įtrėkšti

trė̃kšti, trẽškia (trė̃škia), trė̃škė. trė́kšti, trė́škia (trẽškia), trė́škė.

1. spausti, gniuždyti, knežinti: [Velnias] su degančiomis replėmis trėškė jo nosį ir aukštyn pakėlė. Galvas savo priešninkų trėkšk! Vynuogių trėškiamóji mašina. Obuolius trė́škia, kad skystimas trikštų. Kruopos ir gruzdinti, bet trėkšti grūdai.
trėkštinaĩ. Trėkštinaĩ dirbtos plytos. spaudžiant skaldyti, trupinti: Tokias šakas trẽškia įsikibus.

2. sunkti spaudžiant, slegiant, gniuždant: Slastuvai trė́škia syvus iš uogų. Sultis iš uogų trėkšti. Par kiautą trė́škas tas kiaušis, aš ano nebdėsu perėti.

3. daryti, kad trykštų, skleisti, švirkšti į šalis: Važys tebešliaužė pasisūpuodamas, trėkšdamas sniegą tarytum šlapią vilną. Tos kirmėlės (laputys) dieną ir naktį saldį [v] andinį it kaip raselę nu savęs trėška. Geltona saulutė per visą mielą dienelę susiriesdama trėškia iš savęs spindulių. Palaimink vaisių, kurį kruvinu prakaitu treškiame iš tos juodos žemės. Rytas ims brėkšti – džiugesį trėkšti.

4. spaudžiant naikinti: Kirmėlę trė̃kšti.

5. švirkšti: Vaistus trẽškia po oda. Į nosį trėškia šiltą kreolino vandenį.

6. melžti (mažai gaunant pieno).

7. plačiai verti, sproginti (akis): Kam tu mane bučiuoji? – treškia akis vikri mergykštė.

8. spausti, persekioti: Galima numanyti, kaip nori gudai mūsų kunigus trėkšti ir kaip kunigas jiems negardus kąsnelis.
aptrė̃kšti, àptreškia, àptrėškė. aptrė́kšti.

1. apšvirkšti, aptėkšti.

2. apteršti: Musių storai aptrėkšti stiklai.
įtrė̃kšti, į̃treškia, į̃trėškė.

1. spaudžiant, gniuždant įlaužti, įskelti ir pan.: Kas dabar čia tą langą įtrėškė?

2. suspaudus, sutraiškius įdėti: Įtrė́ [k] šk kokią bulbikę į jovalą. Miltus įmaišai, bulbę įtrė́kši dar, dėl jau rūgimo duonos šmotuką įmesi. įdėti: Įtrė́škė sviesto kaip žvirbliuon.

3. įsunkti, įspausti: Beregiant išvydęs kybančias vyno uogas, nuskobė ir įtrėškė seniui į nasrus. Įsitrė́ [k] šk citrinos, būs skanesnė arbatelė.

4. įšvirkšti: Paveizėjo i įtrė́škė vaistų į ausį. Jo krūtinę pripildė keistas jausmas, lyg stačiai į širdį kaži kas būtų įtrėškęs šalto vandens striūklę. įpilti, įvarvinti, įlašinti: Led lašelį pieno įtrė́škė marti į barščius. Į [avilio] laką įputi arba į tą šilto medaus įtreški.

5. įmelžti: Šįryt pieno led lašelį įtrė́škiau į milžtuvę, taip užtrūko karvės. Įtrė́škusi to pieno kaip ašarą, kad trūkstanti buvo karvė.
ištrė̃kšti, ìštreškia, ìštrėškė. ištrė́kšti.

1. spaudžiant suknežinti, sugniuždyti, sutriuškinti: Išspaudžiu, ištreškiu. Ištrė̃kšti slyvą. Pritrenkė prie šulo ir ìštrėškė pirštą. Kai griuvo, jam tus raumenis ìštrėškė blauzdo [je]. Iš smilkinio teka kraujas, akis ištrėkšta [suvažinėto žmogaus].

2. spaudžiant išsunkti, išspausti; pagaminti sunkiant: Aliejaus iš linsėmenių išspausti, ištrė́kšti. Sultis iš uogų ištrė́kšk, t. y. išspausk. Tą medų ištrė́ška ir iš vieno viedruko į kitą – taip i valo. | Ištrėškiau numinės už visus darbadienius. Laisvė ištrėškė aukštesnius siekinius.

3. padaryti, kad ištrykštų, iššvirkšti, išspausti: Ištrė́ [k] šk vaistų i sutepk [išnertą obels šaką],
gal sugys. Dieve! trokštantiems iš uolos [v] andenį ištrėškei. Bet saugok Dieve, idant kas drįstų palytėt, skutikliu atdaryt, pūlius ižtrėkšt. Kas gi gėdėsis ištrėkšti ir išrauti geluonį grieko. išvaryti, išspausti (ašaras): Vėjas taip griebia, kad net ašaras ištrėškė. Įsirgęs sunkiai kūdikelis nemaž jų ašarų ištrėškė. Kiek jis. išlakė kraujo nuo pat Kaino laikų, kiek ištrėškė ašarų nekaltų žmonių.

4. išvaryti: Itališkiai jau iš Egipto žemės ištrėkšti yr.

5. treškiant sunaikinti: Te Vytautas ištrėkš tave kaip musę! Tiek nesunyks, nepražus jų nuo juodo maro, kiek ištrėkš tie kraugeriai priešai.

6. išmelžti: Karvės tokios kietos, kad nemožna pieno ištrė̃kštie. Ištrė́kšti pieną.

7. išsproginti, plačiai atverti (akis): Žiūri vaikai, akis ištrė̃škę. Ìštrėškė akis kaip katė miltuose šikdama. Ko tu čia dar̃ stovi ištrėškęs akis? Žiūrėjo ištrėkštomis akimis ir nebežinojo kas daryti.
nutrė̃kšti, nùtreškia, nùtrėškė. nutrė́kšti.

1. spaudžiant suknežinti, sužaloti, sumaigyti: Kaip primynė jis su koja batuota, nùtrėškė pirštus mano bažnyčio [je]. Su tuo klumpiu nutrė́škė nagą. Tu mun nutrė́kši pirštą. Jis pirštą nusitrėškęs esąs.

2. kiek išspausti skysčių.

3. nubraukti (ašarą): Nutrėškę po ašarą glėbesčiavosi.

4. treškiant sunaikinti, nugalabyti: Nutrė́škė žmogų, i viskas. Nūtrė́škusi ne vieną cvirplį esu. Nutrė́kšu kaip utėlę! Įlįs kur į sprūstę, gali tokį žvirblį nutrėkšti ar sumynioti. Žentas šoferis yr nutrė̃škęs zuikių, kap bėgę šviesa. Blakių sienos pilnos būs, lovos prilindusios, jei aną užmušai, netyčioms nutrė́škei, o smarvė! nutrenkti. Trėškutis nutrėškė – perkūnas nuspyrė. Perkūnas nutrėškė.
patrė̃kšti, pàtreškia, pàtrėškė. patrė́kšti.

1. kiek paspausti, pagniuždyti.

2. truputį pasunkti, paspausti.

3. truputį pašvirkšti.

4. pamelžti: Nuejau rytą, karvę patrė́škiau. Eik, sako, patrėkšk karvę. Eisiu pasitrė́kšt karvutę, nedaug jau teduoda.
partrė̃kšti, par̃treškia, par̃trėškė. perspausti: Vieną kūlę par̃treški, tai kiek tų puišų!
pértrėkšti.

1. kiaurai perspausti, visiškai suknežinti: Jis pártrėškė riešutą su koja. Uogą pártrėškiau.

2. pertrinti: Sumesti [išvirtas] žuvis, ištižinti, pertrėkšti per rėtį.

3. per daug įtrėkšti.

4. treškiant sunaikinti, nugalabyti: Tamsus žmogus pertrėkš ją. savo klumpe. Varlė pértrėkšta ant tako guli. Pértrėkšiu kaip musę, tik lįsk!
pratrė̃kšti, pràtreškia, pràtrėškė. pratrė́kšti.

1. padaryti, kad pratrykštų, praspausti: Apmaudu buvo prisiminti savo paties nesuturėtą kartėlį lyg pratrėkštą pūlinį.

2. kiek išmelžti: Žalausė visai užtrūko: nė pratrėkšt nebegalima.
pritrė̃kšti, prìtreškia, prìtrėškė. pritrė́kšti.

1. spaudžiant pritrenkti, pridaužti: Bevirsdamas jis net savo kaimyną pritrė́škė. Pritrė́škiau varlę. Kai musėlė [esu] pritrėkštà (be sveikatos) . Jį medis pritrė́škė. Jo petys pritrė́kštas.

2. spaudžiant prie ko priglausti, priblokšti: Bobą prie sienos gal pritrė́kšti, kur spaudžias. Žmonių apstojo, ka muni pritrė́škė pri to pomninko.

3. nuliūdinti, prislėgti: Einu jau tokia pritrėkštà. Po tokių rietenų, pritrėkštas Jono meliodijų, išeina tėvas rūgščia burna.

4. sunkiant, spaudžiant pritekinti: Aš nupjoviau jo. viršų, gražiai išgrandžiau vidų, pritrėškiau pilną vynuogių sulčių ir padėjau prieš saulę. Ar tokių orutinių veiksnių yra? Nėra, jų tegalima prisitrėkšti iš savo vidaus.

5. prišvirkšti: Piemenys pasigavę pritrė́škė akį kiaupienių sunkos, ir išėdė.

6. kiek primelžti.
sutrė̃kšti, sùtreškia, sùtrėškė. sutrė́kšti.

1. spaudžiant sugniuždyti, sumaigyti, suknežinti: Su akmenimi sutrėškiau pirštą, t. y. suspaudžiau. Akmuo sùtrėškė pirštą. Ale ka nesutrė́ški tas uogas, taip ilgai traiškai. Iš grūdų tiks dar sutrėkšti ir gruzdinti kviečiai ir gal dar avižos. Tą lapą sutrė́kšti ir uždėti ant ronos. Jai sutrė́škė ranką, i gavo pjaut. Mūrininkui… kojos sutrėkštos tapė. Valtis… tarp akruoto bei ledlaužių… smarkiai sutrėkšta tapusi. Tas mynėjas man žnabt, ir sutrėškė mintuvais kenklę. Kam mane tu gundini, velne nelabasis? Juk sutrėkšta tau galva.

2. treškiant užmušti: Sutrė́škiau kirmėlę. Ką tenai, mašina parlėkė, sutrė́škė, i po vištai.

3. sušvirkšti vaistus. .
užtrė̃kšti, ùžtreškia, ùžtrėškė. užtrė́kšti.

1. užšvirkšti, užtėkšti: Ùžtrėškė uogą (uogos sulčių) ant drabužių. Turu tokių užtrėškamų̃ vaisčiukų – gyna tas įsibrėžimas. Reik kryžkryžiais iš visų spenių ant visų keturių nagų užtrėkšti [pieno],
ir bus gerai (karvių nepagadins) .

2. švirkščiant užpilti: Užtrėškė anuodum akis ir pats atsisukęs nubėgo. Tura košės tiek, kad varlės akį užtrė́kštumi.

3. treškiant užmušti: Užtrė̃kšti kirmėlę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itreksti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x