įtratinti

trãtinti (-yti), -ina, -ino. tràtinti (-yti).

1. laužyti su garsu: Aš trãtinu žabus, t. y. laužau. Tratina medžius miške. Išejęs ant žardienos, trãtins (laužys linus) kaip velnias kaulus. Mins su mintuvais, trãtins ten anus. brauks. Pusiaurytį užvalgei ir tràtini ligi po pietų. Lapų buvov su mama trãtinti (skinti) . Toras trãtina dabar jaunūmenė, nežino ką daryti, o dirbti nė vienas nenora. Krioka, rankas trãtina, grabą apgulusys. skaldyti, kapoti, triuškinti: Šalmus kardais trãtinti. Vyrai malkas trãtina. Paplentes apsėdę akmenskaldžiai kantriai tratino granitą. naikinti: Trãtina viską, kas tik pakliūva po ranka. O tos patrankos tik eina par viršų, eglių viršūnes trãtindamos. [Kariauna] vienok narsavo lig paskuojo: kaipo gi ją stiprus neprietelius su didele smarkybe vis lauždamas tratino po savie.

2. garsiai daužyti, mušti: Ana ir užsidarė užsidarė tame bute, pradėjo duris laužti trãtinti. | Ka trãtinau su alkūne į šoną.

3. smarkiai kūrenti, pleškinti: Kam tą ugnį taip trãtini, dar puodus išbėginsi. Netrãtink tu pečio teip didiliai – parsprogs. Trãtina savo toras, matyti, nebtura kuo kūrenti. Piemenys tràtina baisiausią laužą.

4. pyškinti, poškinti, šaudyti: Šaudo tràtina, plaukai šiaušas. Ka pasiuto trãtyti – aš tik plūmpt ant pilvo. Ar girdi, kaip pamiškė [je] trãtina? Iš visų kampų pradėjo kareiviai tràtint. Šios gadynės vaikų neužkabink, tràtina kaip iš šautuvo (smarkiai atšauna) . Nešūkauk, netràtink žmonių tokiais žodžiais. Duodas, tràtinas, nerimsta svietas i dienos. skambėti, dundėti. . ulbėti, burkuoti. . šaudyti: Medinčiai su šautuvais tràtina žvėris, dykduoniai.

5. traškinti 4: Da žali serbentai, vaikai ėda, tràtina. Kol nėr [serbentai] išsirpę, vaikai trãtina kaip utis. Neįkandami obūliai, tik vaikams tràtinti. Gerus dantis dar turi, gali riešutus trãtinti. Trãtink trãtink kaulą, be dantis da išsilaužysi. Šuo kaulus tratina. Katė pelę tràtina. gausiai valgyti, kimšti: Tràtinu [obuolių],
kad yra. Atsisėdęs prie obuolių ir trãtinu. Prikvepusi troba kiaušynės, nu trãtinsma. Abu jaunesnieji tratino kiaušinį po kiaušinio. Pietų nebnorėsi – trãtini ir trãtini obūlus. Aš savo vaikų turu saldainiams trãtinti. | Trãtinau i trãtinau po penkias šešias tabletes, o daba nieko nebmačija.

6. tratėti 6: Ką nugirdo, tą ir tratina, dar pats ataudų pripindamas. | Žmogus, išgėręs porą čerkelių, pradėjo tratintie ant kunegų.

7. tratant, bildant vežti, gabenti: Trãtina medžius iš miško. Kur tą maišą tràtini? Gera pagada – visi rugius trãtina numie. Tokius didelius medžius šiandie trãtina į turgų. Vežė trãtino ratuos gulinčią par lytų. Jug čia ne kaži ką trãtinti y [ra],
važiuosiam. nešti: Šiandien šilta, bitys gerai trãtina medų.

8. triukšmą kelti: Po lentums, už aruodo žiurkės trãtinas. Vaikai, ko ten trãtinatės po lovą?! Mikiat! Kas gal būt, kad šape tratinas, balsas girdėt? | Laužos, tràtinas (grūdasi, braunasi), kol į mašinas supulna.

9. tuštintis, lengvintis: Trãtina pasilenkęs užduralė [je]. Katine, bene tratini?
dantìs (dantimìs) trãtinti niršti, dūkti: Pasiutusios bobos, dantìs tràtina pársiutusios. Šogeris parpykęs tik dantims trãtina. Tėvas supykęs, dantis tratindamas, lėkė laukan.
kaĩp žìrnius į síeną trãtinti greitai, lengvai, sklandžiai kalbėti, skaityti ir pan.: Aimanavo, kad nemoka, o tratina kaip žirnius į sieną.
aptrãtinti.

1. apmušti, apdaužyti: Velniui kad aptratino gerai kaulus, kad tas smalos kelias bačkas privarė.

2. apkalti: Aptrãtinęs lemperijas su svekais, ir baigta.
atitrãtinti. tratant, bildant atvežti: Didžiausį vežimą malkų anam vakar atitrãtino. Attratino senelis vežimą pyragų.
įtrãtinti

1. tratant, bildant įvežti: Pašaro užteks – du didelius vežimus įtrãtino.

2. su triukšmu įeiti: Tėvas šunį sušvilpino, žents į girią įtrãtino.

3. įsigrūsti, įsibrauti: Vos vos įsitràtinau į mašiną, būčiu palikęs bežiopsąs.

4. (gausiai) duoti, dėti ir pan.: Ana par daug neįtrãtina anam: alaus parneša, i viskas. I ko ten įtrãtys tau paskiau?

5. įkrėsti, įbauginti: Mes jiems įtràtinsim kada nors.
ištrãtinti.

1. su tratesiu išlaužyti, išgriauti, išdaužyti: Jau vieną dantį [grėblio] ištrãtinau. Išlaužė, ištràtino bezus. Tiltas buvo ištrãtytas. ištràtino su dišliu naują tvorą. Įlindo karvė į daržą i visas bulbes išmyniojo, ištrãtino. Kuliganų [buto] duris milicija ištràtino. Tokiam mažai dantis ištràtinti. Vėl ištrãtinsi stiklą kaip praeitą žiemą!

2. primušti, prilupti.

3. iššaudyti: Mūso miške nė vieno vilko nebėr: pernai visus ištrãtino. ištràtintų pusę svieto, jei leistų anims. turėti po šautuvą. Kiek vokyčiai ištrãtino endriejaviškių – baimė! Nedaug trūko, kad visus būt ištràtinę.

4. išvogti, išgabenti: Šiąnakt visus javus iš klėties ištràtino. Pereitą naktį man rūsį išlaužė ir penkius pūdus sviesto su visomis statinėmis ištratino.

5. daug ir godžiai išvalgyti, išgerti: Dvi normi ištrãtinau – noru ėsti. Ištrãtinau visą bliūdą barščių. Ištroškęs vyras ištràtino uzboną alaus.

6. papasakoti: Ranką pabučiavo ir vėl viską iš naujo ištratino.
nutrãtinti.

1. nulaužti, nugriauti, nuplėšti ir pan.: Vėjas nutrãtino šaką. Užejo vėtra didžiausia i nutrãtino kaštaną – tokį medį iš kelmo išvertė. Nutrãtinsu aš tą jūso kratyklelę. Tu, strazdai, besikraipydamas pačioje viršūnėje pats nutratinai pušį. | Ka nutrãtins ausį (nusuks), brolyti, ka teip rūgštai, bet reik kentėti i tylėti.

2. nušauti: Senolis liuob kožną dieną po zuikį nutrãtinti, esam zuikienos atsivalgę. Nutrãtina kaip nieką, kas tau paliks.

3. tratant, bildant nuvežti, nunešti, nugabenti: Nutràtinau agurklų į Kuršėnus. Dovenos negali nutrãtinti, kur tu eisi.

4. bildant nuvykti: Kur jie ten nusitrãtino?

5. nusilengvinti: Kur eina [vaikas],
ten nusitràtina. Nusitratinęs, atėjęs ir vėl atsigulęs.

6. smarkiai ką padaryti: Tai jau grįžta vestuves nutràtinę (atbuvę, atšokę) .
patrãtinti

1. patratėti
1.

2. priteršti, pridergti, pribjauroti: Katinas patrãtino ant divono kaip rėtį, o kas smarvė! Patràtino strunkį an tako – vaikai išdykę.

3. padaryti (vaiką): Šešius vaikus patràtino [vyras],
i vargsta [moteriškė].
partrãtinti. sunkiai ar daug parvežti, pargabenti: Ka partratino tokį šieno vežimą, pradėm baugu pamatyti. . Iš tokios mažos dirvikės, o cielą vežimą dobilų partrãtinau. Jau partratinau vieną virbų vežimą. Pilną autobusą partrãtino. Kamarnyką skolytojai partràtino. Sukrovė į vežimą savo naudą ir partratino į kaimą.
pértratinti. perskelti: Durys pusiau pártratintos.
pritrãtinti.

1. su tratesiu prilaužyti: Vėjas pritràtino daug šakų. Pritràtino glėbį žagarų.

2. daug privalgyti, prikirsti: Pritràtino lašinių su kopūstais. Morkiukų pritrãtina [vaikai] par dieną. Šiandien svečiūs prisitrãtinau uogynės su kepaišiu.

3. prikrauti, prigrūsti, prikimšti: Pilną daržinę dobilų pritrãtino. Pritrãtino vežimą, arkliai nė iš vietos nepajudina. Visi pašaliai pribubinti, vežimdėtė, pašiūrė – ir tos pritratintos.

4. priteršti, pridergti: Pritrãtino lovą tas tridžius. Bene pritrãtinai kelnes, ka teip smirdi? Tas jau pritrãtino pilnas kelnes. Katinas pilną palovį pritrãtinęs.

5. prisidaryti (vaikų): Prisitrãtinsi vaikų, i plaukus tavie nugrauš.
sutrãtinti.

1. imti tratinti, smarkiai subarškinti, supoškinti: Sutrãtinti būgną. Jau muni pavarė treitą ketvertą žingsnių pirmyn, automatą sutrãtino. Po tam vėl sutratino tą kailiuką. sugriežti (dantimis), sugrikšėti: Nieko nesakė, tik dantimis sutrãtino i nuejo. Sutratino dantis, iškėlė kumščią.

2. sulaužyti, sutraškinti, sutrupinti ir pan.: Užpykęs ėmė ir sutratino grėbliakotį. Ana sutràtino kaulus pijuko. Jis lazdą sutrãtino ant jos nugaros. Sutràtino gerą kėdę. Susigrūmę suvirto lovą ir sutrãtino. Susėdo ant suolo vyrai, pradėjo šėlti ir sutrãtino. Nukirstas medis kap griuvo an vežimo, visą vežimą sutratino. Grėbliai pamesti – sulaužo, sutrãtina. Sutrãtino į akminus dalgį – toks pjovė [ja] s. I linus mynė irgi: sudės sudės saujukes, eina arklys, sutrãtina sutrãtina. Sutrãtins liuob vyrai kožną spaviednyčią, kur įsės spaviedoti, toks buvo spaviednykas kunigas Ylakiūs. Karvė ranką sutrãtino. A tu nori matyti, ka aš tau tujau kriauklus sutrãtinu! Duokš, nes kaulus sutratinsiu. Kaip krito kopėčios ant puodynių, teip ir sutrãtino visas. [Malūno krumpliaračio] dantys pagavo už kerpės vieną maišą ir taip sutratino, kad skudurų gniužulas teliko. Įkišo ranką į mašiną, ir visus pirštus sutrãtino. Būtų muni sutrãtinę, jei nebūčiu išlindusi [iš spūsties]. Sutratinai galvas smako. Žemėje keliolika kartų būtuva buvę sutratyti, bet mėnulyje, mudviejų laimei, svėrėva tik šeštą dalį to, ką žemėje, ir dėl to kritova labai laimingai. Aš da būčia gailėjus kirst [klevo],
ale galia tvartą sutrãtyt. Teip jų. arklius, vežimus ir pačius sutratino. Lietuviai, uždegti povyziu narsybės savo karvedžio, lygia dalia gulė ant eilių gelžiuotų vokyčių, kurių it tikri liūtai sienas ardė, kurias pirmuoju antpuoliu sutratino. | Gal mo [n] visus sąnarius sutrãtyt tie vaistai.

3. sumušti, apkulti: Jį tep sutràtino, kad du mėnesius lovo [je] išgulėjo.

4. sudeginti, supleškinti: Par karą sutràtino visus trobesius. Susiedas visas savo toras sutrãtino. surūkyti: Kol sėdžia, ben penkius papirosus sutrãtina.

5. sušaudyti: Vidudienį išsivežė, vakare sutrãtino. Sako, jum sutrãtysma šiteip kampe. Tūs kapūs irgi buvo daug sutrãtinta. Pats gyrėsi šimtinę [žmonių] sutratinęs.

6. godžiai suėsti: Katinas žvirblį sutrãtino. Suėdė žvirblelį, sutratino. Vilkas kiškutį sutrãtino. Šuo, kiek tik atnešiau kaulų, visus sutratino. Karvė sutratino visus betvinius. | Meška grobė kinką, triaukš triaukš kaulą sutratino, gurkš prarijo. godžiai, triauškiant viską suvalgyti: A taip greit sutrãtino tus obūlius? Ben dešim obuolių iš karto sutrãtinau. Jau kopūstus sutràtinom. Kur jam ir lenda – pilną lėkštę agurkų sutràtino. Sutrãtinau tą pyragelį taip, kad nu. Sutràtino viską, kas tokims vyrams! Nesutrãtink visų riešutų, pasilik šventėm. Jis visus muno riešutus sutràtino.

7. sunkiai ar daug suvežti, sugabenti: Dobilus visus į daržinę sutrãtino par vieną dieną.
užtrãtinti.

1. imti tratenti, pyškėti: Užtrãtino kulkosvaidis. Kad užtrãtino užtrãtino…. Prišoko čia su kulkosvaidžiu, užtratino.

2. sunkiai užvežti, užnešti.

3. smarkiai užkirsti, užduoti: Iš votago užtràtinau, tujau nuspūdino. Pareitų [vaikas] prarikdęs mokytoją užtràtinčiu su karte.

4. užmušti: O kad jį Ponas Dievas su perkūnais užtrãtintų!

5. drąsiai pasakyti, smarkiai užrėžti: Kai duonos neturėsi, kiti tau neatkiš! – užtratina ji.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itratinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x