įtižti

tìžti, tỹžta (tỹža. tiñža. tiñžta), -o.

1. darytis skystam, skysti, leistis, minkštėti, glebti: Tiñža kelias nuo lietaus. Sausmolis nuo vandens tiñža. Spalių, šilų [į molį] prydeda, netiñža. Sniegas jau tyžta. Sniegas nyksta, tyžta, šyla ir tirpsta. Tiñža, pasidaro kaip košė. Tiñža tas kleckas baisiausiai. Iš jos. gaminami įvairios formos makaronų gaminiai, skirti sriuboms, nes jie netyžta. Obuolys buvo minkštas, saldus, tižo burnoje. Slyvos tiñža, parnokusios. Prastas sūris, kad teip greit tiñža. Vasaros laike tujau ta silkė tỹžta, viskas eita į antrą rūšį. Nu pamatymo nenumanysi, ar tỹžtą miltai ar netỹžtą. Tyžtanti [grybų] kepurėlė. Pradėjusios tižti bulvės pertrinamos pro sietelį ir vėl sudedamos į skystį, kuriame virė. Niekam netinka tas pitlius: leidžias, tiñžta. Tiñža sviestas – kiek nūnešęs [į turgų] gausi?! Įdėjai margarino į tą, į puoduką, pašildei – ans pradeda tìžti.

2. irti, skleistis į šalis, birti, griūti: Griūna, tỹža staldukas. Sako, ka baisiai tiñža troba. Tižo nuo jo. trobų stogai ir sienos. Briketės tiñža: lytaus gavo ir išsiskleidė. Seni traktoriai tik tiñža i tiñža – nespė [ja] taisyti. Kirviai tìžo, pjūklai lūžo, i nebįveikė tos pušies. Kad aš kumet tìšu, ta tu nenuvilksi muni į lovą.

3. brigzti: Apsiūlėk takus, kad netìžtų. Yra audeklas, tyžta.

4. dužti: Ka aš deviau par tą butelką, ta butelka netìžo.

5. glebti, vysti: Jam pačioje gyvenimo pradžioje pasipynė našlė, dvylika metų už jį vyresnė, neskaisti pažiūrėti, jau pradėjusi tižti.

6. darytis neveikliam, lepti: Be darbo žmogus pradeda tìžti. Ans nėra tižęs, ne koks puokų Jonis. O apsėjusys buvom visus laukus grūdais, kurie netìžę buvom. Ir nuotakos pačios neieškojo sau turtingų vyrų ir negeidė jų turtūse tižti ir lepinties.

7. klysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: Tižtà patižau, t. y. papėliavau, apsirikau.
aptìžti.

1. kiek paskystėti, pasileisti, suminkštėti: Aptìžęs kelis, kad lyna, šaltį leidžia. Aptìžusios bulbės miltingos išvirusios. Aptìš kleckiukai, tiek ilgai nevirink. Bevežant visi obūlai aptìžo.

2. apgriūti, apirti: Pernai buvo artie, bet budinkas aptìžo [ir iškėlė].

3. pasidaryti neveikliam, apsileidusiam, išglebusiam: Buvo toks aptìžęs vaikis. Aš esu toki aptìžusi pati.
aptìžusiai. Aptìžusiai begyvena, kaip prasidėjo su šnapše.
širdìs aptìžo

1. pasidarė šleikštu, bloga: Aptìžo širdis nuo saldžių, skanių valgių, t. y. pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta, nebepriema valgio. Nenoru: širdìs nu tų saldainių tik aptỹžta. Pagaliaus širdìs aptìžo beėdant. Nu tų riebių vėdarų širdìs aptìžo, duotumi rūgštimo atsigauti. Aš valgiau skabydama: jau į širdìs aptìžo bevalgant. Širdis aptižo – ir būt nualpęs, jei nebūt pradėjęs vemti.

2. pasidarė skaudu, neramu, baugu, baisu: Širdìs aptìžo beveizint į žudymus. Nu tavo žodžių mun širdìs aptìžo. Širdìs aptỹžta tiktai paveizėjus, kiek reik nuravėti da.
įtìžti. įmirkti: Dirva įtìžusi nuo lietaus.
ištìžti.

1. suminkštėti, pasileisti, praskysti: Kelias ištìžęs. Rudenį y [ra] ištìžę visi pašaliai. Ganyklos tos ištìžusios pavasarį, pelkės, kupstynės. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su derliaus nuėmimo mašinomis. Sniegas miesto gatvėse ištižo. Plytos sausos nedegtos nuo lietaus ištìžo, ir sugriuvo kaminas. Ištiñža sušlapęs popierelis. Popieris greitai ištiñža. Pradėjo didžiai lyti, ištìžo muno paauksytieji popieriaus šarkai. Arklio, karvės, veršio mitulio [naginės] lengvumo lengvos, ale ištìžo. Pagaliau vyžos visai ištižo. Blogos rūšies klijų plytelės linksta ir sausos būdamos, o užpiltos vandeniu darosi slidžios ir ištižusios. Bevirdama kleckynė ištìžo. Ištiñža kukuliai greitai. Ištiñža sėtiniai [bulvienėj],
pasidaro kaip lepšiai. Pirmu kitokia silkė buvo, ne kaip daba, silkę padėjai ant anglies – ištìžo. Šiultai džiovenant uogos ištỹžta. Sviestas ištìžęs kaip putra. A neištìžo medus iš tos popieros, kol parsivežei? Ma [n] nepatinka [kazlėkai]:
kai varlės ištìžę. Ištìžę, perspėję slyvelės. Kuo labiau jie. sunokę, tuo labiau kaitinami sutrūkinėja ar net ištyžta. Mūsų bulbės dideliai miltingos – pusiauvirės ištỹžta. Žiūrėk, bulvės ištìžo, nukaisk. Lytaus [v] andenė [je] ištìžo žirniai. | Nebijok, neištiši – ne molis. Bene mes iš molio, jug neištišime [nuo lietaus]. Jo rankose ūkis ištižo kaip grybas. Rublis ištìžo visai (nieko nenupirksi) .

2. iširti, subyrėti: Buvo jau išgruvęs, ištìžęs, paėmė i pataisė. Visi ginklai, viskas ten ištìžo. Akmuo ištìžęs teip, kad į nėkus išejo. Nusipirkau plaktuką – tas tuo ištìžo. Bernai liuob duos į grindis, ka šoks polką, ka kitam i tie padai ištìš. Parsprogs i tau ištìš gatavai [klumpiai]. Susirgo direktorė, i mūso kompanija ištìžo.

3. ištikšti, sudužti: Kiaušis krito ant žemės ir ištìžo. Iškrito stiklinė iš rankos ir ištìžo į smulkius šmotelius. Užsidegs troba, ka lempa ištìš. | Prisigėrė, davė į medį, i ištìžo galva. Taksiuką paėmė, movė, maniau, ka ištìšma. Vienas čiupt už apkaklės ir už tos kuprinės ir devė į žemę, šis ir ištìžo. Jug dės bomba, vis tiek ištìšam visi. Tuomet Jonas paspyrė, boba tujau ištižo, ir nebereikė jokio mūšio. Kad uždrožė keletą kartų su kūju, tuoj vilkui liežiuvis ištižo.

4. suglebti, nuleipti, nuvysti: Tokiame vasaros karštyje kur čia žmogus nebūsi ištìžęs. Ištìžus tokia – lįsiu ežeran. Šiltà, vaikai ištìžę, alpsta. Nu šilumos kaip koks težlis ištižáu, nebnoru nė pasijudinti. Kad prigėrė, ir ištìžo.

5. išlepti, būti nevikriam, nevykusiam, netikusiam, neveikliam: Vyras ištìžęs nuo pijokystės, t. y. supėpęs, prie darbo neskudrus. Ji visai ištižusi. Vaikščio [ja] ištìžęs iš pat jaunų dienų. Ans sau skaito, jau neištìžęs didliai. O ištìžusi negali pasirodyti, reik iš paskutinės, bet darbą dirbti. Jau ištižáu amžiaus gale. Dabar vaikam gerai, par daug, labai ištìžo, pradėjo pasleidę būt. Tik tu nepatižk, nebūk ištìžusi. Toks ištìžęs vaikas nieko nepadės. Kiek ištìžusių [žmonių] paliko, daug daug. Palikau apkepusi, ištìžusi, ne kaip reik. Ar bijai jau tu kovos? Ištižai? Nusigandai? Žmonės dažnai gyvena pasidavę aplinkai ir lyg ištyžta. Ilgainiuo išlepusi diduomenė ištižo. Ištižęs kaip nelaižytas veršis. Ištìžo kai miežinis kleckas. Sėdi [svotai] ištìžę, kai kiaulės iš migio. Esi ištìžęs it vėdaras. Ištìžęs kaip bulvinis blynas. Ištižęs kaip ratai be atsajų. Ištižęs kaip lepšė po lietum. Ištìžęs kaip ošikinis. Ištìžęs kaip grybas. Ko čia ištižai kaip sena vyža? Ištìžęs kaip Magrietos varškė. Ištižęs kaip Marytės sūris. Ištižęs kaip Samanytės lepšė. Ištižai kaip paplotėlis piene. Kas neištižęs, tas ir neišsiviepęs.
nutìžti.

1. apirti, nuskilti, nubirti, apgriūti: Nutìžo tiltas, tujau ir iškėlė kalbas, kad baido patiltė [je]. Nutìžęs (nuiręs) anos butẽlis. Stogo mat nebklojo, mūrai tie nutìžo, nubiro, išvirto sienos. Da i daba y [ra] kelios nutìžusios koplytelės.

2. nuspurti, nudryžti: Nešioja marškinius neplovęs, kol nutỹžta. Sijono kudrės nutìžusios.

3. nudužti: Krūzeliuo ausis nutìžo.

4. pasidaryti riebiam, išsipūsti: Tujau pripils kokios noris ten putros, trauka vaikas kaip pasiutęs, o murza būs nutìžusi, žandai raudoni.

5. išglebti, išlepti: Nenutìžęs, gražus, gyvas vaikas.
patìžti.

1. kiek suminkštėti, pasileisti, pašlapti, paskysti: Kaip palijo, patižo kelis, t. y. žemė tiži tapo. Takeliai vietomis patižę. Kasdie lyja, keliai patìžę. Rudenį visi keliai patỹžta. Patìžusios bulvės sąla. Pavirš patìžus žemė. Purvynai patìžo. Patižusi ir purvuota ant dirvų ir kelio. Kietos paalksnės, nepatìžusios. Uogas pirk su koteliais, kad anos negautų patìžti. Nuo per ilgo tešlos išsistovėjimo duona būna patižusi ir rūgšti. Užpakalinė papilvės dalis – tai minkšti, patižę, lašiniukai.

2. ištikšti: Žlegt ir patižo [kiaušiniai] ant baltų grindų.

3. kiek suglebti, netekti veiklumo, ryžtingumo, blaivumo: Jaunas žmogus – nėr patìžęs. Atsikėliau patìžusi, kaip apdaužyta – keisias orai. Patìžusi yr ano ta boba. Aš tokia patìžus, stikliuką išgeriu – ir plesčioju lyg girta. Nepatìžkiam, vyrai, pjaukiam, nupjausma lig vakaro varstą. Nepatižkiat bekonų pristatyti, druskos gausiat. | Nepatìžusios buvo vardinės, tik langus ištarabanijo nereikalingai.

4. suklysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: Piršlys pėliuoja, t. y. nemoka šnekėti, patižo. Nepapėliuok, t. y. nepatižk.
širdìs patìžo pasidarė šleikštu: Man širdìs patìžo nuo tų slyvų.
pratìžti. sutižti 1: Pratìžęs sniegas kap košė. Pratižusi buvo, sunki eiti.
pritìžti.

1. prisipildyti tižios masės.

2. būti priplotam, bukam: Pritìžusi nosė, atseit – plokščia.
sutìžti.

1. išmirkus suminkštėti, suskystėti, pasileisti: Ka ilgai verdi, anie. sutiñža. Sutiñža tie baravykai. Krim̃ta i sutiñža – minkšti obūliai. Mėlenės yr minkštos uogos, anas reik rinkti į mažus kreželius, tumet nesutỹžta. Bulvos bevirdamos sutìžo. Sutiñža bulbės krintančios, kaip verda. Miltingos bulbės – kaip anos verdant sutiñža! Sūriai sutìžę. Mas liūbam suarti balandžio mėnesė [je] pūdymą – sutỹžta tie grumtai. Kaip gavo vandens, popierius ir sutìžo besiveizant. Jei putėsiai gaminami be želatinos, juos reikia greit paduoti, nes stovėdami jie sutyžta. Šlapias sniegas tuoj sutyžta į bjaurų purvą. Šokau šokau, sutižo batai [iš sviesto],
šarką ožka suėdė, kepurė ištirpo.

2. suirti, subyrėti, sutrupėti: Sugriuvo, sutìžo troba. Jau birėjo subirėjo, rodos, ta troba ten sutìžo subuvo. Parsivežėm čia tą koplyčelę, buvo didliai toki sutìžusi. Kombainas buvo sutìžęs. Tos rogės visai sutìžusios. Sutìžo aulys. Tau zaras žambis sutìžo, tu turi mokėti įsitverti. Bet nė [ra] sutìžusios visos anos, tik ką nūtrupa nu tų stiebelių. Sutìžo troba nebė [ra] tvarkos. Veselija sutìžo.

3. nuspurti, apibrigzti, susidėvėti: Sutìžo tas švarkelis, pažastės iškritinėjo. Sijonas benga sutìžti – reiks naują siūdinties.

4. sudužti: Sutìžo – iškrito iš kišenės. I kulka sutiñža į šerno kaulą. Iškrito iš rankų puodelis i sutìžo. Deviau – i sutìžo [butelis]. Tekšt par puodą, tas ir sutìžo. Puodai sutižo ir sviestas pasklido. Kai mašina virto ant šono, du langai sutìžo. Jis visu greičiu važiavo, o mašina prieky stovėjo, tai sutìžo. Buvo ranką susimalęs, ko nesutìžo movęs [motociklu] į zomatą. Jug aš mačiau, kiek ten tolie ta bomba krito – ten galėjau ir aš sutìžti. Jau šoksu par tą arklį – i sutižáu į antrą pusę.

5. nutukti: Sutìžusios moters, t. y. nutukusios.

6. nuleipti, nusilpti, suglebti: Tokia šilčiausi, sėdam sutìžusios. Ka tokios dienos, aš dar daugiau sutìžęs. Į kambarį įėjo dvi ponios, senokos, sutižusios. Tokie orai – tokia sutìžusi esu. Sutiñža vyrai gerdami kai grybos. Sėjos laikas, o tu sutižái (susirgai) .

7. būti neveikliam, aptingusiam, išlepti: Nesutìžęs vaikas – pats apsivelka. Sukas boba, nesutìžusi. Sutìžusios mergos liuob i sėdės [šokiuose] kerčio [je]. Sutìžęs vaikis – neranda mergos. Senatvia jau y [ra] – sutìžęs jau esi. Sutìžom ant amžiaus galo, o ką tu padarysi! Ana buvo mitri, ana buvo nesutìžusi. Aš buvau toki nesutìžusi, nėkas munęs nepaneikė. Kaip tu nesutižusi mergelka, grobstytų tave ponios nusisamdyti. | Sutìžusi veselija kaip ožio vėdarai. Sutìžęs kaip vėdaras. Jis tik pietus paėda, tai sutỹžta kai sviestas ant saulės.
sutìžusiai. Ans dirba sutìžusiai, t. y. nepravorniai.
užtìžti. užslinkti purvu: Užtỹžta grioviai lytotu metu veikiai vien, užgriūna.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tìžti, </b>tỹžta (tỹža. tiñža. tiñžta), -o. <br/>1. <span class="explanation">darytis skystam, skysti, leistis, minkštėti, glebti: </span> Tiñža kelias nuo lietaus. Sausmolis nuo vandens tiñža. Spalių, šilų [į molį] prydeda, netiñža. Sniegas jau tyžta. Sniegas nyksta, tyžta, šyla ir tirpsta. Tiñža, pasidaro kaip košė. Tiñža tas kleckas baisiausiai. Iš jos. gaminami įvairios formos makaronų gaminiai, skirti sriuboms, nes jie netyžta. Obuolys buvo minkštas, saldus, tižo burnoje. Slyvos tiñža, parnokusios. Prastas sūris, kad teip greit tiñža. Vasaros laike tujau ta silkė tỹžta, viskas eita į antrą rūšį. Nu pamatymo nenumanysi, ar tỹžtą miltai ar netỹžtą. Tyžtanti [grybų] kepurėlė. Pradėjusios tižti bulvės pertrinamos pro sietelį ir vėl sudedamos į skystį, kuriame virė. Niekam netinka tas pitlius: leidžias, tiñžta. Tiñža sviestas – kiek nūnešęs [į turgų] gausi?! Įdėjai margarino į tą, į puoduką, pašildei – ans pradeda tìžti. <br/>2. <span class="explanation">irti, skleistis į šalis, birti, griūti: </span> Griūna, tỹža staldukas. Sako, ka baisiai tiñža troba. Tižo nuo jo. trobų stogai ir sienos. Briketės tiñža: lytaus gavo ir išsiskleidė. Seni traktoriai tik tiñža i tiñža – nespė [ja] taisyti. Kirviai tìžo, pjūklai lūžo, i nebįveikė tos pušies. Kad aš kumet tìšu, ta tu nenuvilksi muni į lovą. <br/>3. <span class="explanation">brigzti: </span> Apsiūlėk takus, kad netìžtų. Yra audeklas, tyžta. <br/>4. <span class="explanation">dužti: </span> Ka aš deviau par tą butelką, ta butelka netìžo. <br/>5. <span class="explanation">glebti, vysti: </span> Jam pačioje gyvenimo pradžioje pasipynė našlė, dvylika metų už jį vyresnė, neskaisti pažiūrėti, jau pradėjusi tižti. <br/>6. <span class="explanation">darytis neveikliam, lepti: </span> Be darbo žmogus pradeda tìžti. Ans nėra tižęs, ne koks puokų Jonis. O apsėjusys buvom visus laukus grūdais, kurie netìžę buvom. Ir nuotakos pačios neieškojo sau turtingų vyrų ir negeidė jų turtūse tižti ir lepinties. <br/>7. <span class="explanation">klysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: </span> Tižtà patižau, t. y. papėliavau, apsirikau. <br/><b>aptìžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek paskystėti, pasileisti, suminkštėti: </span> Aptìžęs kelis, kad lyna, šaltį leidžia. Aptìžusios bulbės miltingos išvirusios. Aptìš kleckiukai, tiek ilgai nevirink. Bevežant visi obūlai aptìžo. <br/>2. <span class="explanation">apgriūti, apirti: </span> Pernai buvo artie, bet budinkas aptìžo [ir iškėlė]. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti neveikliam, apsileidusiam, išglebusiam: </span> Buvo toks aptìžęs vaikis. Aš esu toki aptìžusi pati. <br/><b>aptìžusiai</b>. Aptìžusiai begyvena, kaip prasidėjo su šnapše. <br/><b> širdìs aptìžo</b><br/>1. <span class="explanation">pasidarė šleikštu, bloga: </span> Aptìžo širdis nuo saldžių, skanių valgių, t. y. pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta, nebepriema valgio. Nenoru: širdìs nu tų saldainių tik aptỹžta. Pagaliaus širdìs aptìžo beėdant. Nu tų riebių vėdarų širdìs aptìžo, duotumi rūgštimo atsigauti. Aš valgiau skabydama: jau į širdìs aptìžo bevalgant. Širdis aptižo – ir būt nualpęs, jei nebūt pradėjęs vemti. <br/>2. <span class="explanation">pasidarė skaudu, neramu, baugu, baisu: </span> Širdìs aptìžo beveizint į žudymus. Nu tavo žodžių mun širdìs aptìžo. Širdìs aptỹžta tiktai paveizėjus, kiek reik nuravėti da. <br/><b>įtìžti</b>. <span class="explanation">įmirkti: </span> Dirva įtìžusi nuo lietaus. <br/><b>ištìžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suminkštėti, pasileisti, praskysti: </span> Kelias ištìžęs. Rudenį y [ra] ištìžę visi pašaliai. Ganyklos tos ištìžusios pavasarį, pelkės, kupstynės. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su derliaus nuėmimo mašinomis. Sniegas miesto gatvėse ištižo. Plytos sausos nedegtos nuo lietaus ištìžo, ir sugriuvo kaminas. Ištiñža sušlapęs popierelis. Popieris greitai ištiñža. Pradėjo didžiai lyti, ištìžo muno paauksytieji popieriaus šarkai. Arklio, karvės, veršio mitulio [naginės] lengvumo lengvos, ale ištìžo. Pagaliau vyžos visai ištižo. Blogos rūšies klijų plytelės linksta ir sausos būdamos, o užpiltos vandeniu darosi slidžios ir ištižusios. Bevirdama kleckynė ištìžo. Ištiñža kukuliai greitai. Ištiñža sėtiniai [bulvienėj], pasidaro kaip lepšiai. Pirmu kitokia silkė buvo, ne kaip daba, silkę padėjai ant anglies – ištìžo. Šiultai džiovenant uogos ištỹžta. Sviestas ištìžęs kaip putra. A neištìžo medus iš tos popieros, kol parsivežei? Ma [n] nepatinka [kazlėkai]: kai varlės ištìžę. Ištìžę, perspėję slyvelės. Kuo labiau jie. sunokę, tuo labiau kaitinami sutrūkinėja ar net ištyžta. Mūsų bulbės dideliai miltingos – pusiauvirės ištỹžta. Žiūrėk, bulvės ištìžo, nukaisk. Lytaus [v] andenė [je] ištìžo žirniai. | Nebijok, neištiši – ne molis. Bene mes iš molio, jug neištišime [nuo lietaus]. Jo rankose ūkis ištižo kaip grybas. Rublis ištìžo visai <span class="explanation"> (nieko nenupirksi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">iširti, subyrėti: </span> Buvo jau išgruvęs, ištìžęs, paėmė i pataisė. Visi ginklai, viskas ten ištìžo. Akmuo ištìžęs teip, kad į nėkus išejo. Nusipirkau plaktuką – tas tuo ištìžo. Bernai liuob duos į grindis, ka šoks polką, ka kitam i tie padai ištìš. Parsprogs i tau ištìš gatavai [klumpiai]. Susirgo direktorė, i mūso kompanija ištìžo. <br/>3. <span class="explanation">ištikšti, sudužti: </span> Kiaušis krito ant žemės ir ištìžo. Iškrito stiklinė iš rankos ir ištìžo į smulkius šmotelius. Užsidegs troba, ka lempa ištìš. | Prisigėrė, davė į medį, i ištìžo galva. Taksiuką paėmė, movė, maniau, ka ištìšma. Vienas čiupt už apkaklės ir už tos kuprinės ir devė į žemę, šis ir ištìžo. Jug dės bomba, vis tiek ištìšam visi. Tuomet Jonas paspyrė, boba tujau ištižo, ir nebereikė jokio mūšio. Kad uždrožė keletą kartų su kūju, tuoj vilkui liežiuvis ištižo. <br/>4. <span class="explanation">suglebti, nuleipti, nuvysti: </span> Tokiame vasaros karštyje kur čia žmogus nebūsi ištìžęs. Ištìžus tokia – lįsiu ežeran. Šiltà, vaikai ištìžę, alpsta. Nu šilumos kaip koks težlis ištižáu, nebnoru nė pasijudinti. Kad prigėrė, ir ištìžo. <br/>5. <span class="explanation">išlepti, būti nevikriam, nevykusiam, netikusiam, neveikliam: </span> Vyras ištìžęs nuo pijokystės, t. y. supėpęs, prie darbo neskudrus. Ji visai ištižusi. Vaikščio [ja] ištìžęs iš pat jaunų dienų. Ans sau skaito, jau neištìžęs didliai. O ištìžusi negali pasirodyti, reik iš paskutinės, bet darbą dirbti. Jau ištižáu amžiaus gale. Dabar vaikam gerai, par daug, labai ištìžo, pradėjo pasleidę būt. Tik tu nepatižk, nebūk ištìžusi. Toks ištìžęs vaikas nieko nepadės. Kiek ištìžusių [žmonių] paliko, daug daug. Palikau apkepusi, ištìžusi, ne kaip reik. Ar bijai jau tu kovos? Ištižai? Nusigandai? Žmonės dažnai gyvena pasidavę aplinkai ir lyg ištyžta. Ilgainiuo išlepusi diduomenė ištižo. Ištižęs kaip nelaižytas veršis. Ištìžo kai miežinis kleckas. Sėdi [svotai] ištìžę, kai kiaulės iš migio. Esi ištìžęs it vėdaras. Ištìžęs kaip bulvinis blynas. Ištižęs kaip ratai be atsajų. Ištižęs kaip lepšė po lietum. Ištìžęs kaip ošikinis. Ištìžęs kaip grybas. Ko čia ištižai kaip sena vyža? Ištìžęs kaip Magrietos varškė. Ištižęs kaip Marytės sūris. Ištižęs kaip Samanytės lepšė. Ištižai kaip paplotėlis piene. Kas neištižęs, tas ir neišsiviepęs. <br/><b>nutìžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apirti, nuskilti, nubirti, apgriūti: </span> Nutìžo tiltas, tujau ir iškėlė kalbas, kad baido patiltė [je]. Nutìžęs <span class="explanation"> (nuiręs) </span> anos butẽlis. Stogo mat nebklojo, mūrai tie nutìžo, nubiro, išvirto sienos. Da i daba y [ra] kelios nutìžusios koplytelės. <br/>2. <span class="explanation">nuspurti, nudryžti: </span> Nešioja marškinius neplovęs, kol nutỹžta. Sijono kudrės nutìžusios. <br/>3. <span class="explanation">nudužti: </span> Krūzeliuo ausis nutìžo. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti riebiam, išsipūsti: </span> Tujau pripils kokios noris ten putros, trauka vaikas kaip pasiutęs, o murza būs nutìžusi, žandai raudoni. <br/>5. <span class="explanation">išglebti, išlepti: </span> Nenutìžęs, gražus, gyvas vaikas. <br/><b>patìžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek suminkštėti, pasileisti, pašlapti, paskysti: </span> Kaip palijo, patižo kelis, t. y. žemė tiži tapo. Takeliai vietomis patižę. Kasdie lyja, keliai patìžę. Rudenį visi keliai patỹžta. Patìžusios bulvės sąla. Pavirš patìžus žemė. Purvynai patìžo. Patižusi ir purvuota ant dirvų ir kelio. Kietos paalksnės, nepatìžusios. Uogas pirk su koteliais, kad anos negautų patìžti. Nuo per ilgo tešlos išsistovėjimo duona būna patižusi ir rūgšti. Užpakalinė papilvės dalis – tai minkšti, patižę, lašiniukai. <br/>2. <span class="explanation">ištikšti: </span> Žlegt ir patižo [kiaušiniai] ant baltų grindų. <br/>3. <span class="explanation">kiek suglebti, netekti veiklumo, ryžtingumo, blaivumo: </span> Jaunas žmogus – nėr patìžęs. Atsikėliau patìžusi, kaip apdaužyta – keisias orai. Patìžusi yr ano ta boba. Aš tokia patìžus, stikliuką išgeriu – ir plesčioju lyg girta. Nepatìžkiam, vyrai, pjaukiam, nupjausma lig vakaro varstą. Nepatižkiat bekonų pristatyti, druskos gausiat. | Nepatìžusios buvo vardinės, tik langus ištarabanijo nereikalingai. <br/>4. <span class="explanation">suklysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: </span> Piršlys pėliuoja, t. y. nemoka šnekėti, patižo. Nepapėliuok, t. y. nepatižk. <br/><b> širdìs patìžo</b> <span class="explanation">pasidarė šleikštu: </span> Man širdìs patìžo nuo tų slyvų. <br/><b>pratìžti</b>. sutižti 1: Pratìžęs sniegas kap košė. Pratižusi buvo, sunki eiti. <br/><b>pritìžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prisipildyti tižios masės. </span> <br/>2. <span class="explanation">būti priplotam, bukam: </span> Pritìžusi nosė, atseit – plokščia. <br/><b>sutìžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmirkus suminkštėti, suskystėti, pasileisti: </span> Ka ilgai verdi, anie. sutiñža. Sutiñža tie baravykai. Krim̃ta i sutiñža – minkšti obūliai. Mėlenės yr minkštos uogos, anas reik rinkti į mažus kreželius, tumet nesutỹžta. Bulvos bevirdamos sutìžo. Sutiñža bulbės krintančios, kaip verda. Miltingos bulbės – kaip anos verdant sutiñža! Sūriai sutìžę. Mas liūbam suarti balandžio mėnesė [je] pūdymą – sutỹžta tie grumtai. Kaip gavo vandens, popierius ir sutìžo besiveizant. Jei putėsiai gaminami be želatinos, juos reikia greit paduoti, nes stovėdami jie sutyžta. Šlapias sniegas tuoj sutyžta į bjaurų purvą. Šokau šokau, sutižo batai [iš sviesto], šarką ožka suėdė, kepurė ištirpo. <br/>2. <span class="explanation">suirti, subyrėti, sutrupėti: </span> Sugriuvo, sutìžo troba. Jau birėjo subirėjo, rodos, ta troba ten sutìžo subuvo. Parsivežėm čia tą koplyčelę, buvo didliai toki sutìžusi. Kombainas buvo sutìžęs. Tos rogės visai sutìžusios. Sutìžo aulys. Tau zaras žambis sutìžo, tu turi mokėti įsitverti. Bet nė [ra] sutìžusios visos anos, tik ką nūtrupa nu tų stiebelių. Sutìžo troba nebė [ra] tvarkos. Veselija sutìžo. <br/>3. <span class="explanation">nuspurti, apibrigzti, susidėvėti: </span> Sutìžo tas švarkelis, pažastės iškritinėjo. Sijonas benga sutìžti – reiks naują siūdinties. <br/>4. <span class="explanation">sudužti: </span> Sutìžo – iškrito iš kišenės. I kulka sutiñža į šerno kaulą. Iškrito iš rankų puodelis i sutìžo. Deviau – i sutìžo [butelis]. Tekšt par puodą, tas ir sutìžo. Puodai sutižo ir sviestas pasklido. Kai mašina virto ant šono, du langai sutìžo. Jis visu greičiu važiavo, o mašina prieky stovėjo, tai sutìžo. Buvo ranką susimalęs, ko nesutìžo movęs [motociklu] į zomatą. Jug aš mačiau, kiek ten tolie ta bomba krito – ten galėjau ir aš sutìžti. Jau šoksu par tą arklį – i sutižáu į antrą pusę. <br/>5. <span class="explanation">nutukti: </span> Sutìžusios moters, t. y. nutukusios. <br/>6. <span class="explanation">nuleipti, nusilpti, suglebti: </span> Tokia šilčiausi, sėdam sutìžusios. Ka tokios dienos, aš dar daugiau sutìžęs. Į kambarį įėjo dvi ponios, senokos, sutižusios. Tokie orai – tokia sutìžusi esu. Sutiñža vyrai gerdami kai grybos. Sėjos laikas, o tu sutižái <span class="explanation"> (susirgai) </span>. <br/>7. <span class="explanation">būti neveikliam, aptingusiam, išlepti: </span> Nesutìžęs vaikas – pats apsivelka. Sukas boba, nesutìžusi. Sutìžusios mergos liuob i sėdės [šokiuose] kerčio [je]. Sutìžęs vaikis – neranda mergos. Senatvia jau y [ra] – sutìžęs jau esi. Sutìžom ant amžiaus galo, o ką tu padarysi! Ana buvo mitri, ana buvo nesutìžusi. Aš buvau toki nesutìžusi, nėkas munęs nepaneikė. Kaip tu nesutižusi mergelka, grobstytų tave ponios nusisamdyti. | Sutìžusi veselija kaip ožio vėdarai. Sutìžęs kaip vėdaras. Jis tik pietus paėda, tai sutỹžta kai sviestas ant saulės. <br/><b>sutìžusiai</b>. Ans dirba sutìžusiai, t. y. nepravorniai. <br/><b>užtìžti</b>. <span class="explanation">užslinkti purvu: </span> Užtỹžta grioviai lytotu metu veikiai vien, užgriūna.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.