ir trẽška. Braška, trẽška tie [medinių akėčių] kuolai. Tik trẽška ratai, kap veža vežimą. Ka apsikabino jį meška, kaulai jo treška, led ištrūko. Kažin kas čia treška, ar durelės braška? Kai mes jojom per tiltelį, per aukštąjį, tiltelis treškėjo. Kas te trẽška? – Ė vilkas: dieną mat ažuodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia. Tik trẽška pirkia, kap anas baras. Baisu gi [gaisro],
raudona raudona – dega trẽška. Taip šilta ir jauku gulėti lovoje ir snaudžiant klausyti, kaip treška deganti skala. Kulkos treškėjo, kad degė kluonas. Trẽška tvoros nuo šalčio. Šaltis – net trę̃ška. Tei [p] šaltà buvo, ka tvoros treškė́jo. Trẽška tvoros, ir kuliame. Tada taip pat kietai šalo, net ledas treškė́jo. O dabarkos pavalgiau, net pilvas trẽška. Kad duot, tai duot, kad kaulai treškė́tų. O durnius kad muša priešus, kad kapoja, net kaulai treška. Prisej [o] bulvas išimt [iš duobes],
gyslos trẽška, kol àtrausi. Velku keliu – net rankos trẽška. Net kojos treškė́j [o] nuog šokimo. Treškantis medis ilgiau stovi.

2. traškėti 4: Kas čia teip trẽška keliu? Kur treškì su tokiu vežimu?

3. traškėti 6: Anie treška, kaip įgeria, t. y. poška, trankiai kalba. Su ja nenuobodu – trẽška ir trẽška. Tu jį. parsiveši, i trẽškat sau par dienas. Netreškỹ tu man čia in auses! Tik treška, tik treška, linksma visa, tik pasakoja.

4. traškėti 7: Treškù lovo [je] antras mėnuo, visiškai nebegaliu.

5. traškėti 8: Anas [traktoriaus] neduoda, visur sėjimas, trẽška. Verpia, net trẽška rateliai. Vaikas užmigo, tai tada pleška trẽška staklės. Žmonės kap aria, tai tik trẽška, ė mes čia grybaujam. Lijo šiąnakt: pakėlau akis – tik trẽška par langą. Džiaugias, giria, kad vis trẽška, o juokais negal trivot. Loja šuva, net trẽška.

6. Net trẽška sodas – kiek obuolių yra. Bulbos iše [jo] bulbieniuosna, net trẽška. Naujokų pilni miškai trẽška.
atitreškė́ti, atìtreška, -ė́jo. atatreškė́ti, atàtreška, -ė́jo. atitraškėti: Tiktai girdi – par mišką atatreška. Vakar vėlai atatreškė́jo iš turgaus.
įtreškė́ti, į̃treška, -ė́jo. įtraškėti.
ištreškė́ti, ìštreška, -ė́jo. ištraškėti:

1. Pamidorai išvirto nuo lytaus, ištreškė́jo. Susilenkiau, i ištreškė́ [jo] (ištrūkinėjo) visi guzikai.

2.

3. ištraškėti 4: Išvažiavo visi, ištreškė́jo. Pavakary visi svečiai ištreškė́jo. | Vaistų kaip suleidė, tai treškėte ištreškė́jo [vaikas] (greitai pagimdė) .

4. treškėjimu nulemti: Treškė [jo] treškė [jo] siena i ištreškė́ [jo] diedui smertį.
nutreškė́ti, nùtreška, -ė́jo.

1. su garsu nulūžti: Pupa keberiokšt ir nutreškė́ [jo].

2. nuaidėti treškesiui, nusklisti treškesiui: Radau įkliuvusią tokią kaip karvė didumo. Išlupau išlupau, paleidau, – tai visas miškas nutreškėjo.

3. nutraškėti 1: Bobos uogaut nutreškė́jo. Tėvas vytį pažadėjo, žents par mišką nutreškėjo. Pradėjau žegnot – nutreškė́jo nutreškė́jo [piktoji dvasia].
patreškė́ti, pàtreška, -ė́jo. patraškėti.
pratreškė́ti, pràtreška, -ė́jo. trinksint pravažiuoti: Visa veselija pratreškė̃s šituo vieškeliu. Pratreškėjo žiema poškant miškuose kirviams.
pritreškė́ti, prìtreška, -ė́jo.

1. pritraškėti: Kad pritreškėjo svečių – pilnas atšlaimas arklių pristatytas.

2. daug prišnekėti, priplepėti: Pritreškė́jo, primalė – klausk kam.
sutreškė́ti, sùtreška, -ė́jo. sutraškėti:

1. Sutreškė́jo virsdamas medis. Vėl sutreškė́jo sutreškė́jo tas stogas ir nutilo. Paėmė į glėbį, suspaudė, net kauliukai sutreškė́jo. Kad davė tą mergučę į žemę, tai tik tos sprandas sutreškė́jo. Atėjo visi trys išlengvėle, kad nesutreškė́tų koks lapelis ar žabelis. Šaltas vėjas pūstelėjo, žemė sudrebėjo, medžiai sutreškėjo.

2. Šakos greit sutreškė́jo. treškant sulūžti, subyrėti: Kad lėkiau, mislijau, kad ir kėdė sutreškė̃s. Užvažiavo vienokart, kitokart traktorium, ir sutreškė́jo [žabai].

3. labai sudžiūti, sukietėti: Kap sutreškė́j [o] bulbų lapai, nudžiūvo baisiai!
užtreškė́ti, ùžtreška, -ė́jo. treškant užlėkti ar užvažiuoti: Arklys pasleidė ir ažtreškė́jo keliūtėn.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itresketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x