įtrankyti

trankýti, trañko, trañkė. trenkti.

1. kelti triukšmą, daužyti, stumdyti, baldyti: Netrankýk stalą. Virtuvėje puodus trañkė. Dideli lašai trañkė mano nugarą. Iškūlė visus javus spragilais trankýdami. Trobą nugriausi teip duris trankýdama. Rykmety ji tik duris trañko. Pikta [marti] – tik durimi trañko. Kam trankaĩ duris be reikalo! Trankýdamas durimu (durimis) išskrido. Netrankýk durių – išgandinsi vaiką. Netrankýk durų, ba duona atsės (sukris) . Vėjas duris trañko. Raudonom kojom, mėlyna nosia įbėgo Magdelė į trobą, šokinėjo asloje, trankė kojas. Stygas tranko, brūžuoja. Pradėjo kalt užvirytą geležį ir šiaip, ir teip trañkė ant priekalo. Čia nereikia muzikantų, mūs padlagų tenetranko. Ateis šelmis bernelis, trankỹs klėties dureles. Nelankyk kiemelio, netrankyk durelių, tavo nebūsiu. Eisi par trobą netrankydama, versi duris negirgždindama. Pamokslais vėl trankė kietas širdis. Vaikai trañkos kits kitą. Akmenys jo pilve ėmė trankýtis į viens kitą. Šokti, trankýtis neleisiu. Jis užpyko ir ėmė trankýtis. Kas ten ant aukšto trañkos? Ko trankáis vidurnaktė [je] kaip neprietelius?! Netrankýkis čia girtas įpuolęs! Pyko, niršo, barė save ir vis trankėsi po kalvę. Tokiam jaunam vaikinui, esą, dar nepritinka taip nemandagiai kumščiomis trankytis. Ožiai, galvas panarinę, trankos kaktomis. Buvo pono senas malūnas, kuriame piktos dvasios naktimis trankydavosi. Trankosi kap velnias, perkūno genamas. Trankosi lyg velnias po kubilą. Trañkos kaip velnias, neduoda žmonėm ramybės. Trankosi kaip Ansas (Morkus) po peklą.

2. purtyti, kratyti vežant nelygia vieta ar jojant nelygiu žingsniu: Vežimas kratus, tranko. Arklys tranko. Nešk, kalytėl, tiesiai galvą, netrankyk svotui kaulų. Baigiu vieką čia gyvent, nebenorėč, kad da mano senus kaulus kur trankytų. Jis mane visur vežiojo, visur trañkė. Grindiniu važiuojant labai trañko. Vežime trañko. Su motociklu tai trañko labai, kap kresterna kur. Tranko kaip gudas ratus.

3. smarkiai dundėti, griausti, belsti: Žaibuoja žaibai, griaustinis trañko, griauna. Gal kad elektra yra, gal nutraukia, ka teip jau netrañko [griausmas]. Perkūnija koki liūb būs, trankýs langus. Perkūnija trañkė, trankýs liuob, tik šį metą kažkas vieną kartą gerai subildėjo. Griaustinis nustojo trañkęs. Perkūnas vienas paskui kito trankė, vėjas rūmus vertė, o lietus kaip iš kibiro pylė. Parkūnija trañkos, bijau eiti. Griaustinis ėmė vis arčiau trankytis. Perkūnas tik trañkos, tik gruma. Liuobej trankýsias graustinis, daba toks lengvus graustinelis. Tas vežimėlis pradėjo barškėti po dangų, o an žemės ėmė trankytis perkūnas. Jei pavasarį perkūnas trankos ilgai, ruduo bus šiltas.

4. trankauti 1: Žuvis trankýt, t. y. paledžiaut. Kai tik ledas sustoja, tai vyrai ir eina žuvų trankýt. Su kūle trañko žuvis po ledu. Kai storas ledas, nestrañko.

5. svaidyti, mėtyti: Trañkė visus krėslus į žemę. Jų. galėta giriose meškas, levus … už uodegos į žemę trankyt. Sugavęs vabalą [kukutis] patol tranko į žemę, pakol nulaksto galva, sparnai ir kojos. | Mergaitę nuomarinis trañko (serga epilepsija) . daužyti smūgiais, kirčiais, norint sugriauti, įveikti: Vokiečiai, tikėdamies didelį pilėje grobį rastie, vis smarkiau sienas tranko. Mašinomis ir taranais pilies sienas trankė, bet išgriauti negalėjo. kilnoti iš vienos vietos į kitą: Duos į Beržorą vyskupo trañkomą kunigą, gero neduos. vaikyti, baidyti: Negal muno karvei tą pieną atimti niekaip, ta aną gainio [ja],
ta trañko.

6. trenkti
4.

7. siausti, šėlti. Vėjas trañkosi už langų. Vėjas per naktį apie sąsparas trañkėsi. Kai ima vėjas trankýtis, tai jau ne važiavimas dviračiu. Rudenio naktis ant vėtrų žirgo trankos. triukšmingai dūkti, išdykauti: Jauni kai [p] jauni – trañkos, daužos, išdykauja, nėra ramybės.

8. lakstyti šen bei ten, puldinėti, blaškytis, nerimti: Arkliai trañkos, baidos, iš proto eita, baisiai i važiuoti. Pyko ir trañkėsi kaip liūtas. Šuo trankýdavosi su grandine, lodavo, kaukdavo. Ka tas veršis yra, karvė tei [p] nesitrañko. | Trañkės trañkės visuosna šonuosna – nežino, kas daryt (važiuoti ar ne) . | Nubundu – pradžia keturių, tai trankaũs trankaũs, vartaus vartaus, pakol reikia keltis. | Pri darbo ana par daug nesitrañkė. smarkiai ir neritmingai plakti, blaškytis: Trañkos širdis – skaudėt neskauda. Gyslos tik plaka, širdis trañkosi, visam silpna.

9. trenksmu kurtinti: Su traktoriu užubaigė tas ausis trankýt.

10. mušti, bausti: Kodėl tu vaiką visą laiką trankaĩ?! Iš visų sylų kad ėmė trankyt ką tik susitikęs – kalti ar nekalti. Veršiukas tpruč šipuliais trankýtas, tpruč an bandukės mainytas. Velniai eina maudytis, o perkūnas juos tranko akmenim. Tas. bėgt, šis vyt, ir vis su kumščiom į žandus tranko! Ka tave, bernužėli, perkūnai trankytų, ne kad mano vainikėlio lapeliai lakstytų.

11. smarkiai barti. . Jis ant bažnyčios trañkėse ant tos jaunuominės.

12. bastytis, daužytis: Trankýtis po mišką, po pasaulį. Trankiaũsi dvi naktis po miestą. Kur tu ligi išnaktų trankaisi?! Ko tu be miego trankaĩs pašalėse? Ar nenusisuksi tu kur galvos naktim besitrankýdamas?! Ana jau yra tokia, kaip tos mergos, po gatvę kur trañkos. Trañkėsi visur, vyro pilnioj [o]. Kaip įauga, po kiemus, po vakarelius pradeda trankýties. Nuo trylikos metų po vakaruškas pradėjo trankýtis, kalbėjo, kad jau ženysis. Sutvarkys [tėvas],
gal nebtrankýsias naktims. Trañkosi par dieną po kaimą. Trañkos i trañkos. A bėdelis tevi i nešio [ja] ?! Nenusibodo da tau, vaike, po tuos miestus trankýtis. Nerimta žmona, trañkosi su svetimais vyrais, geria. Nenustosi tu su mergom trankýtis?! Jei norėjai drybsoti, nereikėjo lig apyaušrio trankytis. Trankáis visur kaip nelabasis. Trankosi kaip velnias iš vieno kiemo į kitą. Trañkosi lyg namų neturėdamas. Trañkosi kai nešvęsta dūšia. Trankos kaip katė su pūsle. Riebus arklys nesitranko po dirvonus.

13. daug ar vargingai važinėtis, keliauti: Važiuosu numie, užteks po svietą trankýties. Ko tę važiuosi trankýtise, čia atvažiuok! Prisiėjo šią vasarą nemažai trankýtis. Trankýtis iš vienos vietos į kitą. Trankýtis po pasaulį. Trankýtis naktimis pas ligonius. I neįgrysta tau trankýties? Kol užauginsu vaikus ir pati pasensu, nebnorėsu niekur trankýties. Gerai, kai arti pieva: tame miške atsibosdavo trankýtis čielą mėnesį. Nevažiuosiu, šy vieta (toli), trankýsiuos! Man rodos, tu per senas trankytis. Bekeliaujant teko trankytis tokiais netikusiais keliais. Neturiu sveikatos tokiu baisiu keliu trankytis. Daba turi trankytis aplink žemę per aštuoniasdešimt dienų. Svidrigailius tūlus metus trankės po Valakiją.

14. lakstytis, rujoti: Kumelė trañkosi, reiks ieškoti driganto. Kumelė po apsikumeliavimo į devintą dieną trañkosi. Bėroji, matyt, trañkosi: čia paleidai, jau ji, žiūrėk, vėl pas kaimynų arklius. Deglė jau vėl trañkosi.
stim̃birus į žẽmę trankýti daugeliui mirti: Na, šįmet žmonys i tranko stimbirus į žemę.
žõdžiais trankýti įžeidinėti: Prisiglausim [našlaitėliai] kito pašalėlėj, – visi žodeliais trankys, visi piršteliais badys.
žõdžiais trankýtis įžeidinėti vienas kitą, bartis: Jos abi žõdžiais trañkosi.
aptrankýti. aptrenkti.

1. kiek apdaužyti: Su grumslu į grumslą aptrankýk, tai jis pats sugrius ir kitą sugriaus. Jei šituoj autobusu važiuosi, tai gerai aptrankìs. Stalą kumščiais aptrankome. Tiek dirbęs žmogus kaip aptrankýtas [jaučiasi]. Apsitrankiáu šonus virsdamas nu stogo. apgriauti: Žaibas … aptrankė gyvenamąją ir staldus. Rasi dabar Berlynas yra aptrankýtas šauniai.

2. apvažinėti: Kelias aptrankýtas. Jau aptrankytas kelias.

3. kiek apmušti, aplupti: Už malavimą reik aptrankýti. Pasiutęs, aptrañko pačią. Jis nieko neatbodamas moteriškę aptrankęs. Diržų gausi, ausį nusuks, aptrankys. Aptrañkė vaikai, ka senis tvarkytųs, nesprogtų (negertų) . Apsitrañko kartais apsipykę.

4. nuo smūgių suminkštėti.

5. apvežioti: Aptrankýtas esu po visą Rusiją. apsivažinėti, visur pabūti: Esam apsitrañkę žmonys. Visur buvau, visur apsitrankiaũ.

6. apsiprasti: Kai apsitrankỹs žmonės, nustos kalbos. O dėl ko gi ausys pono Kuršato neapsitrañkė nuo vokiškos kalbos, kuriąja jis auklėtas, mokytas. nusiraminti (ppr. nusilpus): Po valandėlei milžinas apsitrankė, nes daug kraujo nutekėjo. apsidirbti, baigti darbus: Apsitrankýsim darbus, ateisiu. Jei kiek apstrankýsiu, parašysiu laišką.
atitrankýti. atitrenkti:

1. smūgiu priversti atšokti, trankant atidaužti; atkratyti, atmušti: Atitrañkė tinką, suskeldėjo siena. Užspringus tranko su plaštaka par tarpupetį ir atitranko. Buvo gerai užsimerkus [mirusioji],
ale vežė skrodiman, tai atatrañkė. Piktumas visai atsitrankė. smūgiu pakenkti, atkrėsti, sugadinti: Neatitrankyk jam plautkepenių. Daužo jį, tašo iš visų pusių, kaulus atitranko. Tranko tranko dures ir atitrañko.

2. su garsu priartėti: Klauso [kareivis] – vėl su viesulom atvažiuoja, atsitranko [vaiduokliai]. Atsitrañko perkūnas.

3. atitrenkti 7: Gal tave biesas atatrankė?. Tas jo žentas ne vietinis, atsitrankęs iš dešimtos parapijos. Užvakar valėmės, svečių laukėme – atsitrankė gudai….

4. iki soties prisitrankyti.
įtrankýti.

1. įtrenkti 2: Daug kartų įtrankýtas puodas.

2. pakankamai pritrankyti, trankymu išvarginti: Įtrañkė labai mane šita kelionė tokiais kračiais ratais važiuojant.
ištrankýti. ištrenkti.

1. trankant išjudinti, išduobti, išmušti, išdaužyti, padaryti kiaurymę: Ištrankytas [sienoje] vietas reikia patinkuoti. trankant sudaužyti, sugriauti: Par karą išdaužė, ištrañkė tus [kapų] paminklus. Armija (su) artilerija kelius išardė, tiltus sudaužė, langus ištrañkė. trankant iškratyti, išpurtyti: Lig aušros jaują turi ištrankýti. Ka turėtumiam, ištrankýtumiam i su spragilu. Tą kaliošą ištrankýkit – pilnas sniego!

2. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: ištrañkė mumis iš ratų, kaip dėjo [netoliese perkūnas]. Ji mano daiktus ištrañkė. Tiek turėjau šakučių, vaikai ištrankìs, ištąsis. Varnų kiaušinius ištrañkė iš lizdų, tai jos net an galvų puolės. Tai ji. tas žuvukes visas ištrankė iš bačkos ir pati iššoko. Škurlius savo pasiimk, laukan ištrankysiu, – šaukia anyta iš paskos. išvaikyti: Ir Kūnelis atėjęs randa baisiai susierzinusią savo moteriškę, kuri norėtų ištrankyti visą turgų. Ištrankyk vištas iš trobos.

3. ko nors ieškant triukšmingai išversti, išnaršyti: Žandarai išsitrankė po visas pabalkes ir viską, ką tik rado, ėmė.

4. pakankamai pritrankyti, trankymu išvarginti: Parvežė mane atgalio, sutrankė mane, ištrañkė mane. | Per akinius labai ištrankýtos (didelės) litaros.

5. daugelį užmušti, nužudyti, išdaužyti: Par muno amžių kiek yra [žaibo] ištrankýta žmonių! Lytaus viena sriuoga tebuvo, o perkūnas trankus – ištrankė tris žmonis. Ans gal i vaikus ištrankýti! Ką jie bus gyvi – juos visus ištrañkė per karą! Grausmas, perkūnas anus ištrankýs!

6. pagadinti, išdaužyti, iškraipyti, deformuoti: ištrankýsi dantis, riešutus begrauždamas.

7. išsibastyti: Kurgi visą naktį išsitrankeĩ? Kur tiktai jis nėra išsitrañkęs! Jauniem mokslas, o senesni irgi visur išsitrañkę. Jis po visą pasaulį išsitrañkė. Kad ir aš visur išsitrañkęs, šilto ir šalto matęs. Ale jiedu visur išsitrankė iki gaidžių. O kokie laidokai sau neranda vietos, per tamsias nakteles visur išsitrañko.

8. išsidūkti, išsisiausti: išsitrañkę kartais geriau veiza gyvenimą, ateina į protą. Ji mergina neišsitrañkius (padori) . .
nutrankýti. nutrenkti.

1. trankant nudaužyti, nulaužti, nutraukti: Ledo didumą nutrankýk nuo viedro. Šuo nutrañkė grandinę. Daug burokų karvės nutrañkė. Nevežkit greitai mano dukters kraitaičius, nenutrankykit margų skrynių kojaites. Pamažu vežkiat margąsias skryneles, nenutrakykiat skrynių jutryneles.

2. smūgiais numėtyti, nusvaidyti: Aš jumiem nuog stalo [daiktus] nutrankýsiu!

3. trankant (ppr. važiuojant) išlyginti kelią.

4. triukšmingai nuvažiuoti: Vėl sėdo į mašiną, nusitrankė siauru, duobėtu keliuku.

5. trankant nuvarginti; nukamuoti: Toks darbas labai nutrañko rankas. Tolie [į darbą] važinėties, nutrañko, nubūna. Nusitrankaĩ žmogus bevažinėdamas. Nusitrankęs po kurias balas nė kojoms nebepaeita. Nenusitrañko i diktė [ja]. Po vestuvių nusitrañkęs ilgiau pamiegojau. Nusitrañko po šokius, ryto metą nė prikelti negal. Visas nusitrañko, greit viškum užsimuš.

6. nuvykti, nusidanginti: Palma tai kažin kur jy nusitrañkius, sako, ir kalėjime buvus.

7. išjuokti, pasityčioti, nužeminti: Tenutrankai jie mani ir juokus tedarai. Ne vienam nenutrankydams, liežuvio ant pikto negręždams, pikto niekam nedarydams, šlovės artimo nežeisdams, netiki pasakoms netikroms. O taip mus nutrankydami jį nutranko, kursai mus pasiuntė. Tegi nenumitranko visi neprieteliūs mano didi. Tie taipajag, kurie su Juo. buvo nukryžiuoti, nutrankė Jam.

8. niekais nueiti, prarasti gerą vardą: Tas vė [l] nusitrañkė – nedavė tėvai ženytis. Parvažiavo po svietą nusitrañkęs, į krumplį susirietęs.
patrankýti. patrenkti.

1. kiek suduoti, sukirsti, padaužyti: Daktaras patrañkė, paklaũsė kiek, i mokėk. Patrankýk, i atsidarys skrynelė i be rakto. Apvartęs kniūpsčią pūrą, patrankęs į klėties grindis, ir iškritę iš už lankų keli auksiniai pinigai. Stik, aš tavie pasitrankýsu! [Kareivis] jų. nesibijo, o anie, pasitrankę iki gaidžių, ir pragaišo.

2. kiek trankyti, griaudėti: Patrañkė užėjęs griaustinis. Perkūnas patranko žemę ir išjudina augalų šaknis augimui. Šiltà, pasitrañko parkūnija. | Apie mus biskį pasitrañkė (bombardavo) .

3. kiek sužaloti, pakenkti: Pamažu mažu, mano kupčeliai, nepatrankykit manų kaulelių. Rankas patrankiáus, o neparskėliau to kelmo. Pasitrañkė ąžuolo šaknys [piemenims akmenis mėtant],
vėsulas ir išvertė iš šaknų.

4. pasilankyti, pasibastyti: Mylėjau pastrankýt po kraštą. Jis pasitrañko po miestus. Pasitrankiaũ svetimose šalyse. Aštuonis metus pasitrankiaũ po svietą, o paskiau įsitaisiau savo kalvę. Per tuos porą mėnesių teko man gerokai pasitrankyti.

5. pasilakstyti. Nepasitranko bėroji, ir gana. Jau keršoji. pasitrañkė. Mūsų kiaulė pasitrañkė: bus paršiukų.
partrankýti.

1. partrenkti
1.

2. partrenkti
4.
pratrankýti

1. kiek laiko trankytis: Apie mėnesį gal pratrañkė (prasivaideno) .

2. prasibastyti: Prastrankeĩ visą savo gyvenimą po pasaulį, ir niekas apie tave gero žodžio dar̃ nepasakė. Cielus metus prasitrankiáu po svietą. Dvejus metus mieste prasitrankė, paskui – namo lyg į uodega įkirpta.
pritrankýti.

1. pakankamai prikratyti, pripurtyti. .

2. smūgiais pritvirtinti, pridaužyti: Sąsparas, pozus sulaido, kerpiums, kiminais apsklaido ir užguldo dailokai, dar pritranko gerokai.

3. prisidaužyti, prisibaladoti, pritriukšmauti: Prisitrañkė par naktį, o paryčiu pavargęs užmigo.

4. trankant užgauti ar sužeisti: Man šviesa baigiasi, dūšyte, viena akis mat kaip parūkus, akys pritrankýtos buvo. Kūnas pritrankytas mėlynių. išūžti, prikvaršinti: Pritrañkė anys man bedūkdami galvą, kad nebegaliu.

5. trankaujant prigaudyti (žuvų): Kad pritrañkė žuvų – tai nėr kur nė dėt.

6. prisidūkti, prisišėlti: Prisitrankę, kol apkarto, nešė pelenus už vartų.

7. visur prisivažinėti, daug kur pabūti, prisibastyti: Jūrininkai prisitrañko, prisibūna, iš kur ta sveikata?! Po miestus prisitrankei. Prisitrañkėm mas po visas pasvietes, kol numus pasiekėm. Mes jau visur prisitrañkėm, bet niekur geriau neradom kaip čia.
sutrankýti

1. smarkiai sukratyti, supurtyti, sujudinti, sudrebinti, užgauti; pakenkti: Kosulys man visą širdį sutranko. Vežimas kratus kaulus sutrañko. Važiuodami greita mane labai sutrañkė. Labai sutrañkė, prikratė, kol parsidanginom iš miesto. Parlėkė, ka juodavo arkliai [apgulti gylių],
taip muni sutrañkė. Jis po kelionei labai sustrankęs.

2. smarkiai sudaužyti, sumušti: Ana buvo anam galvą sutrañkiusi. Mun sutrankýta galva, užmirštu. Visi viduriai sutrankyti, sudaužyti. Žinai, kad mūsų liepą sutrankė perkūnas šiąnakt? Pulko štabas turėjo lengvą prancūzų markės automobilį, gerokai sutrankytą karo metu. Tą žmogų paguldė ir savimi veža par suartą dirvą, tat jis jį sutrankysiąs. Jūros bangos … akrūtą taip sutrankė. Daiktus stuboj sutrankė [žaibas]. Skietą sulaužė, nytis sutrankė, drobaites sugadino. Sutrankytą nendrę nesulaužysi. Ne vienas tėvas mažus kūdikėlius muša su kumščiomis, sutranko jų slabnus kaulelius. | [Dievas] sutramdo bedievių žabangas ir sutranko nusidėjėlių galvas. Kad jį perkūnai sutrankytų!. Pritiesiam šieno iš šalių, ka nesusitrankýtų [obuoliai]. Vaikai susitrañkė. Susitrañkęs [vaikas] yra, ka nešneka. Ot, turime bosą – įkiškim jį ten ir pariskime nuog kalno. Tokiu būdu jis susitrankys toj bačkoj. Taipo vežimai ant tos vietos užbėgę suvirto ir baisingai susitrankė. sumušti, įveikti: Algirdis, Padaliją gindamas, sutrankė tutarius (totorius) .

3. sutrepsėti, sutrypti: Sutrankiáu kojoms, ir išgirdo, kad ir kurtas.
užtrankýti. stipriu smūgiu, daužant apsvaiginti ar užmušti: Kai pasibaidė arkliai, ko neužtrañkė. Užtrankýsi vištyčius peramus su durėms daužydamas. Kad tave devyni perkūnai užtrankýtų!. Gal tie kiaušiniai užsitrañkė: tai malkas meti, tai ką.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itrankyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x