įtratėti

tratė́ti, trãta, -ė́jo.

1. skleisti braškėjimo, lūžinėjimo garsą: Trãta tvora. Trãta kardai į šalmus. Ledas trãta. Stiklas trãta. Rytą jau eini, žiūri, kiši rankas – jau trãta [linai],
sausi. Šiaudinukai, kai pačiupinėji, žiedukai trãta. Eina [žmogus] par mišką, šakos trãta. Kad švilpia [vėjas],
kad sienos tos trãta. Būdavo, trãta i trãta ta siena pagu [l] pečių – trakš trakš trakš. Toros nu vėjo trata. Ta lova trãta, kad aną vel [nia] s! Tratėjo jos bokštų galingieji rąstai nuo smūgių. Kad šitą liepą vėjas pūsdavo, tai tratė́jo. Tad pradeda medžiai tratėti, braškėti. Daugiaus vėl einu einu per tą mišką, klausausi, girdžiu: trata, braška, barška. O toros tratė́s (labai šals), kelk tu, kulk. Rytmetį, ka reik lįsti iš tų patalų, o speigas, o trãta toros. Toros tratė́jo braškėjo, kas ten dėjos! Šalta, trãta langai – eina į mokyklą. | Tą dieną buvo tratą̃s speigas. Ožkarietė, jug yra tratą̃ rietai. Tratančiasis medis girio [je] visumet ilgiau stova. Trãtančioji eglė ilgiau stova. grikšėti: Ka savaitę verpsi, sekmadienį par aslą eini – kojos trãta par narius. Neišplauni [salotų],
žemės trãta tarp dantų. Džiovinsi, teip sudžiovinsi tą klecką, ka griauši, tratė́s dantys. | Verža, plėša galvą, rodos, nūplėš, pradeda tratė́ti. Tratė́te trãta galva – būs kelmas. Atsisėdom, valgom – kriauklai mūso trãta. Valgo, net žandai trata. Prisivalgė, kad šonai trata. Atidirbsi, ka i šonai tratė́s. Taip tvirtai dantis sukando, taip sukando, kad žandikauliai tratėjo. Katrė su kočėlais daužė [kočiodama],
net stalas tratėjo. Kad kėliau smagų, tai mano kaulai tratė́jo. Dirbu, ka kaulai trãta. Ka dirbo visi, ka nariai tratė́jo. Išeis už vyro [tinginė mergina],
dirbs, ka subinė tratė́s. Suvystysi vaiką, ką tratė́s. Ka bučiuojas, ka nosės trãta. būti labai išdžiūvusiam: Reik čia lytaus kaip nežinau ko, viskas trãta. Išdžiūvo viskas, trãta marškiniukai. Išdžiūvę buvo rugiai, tratą̃. Pačiupinė [ja],
veiza, ka būtų tratantì, ka būtų gerai iškepusi. būti labai prigrūstam: Prisišienavom, daržinės trãta. Du dideliausiu vežimu nupjovė tratančiu. Turam drobužio, spintos trãta. Prisikriauna visa ko [miestelėnai vaikai],
mašinėlės trãta. Kol nuvažiavom, trãta [prisigrūdusi] bažnyčia. Kontoros prisėdusios, trãta, o darbininkų mažai. Snarglinės (užkandinės) pilnos, trãta. Tratė́davo kamara nu kipių su smalčiu, sviestu. Silko skrynės kaip ledo, trãta. Tie vieškeliai tratė́jo [frontui traukiantis]. Stalas būs nudėtas, ka tratė́s.
tratančiaĩ. Šiaudų maišą prikimšau tratančiaĩ. Tratančiaĩ žmonių prilindo. | Tratančiaĩ privalgiau, nu stalo nebgaliu nė atsikelti.

2. spragsėti nuo karščio, ugnies: Medžiai trãta ugny. Degdamas šlapias medis trãta. Šiaudai degdami tratėjo, o dūmai pradėjo po biskį smilkti par tą vietą, kur buvo vagių lendama. liepsnoti kibirkščiuojant, spragsint: Sau dega [namas],
ugnis trãta. O ugnelė vis trata, vis traška, pliaukši. Linksma ugnelė tratėjo ugniavietėje kibirkščiuodama. pleškėti, smarkiai degti: Ėmė tratė́ti daržinė. Sausi medžiai – trãta sutrata kaipmat.

3. poškėti, trinksėti: Trãta kulkosvaidžiai. Vėl su kulkosvaidžiais, su šautuvais tik eina, tratė́te trãta. Tą naktį nepamiegojom, ka pradėjo tratė́ti. Girdžiu per miegus – lyg trãta. Tie vaikai bildės, tratė́s, ūš, o aš turėjau kantrybę. Pradėjo viščiukai tratė́ti kiaušiūse. | Virpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trãta. | Perkūnija bilda, trãta. Tad visi ėmė grūstis į tą vietą, kur tratėjo būgnas. gausti, aidėti: Kambarys tratė́jo nuo dainų. Raudėnai, Kuršėnai trãta nu liežuvių. Vakariukai tie trãtantys būs.

4. trankiai važiuoti, bildėti: Pradėjo tratėti barškėti nuo klebonijos vežimai. Šįryt visą rytą žmonės kelučiu į Jurbarką tratė́jo. Tratėsim į turgų. Važiuos važiuos i užmigs, arkliai patys tratė́s. Reik tratė́ti, turu darbo daug. Ilgi svečiai pabosta, tratė́sma numie. Jau tratėsiu ant numų. Einu arčiau – kažkas par krūmus tratė́jo i nutratėjo. Kordušas tratėjo į laukus rimtas, santūrus, išdidus. Vargas, sunkus kalną, paleistas pakalnėn lengvai tratėjo.

5. šlamėti, čežėti: Tratą̃s nau [ja] s piningas. Tratanti šimtinė. Trata po raštus, sklaido popierius. Jau ji trãta po tus popierius. puošniai rengtis: Išsitaisiusios mergos, trãta. Išsitaisė išsicackino baisiausiai, trãta. Pasirėdžiusi – trãta visa! Straini – eina tratė́dama, kvepėdama. Prisipirko medžiagų, eina tratantì. Žmonys daba silkais trãta. Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė. tviskėti, blizgėti: Gyvenk sau, ka tik tau tratė̃tų visi pašaliai.

6. daug šnekėti, klegėti, plepėti: Ka pradeda tratė́ti, ta i trãta kiauras dienas. Tarška trãta be parstojo. Pasakytų ir užtektų, ale ne – trãta be vieno galo. Ta močia trãta i trãta, niekad nenustoja. Tratė́jo boba, kol tik aš iš akių pražuvau. Ant prieklėčio prisėdę bobų, tik šneka trãta. Atsisėdo tokia boba ant maišiuko i trãta. Ka linksmios, ka trãtam, o paskiau nuknebo nosės. Et, sužiūrėsi jos, trãta trãta, nei kas suprast, nei ko klausyt. Ta boba iškalbinga: trãta i trãta. Ta boba labai tratantì. Nuo Babtų, kai [p] tu lenkiškai netratė́si: visi šnekėjo lenkiškai. Nors kartą nustok tratė́jusi! Netratė́k, o dalyką veizėk! Įpuolė, pradėjo tratė́ti, vyras tildė. Tratėjo visai nebegalvodama, ką trata. Trata, plepa [bobos] viena kitai užšokdamos. Tu nežiūrėk kitų! Darbui galo nebus. Savo žiūrėkis, – trata anyta, vis labiau įkaisdama. Ko boba trata? Da Magdė norėjo ir daugiaus tratėtie. | Tratė́davo: viena pradeda, antra, trečia, ketvirta. Trata kai eglišakių tvora. Tratėjo kaip kulkosvaidis.
tratė́tinai. tratė́tinos: Tai kalbelė – tratė́tinos trata. burkuoti, ulbėti.

7. šiaip taip gyvuoti: Kaip gyvenat? – Trãtam. Tratù, greit jau važiuosu numie (mirsiu) . Daba to [je] kaimo [je] yra dvi poros tratančių̃ senių. Susirgo vyras, o aš ir jau toki tratantì buvau. Mama trãta trãta su plaučiais. Po truputį trãtam, i tiek.
dañtys trãta labai (nekenčia): Nekentąs tinginių – dañtys tratą̃.
atitratė́ti, atìtrata, -ė́jo. triukšmingai ateiti, atvykti: Kas čia atìtrata? Atitratė́jo ta nelaboji, tujau lerma didžiausia. Palauk, atitratė́sma, paviešėsma. Girdžiu, kažkas atitrata per krūmokšnius. Atitratėjo kaip sunkūs ratai per grubežį mokslo pusmečio galas.
įtratė́ti, į̃trata, -ė́jo

1. trankiai įvažiuoti: Važiavau, važiavau, rods, gerai, įtratė́jau į kiemą kaži kokį. Munasis įtratė́jo visai į kitą namą. Įtratė́jau į virbus su velniais. Tėvas žentą palydėjo, žentas į laužą įtratėjo. Žiūrėk, nėra dienos, kad koks bimbalas neįtratėtų į dvarą.

2. įsileisti tratėti, traškėti.

3. trankiai įsišnekėti, įsiplepėti: Įsipliurpė, įsitratė́jo motriškos, ka tu besustabdytumi! Įsitratė́jo bobos, nebė [ra] galo – amžiais teip buvo i būs.
ištratė́ti, ìštrata, -ė́jo.

1. kurį laiką tratėti.

2. kurį laiką šnekėti, plepėti: Dvi dienis ištratė́jo supykusi. Ana ìštrata dienų dienas. Ištratė́s liuob valandų valandums.

3. greitai išvažiuoti: Atsikelk, ankstie rytą ištratė́sma. Jonis par žiogrį ištratėjo, į Onės kamarą įbrazdėjo. Ištratėjo į malūną. Ir išdulkėjo ištratėjo visi, tuo pat nemigusiu vežėju vedini.

4. išplyšti: Kai pakelsu rankas, [suknios] pažastys ištratė́s.
nutratė́ti, nùtrata, -ė́jo.

1. su garsu nulūžti, nugriūti: Uosiai, kur yra, visi nūtratė́s.

2. smarkiai apdegti, nudegti: Pareitais metais beveik visas miestelis nutratė́jo.

3. nušnekėti, nukalbėti: Plepa plepa i nùtrata.

4. greitai nubėgti, nuvažiuoti: Nutratė́jo visa [vaikų] govėda. To zuikio nebėra, nutratė́jo. Su žiemiu nustūgavo, nutratėjo gilyn į girią ir alkanos vilkų gaujos. Kurtai pėdas uostinėjo, žents par girę nutratė́jo. Motociklas pasišokinėdamas nutrata. Ir patsai [velnias] susisuko ant girios, su didžiu šturmu ir alasu par girią nutratėjo. Pilnas vežimas prisisėdęs nutratėjo stačiai.

5. numirti: Pasiligojusi ilgiau gyvens, o tas netratąs i nutratė́s kumet.
patratė́ti, pàtrata, -ė́jo.

1. sutraškėti, subraškėti: Mokytojas kad patemps už ausies, ka galvutė tau patratė́jo.

2. paplepėti: Pasigyrė patratė́jo, o tikrai kaip reik, pasakyti negalia. Patratė́k dar, gausi iš mazginio par nosį. Pàtrata anos kaip i bobos. Žmona jo karštesnė, mėgo pasibarti, patratėti ant šeimynos ar ant kaimynų. Tėvas atėjo pasitratė́t.
partratė́ti, par̃trata, -ė́jo. tratant parvažiuoti, pareiti: Par̃trata jau bobos iš turgaus. Lauk, i mas tūjau partratė́sma. Pargarga partrata iš turgaus vežimų eilės.
pértratėti. kurį laiką šnekėti, praplepėti: Susėdo i visą vakarą kaip jei pártratėjo.
pratratė́ti, pràtrata, -ė́jo.

1. prašnekėti, praplepėti: Pratratė́jom visą vakarą trijuo.

2. greitai pravažiuoti, praeiti.
pritratė́ti, prìtrata, -ė́jo. prišnekėti, priplepėti: Pritratė́jau, primarmėjau, trauksu numie.
sutratė́ti, sùtrata, -ė́jo.

1. imti tratėti, braškėti: Sienos sutratė́jo. Pirma miškas sutratė́jo, i prapuolė [vaiduoklis]. Taip ant to žodžio pasidarė dūmai geltoni vežime, ir tujaus vėjas sutratėjo ir suūžė. Tiktai tvoros sutrata [velniui atėjus]. Nuo varškės kaulai sutratės. sugrikšėti (apie sąnarius): Atsisveikinant jis man taip suspaudė ranką, kad pirštai sutratėjo.

2. tratant sulūžti: Šieno prisikrautum, ratai i sutratėtum, jei be gelžių. Iš antro karto ara, apent užkliuvo [žambis],
tas žambis sutratė́jo.

3. tratant sudegti: Sutratė́jo daržinė. Namas užsidegė ir sutratė́jo. Par gaisrą sutratė́jo nauji trobesiai. Visas kaimas supleškėjo sutratėjo. Kad jis kur galais sutratė́tų!

4. supoškėti: Tik staiga sutratė́ [jo] automatas. Supokšėdavo pavieniai šūviai, retkarčiais sutratėdavo kulkosvaidis, ir vėl ramu. subildėti, sudundėti: Po kiek laiko visa padangė sutrata subilda, lyg geležimi kaustyti ratai nusirita per dangų ten, kur mūsų trobos.

5. imti garsiai plepėti: Beveik springdamas žodžiais sutratėjo storulis.

6. garsiai kalbant sueiti: Šešios bobos sutratė́jo, trukšmas baisiausis. Sutratė́jo visi į krautuvę pirkties. Visi sutratė́jo į vidų. Jau, girdu, suvažiavo arkliai, sutratėjo.
užtratė́ti, ùžtrata, -ė́jo.

1. imti tratėti, burgzti, ūžti: Užtrata traktoriai, gaudžia į žemę kalamos sijos.

2. su triukšmu greitai užeiti, užvažiuoti, užriedėti. . Griaustinis raičiojosi po dangų nuo vieno krašto iki kito, užtrata aukštyn, nubilda vėl žemyn.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itrateti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x