įtraiškyti

tráiškyti, -o, -ė. trėkšti.

1. spaudant, maigant šalinti skystį: Troba, kur tráiško vynuoges. Uogas tráiškyti. Kam tráiškai tas uogas? Su sparniuku nubrauki tas bitis į aulį, o tada tą korį i tráiškai. Trachomai traiškyti pincetai. Inkštirus ir šurmotes tráiško. | Karvę melžant papus tráiškyti. Žiemos šaltis išėjus ant oro gnaibo nosį, ausis, kabinėjasi prie uostų, antakių, iš akių traiško ašaras.

2. melžti, ppr. mažai pieno gaunant: Karvę tráiškau. Pienas tráiškyti iš spenių. Tráiškyk karves ir myniok šūdus – toks gerumas. Tráiškau dvi karvi, vaikams pieno netrūkstu. Tráiškiau tráiškiau, ale nieko nebištraiškiau, reiks užleisti [karvę]. Tráiškom dar po kiek karves ir turim viralą kuo užsibaldyt. Jy tráiško tą karvę i par pietus – gal kokį litrą viršaus užmelš. Dagi karvę triskart tráiškau. Kad dabar karvė nebedaug pieno beduoda, ką gi čia betráiškysiu. Mes nemelždavom, tai anas pats tą ožką tráiškydavo. Juodoja buvo tokia kieta laidyt, kad, būdavo, tráiškysi tráiškysi po biškiuką, net rankas insopsta. Tráiškiau tráiškiau, net pirštus pradėjo sopėt. Del tos raselės nebeverta tráiškyt. Ar da laidai karvę? – Traiškau da šiek tiek. Dar anų karvė tebsimelža? – Dar tebsitráiško. Jau po biškį tráiškos karvė: greit turės.

3. švirkšti, purkšti: Su tryškyne tráiškau. Tą ligą gal praginti traiškant iš tryškynės [v] andenį ant lapų. | Nudegusį ugnė [je] putelių uogomis traiškė. Čirkšt, čirkšt … – traiškėsi po kojomis purvas. pilti, lieti: Nors kaip įmaną traiškė vandenį laukan iš laivo, bet vanduo tuo įtimpos tvino į laivą.

4. spaudyti švirkščiantį daiktą: Trėškynę traiškiau patsai vienas.

5. spaudant, gniuždant smulkinti, skaldyti, trupinti: Traiškyti grūdai. Avižos [kumeliukams] geriausiai tinka traiškytos arba rupiai maltos. Su tokiais spragilais tráiškys [linų] galvikes, plaks. Arklį pakinkia, varo aplink ir tráiško tuos linus. Spragelas tráiško tas varpeles. Liežuvis be kaulo, bet kaulus traiško. Smulkūs akmenukai sprūdo iš po kojų, traiškės sraigių kriaukučiai. Grūdai traiškėsi ir smulkios kviečių dulkės kilo aukštyn. triuškinti, gliaudyti, spaudyti (riešutus): Girdėti, kaip jis su spaustukais traiško riešutus.

6. suspaudžiant naikinti, žudyti: Kirmėlė tráiškyti. Netráiškykit bitelių, anos ne sprogsta, o miršta kaip žmonys. Netráiškyk tų skruzdžių! Kam tu turi tráiškyt žvėris [po mašina] ?! Tráiško žmones kai muses – šoferiai girti. Kaimiškiai neis tráiškyt žmonių – kokie galvažudžiai. Tegul kitus traiško, tegul galvom laipioja, kad tik mano kojos neužmintų. Tráiškos svietas su mašinums. Ka nesprogtų, i netraĩškytųs. Tráiškės visi po patalus su toms blusoms.

7. triauškinant ėsti: Obuolių prikritę, pridribę būdavo, kiaulės tráiško, paėda.

8. smarkiai mygti, maigyti esant ankštai. . Žmonys tráiškės bažnyčio [je],
t. y. spaudės. Mes eilo [je] traiškomos pri koperatyvo, o ponas eita stačiai par uždurį pilvą apkabinęs [is]. Žmonys spaudosi, traiškosi nebeįsigrūsdami į vidų.
lašiniaĩ nesitráiškė per dantìs nevartota mėsos: Lašiniaĩ netráiškės par dantìs, kad ir ilgi buvo posninkai.
aptráiškyti. aptrėkšti.

1. apipurkšti, apšlakstyti: Ka nutvilkai a nudegei, su putelio uogoms reik aptráiškyti. Kame jų. didė daugybė atsiranda, ten reik apynius su šešnakuotu [v] andeniu ar su šarmu iš tryškynės aptraiškyti.

2. kiek sutepti, suteršti.

3. kiek suknežinti, sumaigyti, aplaužyti, aplamdyti: Teip kaip aš virtau, kojos leteną ir aptráiškiau.

4. aplyginti, aptašyti: Apsitráiškė tą pirkią [prieš apmūrydamas],
gera toj pirkia.
įtráiškyti. įtrėkšti.

1. sutrėškus įspausti: Išvirė paršeliams miežinių miltų putrelės ir įtráiškė virtų bulbių.

2. įmelžti mažai pieno gaunant: Įtráiškau pieną į kibirą. Įtráiškyk puodelin ben kiek pieno, gal dar išsitrėkš, nors jau visai karvė baigia trūkti.

3. įšvirkšti.
ištráiškyti. ištrėkšti:

1. traiškant išgauti skystį, išspaudyti: Ištráiškyk iš visų uogų sunką. Ištráiško tą korį, kaip sumano – a rankums, a kaip. Gydytojas ištraiškė kraują, išmazgojo žaizdą. Radikaliau galina ištraiškyti [trachomą] pincetu. Ištráiškyk gerai spenius, kad pieno nelikt. Išsitráiškos [spanguolės],
žieves gali išmesti. Krušimas vietoj malimo yra truklesnis darbas ir daugis sulos išsitraiško.

2. išmelžti (ppr. mažai pieno gaunant): Ištráiškyti karvę. Ištráiškyk, kiek beduoda. Karvės neištráiško, paliekta šmotas pieno. Viena karvė bė [ra] melžama, kiek to pieno ans ištráiškys. Su mašinum neina užbaigt melžimo, ištráiškyt [rankomis] reik. Privargau, kol tą karvę ištráiškiau. Ištráiškyk gražiai karvę, kad nelikt pieno. Pirma tai da labiau ištráiškydavo, o dabar tai kiek ištekėjo, tiek ir davaliai. Galėjo išsitráiškyti [supykusi žindyvė],
būtų vaikas sveikitelaitis. Dar ana. vaserį išsitráiškys.

3. traiškant susmulkinti, sutrinti: Vyriškas išlauš, ištráiškys tas [linų] saujas. Suks tokius volus, ir įkiši saujas dvi [linų],
ištráiškys, išbraukys. Vienas sėdžia, kitas skirsto [linus],
o tie ruliai ištráiško. Bulba ištráiškyta buvo, tai griaužia katė. | Lėkta par cibuliais [karvės],
ištráiškyta visi.

4. traiškant sunaikinti, užmušti: Tu visus vištelius ištráiškei. Nė vienos žąsies daba nenuvarytum, ištráiškytų visas mašinos. Pempių labai perėdavai, pempuičių daug būdavai. Daba be yra tų pempių?! Ištráiškė su trakteriais! Kaip griuvo ąžuolas ir ištraiškė raganą. Grioviūse buvo da žolės, gyvoliai ejo ėsti – ištráiškė (išdraskė) [mina] taip, ka nu. Išsitraĩškytų daug turėdami mašinelių.
nutráiškyti. nutrėkšti.

1. traiškant išspausti skystį.

2. nupurkšti, apšlakstyti: Mūso tas langas toks negražus, mes su nuodais aną nutráiškom, ka tos musys mums nelįstų.

3. šiek tiek numelžti.

4. sumaigyti, suknežinti, sutrinti: Juk agurkai jau vago [je] netelpa, tegu riečia toly [n],
o čia tai nutráiškysi tąs viršūnes.
patráiškyti. patrėkšti.

1. kiek traiškyti išgaunant skysčius: Patráiškyk vaikuo uogų su cukreliu. Kad nori kisielio, patráiškai uogas. | Patráiškau karvę, t. y. papydau. Išpydė (paglosčiusi, patraiškiusi spenius) karvę ir pamilžo.

2. kiek švirkšti, papurkšti.

3. kiek melžti (ppr. mažai pieno gaunant): Aš netrunku išmelžt – patráiškau patráiškau kiek, ir galas. Patráiškė patráiškė – toks anos milžimas. Lakmistra (vachmistras) patraiškė karvę ir išsivedė. Karvę patráiško – visas anos darbas. Bėgu karvę biškiuką patráiškyti, ka tešmuo nepardegtų. Eik, da šiandien patraiškyk karvę, o rytó jau užleisim. Patráiškiau karvutę, vakarienei užteks užsidaryt. Patraiškau, būdavo, ožką, prasižilinu barščius. Patráiškiau kiek karvę, bet nieko nebeduoda, reiks ažleist. Reiks man da to [ji] karvelė patráiškyt. Eisma karvių patráiškyt. Eik, patráiškai karvę. Karvikę dar pasitráiškau, nereik nieko prašyti. Bet turėjęs karvelę; pieno po lašelį dar pasitraiškęs, o mėsos – nė kąsnelio.

4. traiškant kiek pasmulkinti, sutrupinti, sulaužyti: Tu, boba, patráiškai batvinienių kiaulėm. Reikėjo pasitraiškyti, laužyti viską.

5. užmušti: Rabunkai (plėšikai) patráiško visus.
pértraiškyti. pertrėkšti.
pritráiškyti. pritrėkšti.

1. daug ko primaigyti išspaudžiant skystį: Čia pilna žemė pritráiškytų vyšnių.

2. primelžti: Priš turėjimą dar pritráiškau po kelius literius, labai pieninga [karvė]. Iš karvikės prytráiškau po šešius lyterius, pieninga. Pritraiško tik šlakelį pieno. Tik po litarį par dieną bepritráiškau. Jau pieno visai mažai tepritráiškiau – reikės užleist [karvę]. Ažleidė suvis šitą karvę – traiško traiško, gal pusę litro pardien pritráiško. An žolės paganos, pritráiškos pieno gerokai.

3. daug ko prismulkinti, pritrinti: Užduos tiek i tiek prytráiškyti [girnomis] miltų, i suksi. Bulbių pritráiškiau cielą kipuką, tė, nūnešk vištums. Radau kelią purviną, iki kelių pritraiškytą cukraus burokų.

4. traiškant smarkiai prispausti, prišlieti: O ant to paties [popieriaus] sliekus gyvus pritraiškyk gerai ir visą aną ištepk.

5. daug ką traiškant sunaikinti, užmušti: Kiek tų vyrų pritráiško mašinos! Dar daugiau jų. buvo pritraiškyta mašinų ratais. suknežinti, užmušti: Žmogų pritráiškė, kokie juokai?!
sutráiškyti. sutrėkšti.

1. traiškant išspausti skystį: Sutráiškiau tąs uogas ir užpyliau cukraus. Uogų bliūdo pirštais nesutráiškysi. Ir tą medų nesukdavo – teip išvarvydavo, teip sutráiškydavo. | Paryčiui ištroškęs [kiškis] tarp dantų ir spanguolę sutraiško. Ir nukrito putino uogelė, ir sutráiškė žirgas po kojele. Ans sutráiškė bulbę, kaip užmynė.

2. sumaigyti, suspaudyti, sulaužyti: Suspaudžia juos, sutraiško, ir išbyra luobas. Iškuls tas galvas [linų],
sutráiškys, po tam par arbas išarbavos pelus. Kai davės akmuo, – sutráiškė nykštinį. Atvažiuoja – visa koja rato sutráiškyta. Bijodavau, ka tik girto nesuvažinėtų mašinos, kaulus nesutráiškytų. Vambuolė yr kieta, anos negal sutráiškyti. Kojos kauliukai tie mano susitráiškė, toly [n] – skaudy [n]. sukiužinti: Čia rato užeita ant gūžtos ir sutráiškyta visi kiaušiniai. O kad tuos kiaušius žalčių sutraiškydavę, tai tuoj to gaspadoriaus gyvuoliai išnykdavę. Kiaušiai visi lig vieno susitraiškė.

3. traiškant sunaikinti, užmušti: Jis blakę sugautą su koja sutráiškė. Sutráiškei tuos vabalus ant grindų – tei [p] bjauru! Mama ir kirminus nu kopūstų sutráiško. Galia papult po mašinai šuniokas, galia sutráiškyt. Kai trenkė duris, ir sutráiškė viščioką. Petris, pilvą skaudamą jusdamas, supykęs ėmęs ir sutraiškęs visas bites antyje. Jei tokia mašina viršuo užlėktų, šimtus sutraĩškytų. Anas. tave būt sutráiškęs. Ateisi in mūsiškę [seserį] – aš taũ (tave) sutráiškysiu. Aš surasiu tikrus kaltininkus! Aš juos visus kaip amarą sutraiškysiu! Mūras griuvęs – vėl žmonis sutraiškęs. Rodėsi, kad uolos tuoj bematant susiglaus ir mane sutraiškys.
užtráiškyti. užtrėkšti.

1. traiškant sunaikinti, užmušti: Užtráiškyti vikšrus. Nespausk [varmo ant drabužio],
užtráiškysi, i būs znokas.

2. mygiant ankštumoje negyvai užspausti: Tiek svieto, maniau, ka užtráiškys muni. Par minėjimus Vilniuo [je] kuo neužsitráiškė žmonys. Kai užgriežė Aginskio dūdoriai, kuone užsitraiškė žmonės – ne tiek apie altorių, kiek toj kertėj, kur stovėjo muzikantai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itraiskyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x