įtremti

trem̃ti, trẽmia, trė̃mė. trémti, trẽmia, trė́mė.

1. varyti lauk, šalinti, stumti, blokšti: Trem̃ti nuo savęs. Žemaičiai susitarė kryžokus ir kitus meldžionis tremti laukon. Viešpatys visoki, ant žmonių susimilkiat, kunigump žmones… tremkiat. Vaikų tavo niekada nuog savę netremki. Mane iš mano tėvo namų trėmė. Tenai atėjo, graudimais ir žaibavimu žmones anas baidydamas ir nuog savęs juos tolyniui tremdamas. Tremk nuog kaimenės tavo vilkus. Vai nebark, žentau, dukrelės, netremk iš razumėlio. baidyti: Greičiau tremk, kad žuvys negrįžtų.

2. varyti, blokšti į kokią vietą: Ir trėmė (įdėjo) jį surištą ing kratą. Ponas užmuša ir vėl atgaivina, tremia ingi peklą ir išvadžioja. Kas paguos, kas užjaus tą, kur pats save tremia. Joms. nėra reikalo tremtis kur toliau, į tyčia padaromą vėlyną. teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu siųsti į kitą gyvenamąją vietą: Trẽmia iš krašto. Tiej žmones buvo tremtì. Kas buvo ne į akį, tą trė̃mė. Mušė ir trėmė lietuvių knygnešius į Sibirą. Už tavo [, tėvyne, ] vardą tremia, už tavo maldą šaudo.

3. minti, stumti (koja), trempti: Taip sako Viešpats – tremk (kapanuok) su kojomis.

4. naikinti, griauti: Aukštink bažnyčią, tremk peklos galybę.

5. drausti, neleisti, trukdyti: Aš jį tremiù, neleidžiu eiti, sulaikau.

6. tramdyti, raminti: Aš ne kiršinu, bet tremiu. maldyti (skausmą).

7. delsti, vilkinti, atidėlioti: Trė̃mė trė̃mė i vis tiek ištekė [jo].
netrem̃s dóbilo ilgai negyvens, greit mirs: Žiemą menkos sylos žmogus netrems dobilą, t. y. nesulauks. Ans jau nebetrems [dobilo],
nebstos į kojas.
atitrem̃ti, atìtremia, atìtrėmė.

1. išvaryti, pašalinti, atstumti: Atvarinėju, atatremiu. Kaip tamsybę nuog šviesybės attrėmė mūsų piktybes. Pone Jėzau, ranka Tavo mus apginki, nuogi meilės Tavo neattremki. Ir turėtų mąstymas jų nuog piktybės žmogų draust ir attremt. Viešpatie, Tu ne atàtremi nusidėjusių, bet labiaus juos vadini. Jei kas pikto yr, atatrémk nuog dūšios Tavos. [Kristus] liepia mumus ateit savęsp, bet nė vieno netęsia ponevaliai ir nė vieno nóttremia. O tu ižgi malonės savo neattremsi nuogi veido manęs gailinčio. Ką gi nori padaryt, mielas brolau, idant atatremtum bei tą teip morną rėdytoją nuog save. Anoji. teip ne kartą nemaloniai attremtà, vienok seka. Duktė Siono, attremk baimę savo, pažink atentį štai Karalių tavo. Nesa tariausi nuog tavo akim attremtas (trem. stum) ir tavo šventą bažnyčią daugiaus neregėsiąs. Negu nupelnytumbime drin to nemeilingumo, idant mus amžinai pamestų ir atatremtų̃ nuog savęs. Tu esi pamestas, attremtas, todrin nepridera, idant tu mielaširdystę Dievo apturėtumbei. Ans nepapeikia maldos pakarnųjų, niekad nottrėmęs est maldų manųjų.

2. teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu atsiųsti į kitą gyvenamąją vietą: Mes čia esam atitremtì iš Suginčių, kumet milioracija ejo.
įtrem̃ti, į̃tremia, į̃trėmė. įvaryti, įstumti: Kas tatai girdėjo, idant kuris ižg tų evangelistų veliną būtų išvaręs arba ištrėmęs? Greičiaus septynis piktesnius ing kurį įtrėmė. įkalinti: Moteriškė labai graudinosi, kad žmonių nebuvo namie, nes tuokart būtų liepus apgaviką išmesti arba kalėjiman įtremti.
ištrem̃ti, ìštremia, ìštrėmė. ištrémti, ìštremia, ištrė́mė.

1. išvaryti, išstumti: Išvarau, ištremiu. Ponas ištrėmė tinginį iš namų savo laukan. Ateidavai ties jų namais elgeta grynu, ligonimi, nuogu, o jie tave arba ištrėmė, arba ižlojojo. Christus žydus su jų prakėmis botagu ižtrė́mė iž bažnyčios. Ieva per lapumą ir nepaklusnumą tapė Dievui iždirgusia ir ištremta ižg rojaus. Mane su moterimi ir vaikais užmuš alba iš karalystės šios ištrems. Adomas, norėdamas didžiuoti, iš rojaus tapo ištremtas. Ir ištrėmei ranka savo visus pahonis, idant vierni čia būtų pasodinti ant jų vietos. Tavęsp mes, Ievos sūnūs, ištremti šaukiame. Margiris, Pilėnuose stovėdamas, matė gaisrus, bet negalėjo priešų ištremti. Juozą, kai pasenės, ištrems iš dvaro, galės keliauti krepšius persisvėręs. Per visąnakt beldės beldės ir ìštrėmė mane iš miego. Ale! kelsi [miegantį],
kad ištremtái iš miego. Mane kap iš vakaro ìštremia iš miego, tai paskui visą naktį blaškaus. | Išbarė, ištrėmė iš galvelės razumą. Teskundės graudžiai, jog dažnai ir tankiai užmiršo Viešpatį Dievą savą, turėdamas Jį ižšauktą ir ižtrémtą iž širdies savos. Teip bažnyčia daro, kad iž kūno veliną ižtremt nori. Veliną… ižg namų širdies mūsų karšta ir nepaliaubančia malda ižtrė́mėme. Ìštrėmė kaip Bičkų iš peklos. Kai išsìtrėmiau, tai jau nebeužmigsiu.

2.varyti į kokią vietą: Kur juos tremia, ištrėmė? Pavargėlis palikau, ištremtas į svetimą šalį. Tą karalių numeta nuo sosto, ištremia pasvietin. Jonas … vienok ir plaktas buvo su kitais apaštalais ir spirgytas aliejuje ir po tam ižšauktas ir ištrémtas ing salą Patmą. Bene patsai Dievulis atsiuntė iš Lietuvos savo angelą manęs, gera valia iš savo tėvynės išsitrėmusio, nuramintų ir paguostų?! teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu išsiųsti (ppr. terminuotai) į kitą gyvenamąją vietą: J. Jablonskis … dar tą pačią vasarą buvo ištremtas iš Lietuvos į Pskovą be teisės lankytis lietuvių gyvenamose vietose. Vaikinas ìštremtas penkiems metams.
nutrem̃ti, nùtremia, nùtrėmė.

1. nuvaryti, pašalinti, atstumti: Jau pradžioje XIII am. Lietuva turi galinčių, kurs, nutrėmęs namie pakerštingus kuningaikštėlius, pasivadino didžiu kuningaikščiu. O čystybę gausiu nutrėmęs didžiausią bjaurybę. Nutremk… nuog manęs žaltį piktąjį.

2. nuvaryti, nublokšti (kur): Užtatai nùtrėmė juos V. Dievas pragaran. Aš tau padėjau nugalėt titanus – tavuosius priešus – ir juos nutremt į Tartaro gelmes. Galop Dievas pabudęs ir nutrėmęs velnią pragaran. Kada nutrėmė visus. į pragarą, jau norėjo šv. Mykolas uždaryt [duris]. Žinoma yra legenda, kad šv. Petras nutrėmęs žemėn Simoną magą, kai šis bandęs pakilti į dangų. Iš tos pryžasties paliko [angelai] atstumtais ir nutremtais į pragarą. Atsidavimas tiems pageidimams ir aukštos kilties vyrą nutremia pragaran. teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu (ppr. terminuotai) išsiųsti į kitą gyvenamąją vietą: Jis buvo nùtremtas. Nusmerktieji nutremiami į paskirtas tam vietas.

3. sudrausti, neleisti: Ana jį nùtrėmė, kad jis ten negali lankytis ir pašalpos gauti. Keliaujant brolis trokšdamas norėjo atsigertiena iš pėdo arklio, bet sesuo nutrėmė jį nuo šio.

4. įveikti, sutramdyti, atblokšti: Kaip parnešė vaistų, nùtrėmė ligą iš pirmo karto. Jėzau, marą nuotremk, tave mes meldžiam. Argu tatai ne didė galybė vienoje adynoje teip sunkią ligą ir pačią giltinę nutremt? Visas džiaugsmas jaunikaičio su sykiu nutremtas buvo. Žalnieriai kaip nutremti stovėjo ir nežinojo nei ką veikti. Antrasis pasiliko … ant krantos lyg nutremtas besiveizdįs.
patrem̃ti, pàtremia, pàtrėmė.

1. išvaryti, pašalinti, atstumti: Nepatremk mane mano senystėj, neprastok, kad pasilpstu. Kas nenor nuog Dievo amžinai pàtremtas būtie? Viešpatie, nemipatremk nuog tavęs. Kaip jis griešnus priėmęs, nei vieną nepatrėmęs. Jei tu mane patremsi, o kas mane priglobs? Christus veliną patrė́mė. Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo, bataig patremtas pabėgtų, peklona savo nueitų. [Herodas] bijojos, jeib tas jį iš karalystos nepatremtų. Turėdami tą piktą bei limpančią ligą, buvo nuog kitų žmonių patremiami, iš miestų ir kiemų išvaromi. Šita piktenybė didesnė yra nei antra, kurią tu man darei, jog mane patremi. Argu patrėmė Dievas žmones savo.

2. nuvaryti kur, nublokšti, įstumti (į kokią vietą): Anys ing tamsybes amžinas, tatai esti ing amžiną pražudymą bus patremti.

3. patrempti, paneigti: Kieno lūkestį patrem̃ti. paniekinti, pažeminti: Kap ji vyrą pàtrėmė, tai tep vaikai ją. Ta patremtoji moteriškė Genovaitei valgį į kalėjimą atnešė.

4. sudrausti: Ans tave patrems nuo vagystos, t. y. paveiks.
pértremti.

1. sutrukdyti, sustabdyti: Aš anus bedirbant pártrėmiau, t. y. partraukiau. Oi mano vyras nemyli, kai anam kas pértremia kalbą! Vagį pértremk, ir tai jam išgąsčio gana.

2. sutramdyti, numalšinti: Gal ligą pártremti su vaistais. Neipártrema (nebepartremia) to augimo skausmo i vaistai.
pratrem̃ti, pràtremia, pràtrėmė.

1. pavaryti, išguiti.

2. sutrukdyti, sustabdyti: Pratrė́miau vagius šiąnakt, t. y. nuginiau šalin. Vagis, balsą išgirdęs, prasitremia, t. y. pameta vogti.
pritrem̃ti, prìtremia, prìtrėmė.

1. daugelį ištremti.

2. pripildyti tremtinių, ištremtųjų.
sutrem̃ti, sùtremia, sùtrėmė. sutrémti, sùtremia, sutrė́mė.

1. suvaryti kur, sublokšti.

2. sudrausti, sulaikyti: Sutrė́mė jį, t. y. sulaikė, kad neitų. Sutremk, kas baras. Sutremk, kad jis kitaip dirbtų, ne taip. Buvo ir ji ėmus šnekėt, bet tėvas sùtrėmė. Duokite jau jūs, nuobradai, nors kveptelt žmogui! – sutrėmė dainoriaus bendras. Susitrė́mė nuo gėrimo arelkos pabūgęs ligos. Barbutė susitrėmus, dargi kiek šyptelėjus tarė.

3. sutramdyti, nuraminti, numaldyti.

4. sutrypti kojomis, sutrempti: Geriau tave, bernužėli, perkūnas nutrenktų, negu mano vainikėlį po kojom sutremtų. Šeimininkas nueina į tvartą, ogi žiūri – žąsys užmuštos ir sutremtos žemėje. sutrenkti, sumušti: Abudu teip sveiki, tiktai broliui galvą sutrėmė. paniekinti, pažeminti: Neįsivaizdink manęs, drauge, kaipo žmogaus nupuolusio, gyvenimo sutremto ir dėl to dvasia suirusio. Tu nori sutremti tiesas prigimimo.

5. įveikti, sutriuškinti: Prieš jo galybę nei viena tauta nei skėsterti negalėjo, nes jis visus sumušo ir sutrėmė. Visi jos priešininkai paliko sugėdinti, nužeminti ir sutremti. Atėnai ne dėl to vien yra garbinamys, jog Kserkseso galybę sutrėmė. Žinojo, kad Lietuvoje reikia sutremti lietuviškąją dvasią.

6. sunerimti, susirūpinti: Nusigandę tad ir susitrėmę, tikėjos Dvasią regį.
užtrem̃ti, ùžtremia, ùžtrėmė.

1. pasiųsti: Po tam užtrėmė į vainą aną. karalius.

2. sulaikyti, sutrukdyti. . Šnekėjo šnekėjo, susigailino ir užsìtrėmė kalba.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itremti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x