įtįsti

tį̃sti, -ta, -.

1. tiestis, temptis į ilgį; drykti: Tįsta seilės. Juo neturi nosinės, juo labiau snarglys tį̃sta. Suglamžyta, suplyšusi milinė, kurios skarmalai lyg kutai kokie tįso žemėn, – gaubia jo liekną liemenį. Nuo stogo lašnojo, ir ilgos, apgargažėjusios ledo žvakės tįso žemėn. Tįste tįsta kaukas lėkdamas. Tįstamasis augimas – antroji augimo fazė, kurios metu ląstelės ištįsta dėl vakuolių didėjimo jose. Privarydavo geldą tos mėsos, tai paskui pilvą kimšdavo, tas pilvas tį̃sta i tį̃sta. Iš tų ąžuolų tį̃sta tie kirminai.

2. tempiant ilgėti ar platėti; būti tąsiam: Tį̃stanti skūra. Tį̃sta striūna. Sausgelžis dalgis tinamas netįsta, bet trupa, lomeliais iškrimta. Būdavo tokia tį̃stanti minkšta popiera. Vilnos šalty netįsta, nepaverpsi. Pakampėse slapstosi šešėliai, susitraukia jie ir vėl išsiplečia, lyg tįstanti duoninė tešla. Kiaušinio baltymas tai beveik bespalvė tįstanti masė. Paršalusios žemės yra velėnos tįstančios, bet minduo geros.

3. tampytis, negražiai nešiotis, nudrykti. Didliai tį̃stančios tos atrodo mėlinosios [kelnės]. Viršutiniai rūbai, kad jie mažiau tįstų ir ne taip greitai išsinešiotų, mezgami tankesniu mezgimu ir plonesniais virbalais.

4. būti tąsiam, klampiam, gličiam. Tokio obelnyko pritaisydavai, tokio sirapo, tį̃sta labai. Karvės pienas pasigadinęs, visas tįsta šniūru. Toks tį̃stąs tas pienas, ka pila. Mūso karvės buvo pienas sugedęs; tos parūgos tokios tį̃stančios, i pienas teip pat. Vynas geras, net tį̃stantis.

5. ilgėti. Dienos jau tį̃sta.

6. augti, stypti: Tas vaikas greit tį̃sta. Bėgo laikas, berniukas vis labiau tįso, stiebėsi, augo į vyrą. Augo Rokas į medžius pasižiūrėdamas, tįso kaip už ausų tempiamas ir, dar trumpas kelnes tebenešiodamas, tėvą praaugo.

7. driektis, tęstis: Tokia linija tįsta i abi puses be galo. Pušynas tįsta tolyn. Vagos tįsta ir gula lauke. Pagal upeliūkštį alksnių šešėliai tįsta. Geležinkelio bėgiai tįsta, kryžiuojasi. Tįsta kelelis ant velenėlio.

8. trukti, užsivilkinti: Tįso, tįso i [r] nenuvažiavau. Dar tį̃s ligonas, nemirs.

9. turėti potraukį, polinkį: Ans tį̃sęs dainuoti.

1. 0. būti tęsiamam. Balsas čia kaip tįstè tį̃sta lygiai ir be parlaužimo.
ãkys tį̃sta sakoma labai norint ko: Kad Velykas jau tieksias, tad vaikų kaip svirplių ãkys tį̃s.
nósė tį̃sta liesėja: Nósė tį̃sta, neėdęs i neėdęs! Nu bulbynės tik nósė tį̃sta.
séilė (s) tį̃sta. Nu, duok to pyrago: kiek galia séilė tį̃sti. Séilės tį̃sta, taip nora mergelės. Séilė tį̃sta į tus škurlius veizant. Séilė tį̃sta vyrams pry pudbalo (futbolo) , o tokie niekai. Linguoju tą vaiką ir klausaus [pasakos],
ka séilės tį̃sta.
snarglỹs tį̃sta. Snargliaĩ tį̃sta, taip noru tų bandeliukų.
véidas tį̃sta nusivilia: Petrelio veidas vis labiau tįso – jis ką kitą tikėjosi rasti maiše.
anttį̃sti. užtįsti.
ant séilės anttį̃sti į galvą ateiti: Kas ant séilės anttį̃sta, tą paplepa ans.
aptį̃sti.

1. apdrikti: Nepaskumba krauti, jis. aptį̃sęs, išdraiko visą kelią. būti netvarkingam, apiplyšusiam: Aptį̃sę, apskurę mergos eina, tingi. Tokia susilenkus, kai eina, vis tokia aptįsus.

2. pasidaryti klampokam, gličiam, tąsiam. Karves, kad aptįsta pienas, su dagiais smilko. Alus negerai rūgdamas aptįso.
įtį̃sti.

1. įsitempti: Rašo net įtį̃sęs.

2. įsitraukti, įprasti: Sūnus mano įtį̃sęs, t. y. supratęs (pratęs, įpratęs) skaityti. Ana tįste įtį̃susi dainuoti. Į darbą aš tei [p] įtį̃sus buvau, kad širdį pagadinau. Nuo mažens į darbus įtį̃sęs.
ištį̃sti.

1. išdrykti, išsitempti, išsitraukti į ilgį, pailgėti: Rankovės kitokios, iš po apačios ištį̃susios. Kad siūlas iš drabužių ištįsta, nesi užmokėjęs už pasiuvimą. Ka snarglys ištį̃s, baugu šnypšti. Smurglis ištį̃so par abidi lūpi. | Jis apžėlęs reta susivėlusia barzda, iš po kepurės ištįsę ilgi balti plaukai. Važiavau važiavau aš, arklio mažne grobai ištį̃so. Priblįsta ugnelė (žaltvykslė) prie žemės ir vėl ištį̃sta. | Ištį̃sta rankos vandenį benešant. Kiek mūs rankos ištį̃so nešulius benešiojant. Ištįsęs kaip pertnyčia pro subata. Pats gyvas, o grobai ištįsę.

2. negražiai išsinešioti, išsitampyti, nukarti. Išdėvėtas jau, ištį̃so drabužis. Tų marškinių tas kaklas tįso ištį̃so, i negalì apsivilkt.

3. išilgėti. Kiekviena minutė, rodos, ištįsta į visą amžinybę.

4. išstypti, labai plonam išaugti: Tokie ištį̃sę, nuleibę pamidorai – nieks iš anų nebūs. Ištį̃so ištį̃so tie metūgiai, žiemą nušals. Tas medis augdamas ištį̃so, išaugo aukštas, plonas. Pupelė, auganti tamsoje, labiau ištįsta už savo draugę, augančią šviesoje. Tankiai susodintų vaismedžių vainikai ištįsta. Ištįsus kaip žarna. išplonėti, išliesėti: Ištį̃so veidas nuo prasto maisto. Mergaitės veidas išbalęs ir ištįsęs.

5. paūgėti, ūgtelėti: Vaikiukai ištį̃sę jau, už ranką ilgesni. Anie. greitai ištį̃sta, nespėji ir apsižvalgyti. Par vasarą vaikas teip ištį̃so, ne ką už tėvą mažesnis. Toks mažas buvo, kai [p] greit ištįso! Mergičkos netrunka ištįsti, netrunka ir pasenti. Jaučiau, kad mano autoritetas ištįso labiau už mane patį, ir vos neapsirikau.

6. nusidriekti, nusitęsti: Ežerėlis ilgu, siauru įlinkiu ištįsta į vakarus. Tarp aukštų krantų ištįsęs Nemunas. Mano skraistė lengvo rūko plasta padangėj ištįsus. Šìrvintos – miestelis ištį̃sęs kai žarna. Vidurinė ištįsusio parko dalis, kurio banguotu reljefu vinguriuoja upelis, išplanuota landšaftiniu būdu. Jis pamatė tris ištįsusius baltus pavidalus.
ãkys ištį̃so. sakoma labai prailgus ko laukiant: Jonienei iki vakaro ir akys ištįso saulės laidos belaukiant. Ištį̃so ãkys mūsų belaukiant liuosybės, t. y. nusibodo laukti. Akys ištįso beveizant. Ir akys ištįs, kol gaili rasa nukris. Akys ištįsta metų galo belaukiant. Man akys ištįso pro langą bežiūrint.
aũsys (liežùvis) ištį̃so. Tu teip moki pasakoti, kad aũsys ištį̃so besiklausant. I liežùviai ištį̃s besiklausant, kad ana liuob pasakos.
nósis (nósė) ištį̃so

1. Ištį̃s nósė lig durių. Aukštujuose dar nebuvęs – ne, jo nosis ištįs, kai pamatys Aukštųjų pūstynus, smiltynus, šilus.

2. Ir nósis man ištį̃so belaukiant. Ir nosis ištįso bedirbant. I nósės ištį̃so belaukant.

3. sumenkėjo, sulyso: Rūpesčiai [ištekėjus],
vaikai – i nósė ištį̃sta. Nu juodos bulbynelės nosẽlės ištį̃s liuob.
séilė ištį̃so

1. Toks gražus [sūris],
geltonas, didelis, net seilė man ištįso.

2. Kad išsitiesė pasakoti, ir séilės ištį̃so besiklausant. I séilės ištį̃so klausanties.
snarglỹs (snurglaĩ) ištį̃so

1. Ir snurglaĩ ištį̃so klausanties.

2. Snarglỹs ištį̃so belaukant.
su ištį̃susia nósim palìkti nusivilti, nei šiaip, nei taip pasijusti: Visi gaspadoriai su ištį̃susioms nósėms palìko – visi [kolūkyje] susilygino.
véidas ištį̃so. Brolių veidai ištįso, tartum jie pirmąkart būtų kažką baisų ir nepaprastą sutikę. Miesto vaikui iš karto buvo veidas ištįsęs, bet paskui jis palinksmėjo.
nutį̃sti.

1. nusitęsti, nudrykti: Buvo seilė nutį̃sus ant lūpos. Anvirsti lovon, i tuoj seilė par padušką nutį̃sta.

2. nukabti, nukarti, nusvirti: Kuskos kertė lig žemės užpakalė [je] nutį̃susi. Barzdos tokios ilgos, lig pat kelio nutį̃susios. Kirminai tokie nutį̃sę dar, lapai [vyšnios] iškapoti iškapoti. Suknelė lig žemei nutį̃sus. Pečiai [apsiausto] nūtį̃so lig alkūnių. Suknelės užpakalis ilgas, nutį̃sęs. Uostai tokie nutį̃sę. Pilvas baisus y [ra],
pagurklis nutį̃sęs didžiausis. Tai nusipenėjus: pilvas nutį̃sęs. Tie pilvai nutį̃sę – negãli panešt. Kiaulės paūdrė nutį̃susi, jau greit ves paršiukų. Kiaulės speniai nutį̃sta prieš turėjimą. Kalė toki bestovianti, papai nutį̃sę. Jo nosis nutį̃sus iki apatinės lūpos. Beržo šakos nutį̃susios žemy [n]. Veizėk, kokie antai nutį̃sę y [ra] žiedai. Nūtį̃susiais plaukais mergikė. Galia gauti tokį vaikį, kur plaukai lig apkaklės yra nutį̃sę. | [Debesys] kaip šiaudai ruginiai nutį̃sę, jau būs lytaus veikiai.

3. pasidaryti ilgam, liesam, labai ištįsti, nuplonėti: Sudžiūvęs toks: kaklas nutį̃sęs. Kaip užaugs, ir nosė nutį̃s.

4. pasklisti, nusitęsti, nusidriekti: Vežimų vilkstinė nutį̃so vieškeliu. Bala nutį̃susi lig miško. Ėmė rausti vakarų padangė, ir žemėje nutįso ilgi šešėliai. Nuo kalnelio jis ilgai žiūrėjo į nutįsusį priekin kelią, bet jame nesimatė jokio vežimo. Gatve rieda vežimas, jame karstas, apstatytas eglaitėmis, iš paskos nutįsusi marga žmonių minia. Sodai … vaisinių medžių nutįso per visą kaimelį. Tenai pajūryje gyvena sūdai, kurių pajūrio šalis, nutįsusi per 6 ar 7 mylias, dėvi (= turi) Sūduvos vardą.

5. prailgti: Vai kap nutį̃sta vakaras be darbo.

6. užsivilkinti: Nutį̃so kaip bajoruo velykinė. Kaip nūtį̃so, i nūtrūko (kai uždelsė, ir nebeįvyko, nebepadarė ko).
ãkys nutį̃so labai prailgo: Ãkys nutį̃so tavęs belaukiant.
smurgaĩ nutį̃so. Nutį̃sę smurgaĩ, žiūro bobos.
patį̃sti.

1. kiek nukarti: Arklys patį̃susiu pilvu. Tokios gyslos didžiausios, tešmuo patį̃ses toks, kietas.

2. kiek ištįsti, suliesėti: Penderelio veidas atrodė patįsęs, nesveikas.

3. pailgėti . Patį̃so diena po saulėgrąžų.

4. paaugti, styptelėti: Patį̃sę jau vaikai, nebė [ra] bėdos. Antaniukas toks mažiukas buvo, o dabar ilgas, patį̃sęs. Rugiai jau patį̃so.

5. užtrukti: Jei teip ilgai patį̃sta [lietus],
sudygs rugiai. Patį̃sti su darbais. kiek patempti, pagyventi.
pértįsti. pertį̃sti.

1. skersai nusitiesti: Šiaudelis pertįso skersai upę, ir angliukas galėjo juo eiti.

2. per daug ištįsti, išaugti: Augo augo ir pértįso. Pértįsęs (į ilgį ar aukštį nusitęsęs) .

3. perkarti, išplonėti: Ana pártįsusi kaip klykorėlis. Visumet kaip gančai išalkę, valkiojas pártįsę. Pártįsusi ta ano boba. Kažkur ten laukais, visa pertįsusi, eina kūda katė ieškoti grobio. Eina kaip šuo pértįsęs.
pratį̃sti.

1. prasidriekti: Pratį̃susiu pavilkiniu pro ruikinį ir valkiojas – a neisi susitaisyti! Jai pėtnyčia pro subatą pratį̃so. Per bobos pilvą trys gyslos pratį̃sę (trys pirkios sijos) .

2. išsitempti, išsitampyti: Jos. nenešiotos da, pratį̃s. Drobė rankose teip pratįso, jog per cielą dieną mieravo.

3. pailgėti . Pratį̃so diena, jau pažymu pavasarį. Pratį̃susios jau dienos, i lauki vakaro. Vakarai jau pratįsta, greit būs ruduo. Diena dideliai pratįso. Dienoms pratįsus, medžio darbų griebėsi.

4. paaugti: Pratį̃sęs jau vaikesas – toks jau už ranką ilgesnis. Labai jis čia daug užaugo – gal gal kiek ir pratį̃so. Kiek ta mergučė pabuvo, pratį̃so ir išėjo iš namų. Gerokai pratį̃stų [paršiukai] par du mėnesiu. Jau kojelės pratį̃so šuneliams. Tie rugiai buvo menki, al, veizėk, pratį̃so.

5. nusidriekti. . Tuomi, kad vyskupystė Žemaičių ir nepasiplatino, vienok valdžia jos vyskupų pratįso lig pat upės Dauguvos.

6. prailgti: Bebylant kelias nepratįso.

7. užsitęsti, užtrukti: Pratįsus muno kalbai, visi pradėjo snausti, todėl sukilę ėjom gulti. Gal pratįsti laikas, kol koki būs parmaina, virs kita gadynė. Pratįso (praėjo) čėsas. | Dvidešimt minučių pratį̃so (praėjo daugiau laiko kaip 20 minučių) .

8. tariant pailgėti: Balsė prieš jį esančioji pratį̃sta. Dvibalsės pirmoji dalis pratįsta.
ãkys pratį̃so labai prailgo: Ãkys pratį̃s, iki sulauksit. Ko man ãkys nepratį̃so [laukiant, žiūrint].
nósis pratį̃so (prasitį̃so) sublogo, sumenko, sulyso. Jau teip nósis pratĩsus, nevalgyk, tai da daugiau prasitį̃s.
pritį̃sti.

1. pakankamai tįsti.

2. tįstant pasiekti, priartėti prie ko.
sutį̃sti.

1. išsitempti, išsitampyti: Prasta šita juosta, tokia sutį̃sus. Nesutį̃sta – geras tas siuvimas. Pusminiai linai sutį̃sta veikiau negu išmintiejai. Kad nėrinys būtų nesutįsęs, neriant laikomas vienodai įtemptas siūlas. Grįžęs apsivilko sutįsusį kostiumą.
sutį̃sęs, -usi. netvarkingas, susitampęs. Ji tokia sutį̃sus – bjauru žiūrėt. Praeina tokios sutį̃susios, netvarkingos cigonės. Susivėlęs, sutį̃sęs i vaikščio [ja] girtas. Visas nešvarus, sudribęs, sutį̃sęs. | nevykęs: Ne sutį̃susi, ne sudrykusi, bet sutikusi motriška. Ka ans y [ra] mitrus, ans įlipa, ka būtų sutį̃sęs, neįliptų.

2. pasidaryti tąsiam, gličiam. Sutį̃sę, subuvę kruopai. Sutį̃sęs viralas. Viena sula sutį̃susi būs – liuobam vandens įpilti trečią dalį. Visas pienas sutį̃so. Pienas sutįsęs kaip driekos.

3. suplonėti, suliesėti: Paliko kaip šeirio šuo sutį̃sęs. Kiaulė kaip viksva sutį̃susi.
užtį̃sti.

1. užsitiesti: Kaži kas ta meilė yra, nė suprasti negal, ka žmoguo kaip tinklas už akių užtį̃sta, i gana.

2. užsitęsti, užtrukti: Užtįso ir neparejo iš miesto. Jei liga užtį̃sta, bekonas nedvės. Negerai, ka jau užtį̃sta par daug i su tais vaikais. Senis užtį̃so, o vaikai ano visi išmirė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tį̃sti, </b>-ta, -. <br/>1. <span class="explanation">tiestis, temptis į ilgį; drykti: </span> Tįsta seilės. Juo neturi nosinės, juo labiau snarglys tį̃sta. Suglamžyta, suplyšusi milinė, kurios skarmalai lyg kutai kokie tįso žemėn, – gaubia jo liekną liemenį. Nuo stogo lašnojo, ir ilgos, apgargažėjusios ledo žvakės tįso žemėn. Tįste tįsta kaukas lėkdamas. Tįstamasis augimas – antroji augimo fazė, kurios metu ląstelės ištįsta dėl vakuolių didėjimo jose. Privarydavo geldą tos mėsos, tai paskui pilvą kimšdavo, tas pilvas tį̃sta i tį̃sta. Iš tų ąžuolų tį̃sta tie kirminai. <br/>2. <span class="explanation">tempiant ilgėti ar platėti; būti tąsiam: </span> Tį̃stanti skūra. Tį̃sta striūna. Sausgelžis dalgis tinamas netįsta, bet trupa, lomeliais iškrimta. Būdavo tokia tį̃stanti minkšta popiera. Vilnos šalty netįsta, nepaverpsi. Pakampėse slapstosi šešėliai, susitraukia jie ir vėl išsiplečia, lyg tįstanti duoninė tešla. Kiaušinio baltymas tai beveik bespalvė tįstanti masė. Paršalusios žemės yra velėnos tįstančios, bet minduo geros. <br/>3. <span class="explanation">tampytis, negražiai nešiotis, nudrykti</span>. Didliai tį̃stančios tos atrodo mėlinosios [kelnės]. Viršutiniai rūbai, kad jie mažiau tįstų ir ne taip greitai išsinešiotų, mezgami tankesniu mezgimu ir plonesniais virbalais. <br/>4. <span class="explanation">būti tąsiam, klampiam, gličiam</span>. Tokio obelnyko pritaisydavai, tokio sirapo, tį̃sta labai. Karvės pienas pasigadinęs, visas tįsta šniūru. Toks tį̃stąs tas pienas, ka pila. Mūso karvės buvo pienas sugedęs; tos parūgos tokios tį̃stančios, i pienas teip pat. Vynas geras, net tį̃stantis. <br/>5. <span class="explanation">ilgėti</span>. Dienos jau tį̃sta. <br/>6. <span class="explanation">augti, stypti: </span> Tas vaikas greit tį̃sta. Bėgo laikas, berniukas vis labiau tįso, stiebėsi, augo į vyrą. Augo Rokas į medžius pasižiūrėdamas, tįso kaip už ausų tempiamas ir, dar trumpas kelnes tebenešiodamas, tėvą praaugo. <br/>7. <span class="explanation">driektis, tęstis: </span> Tokia linija tįsta i abi puses be galo. Pušynas tįsta tolyn. Vagos tįsta ir gula lauke. Pagal upeliūkštį alksnių šešėliai tįsta. Geležinkelio bėgiai tįsta, kryžiuojasi. Tįsta kelelis ant velenėlio. <br/>8. <span class="explanation">trukti, užsivilkinti: </span> Tįso, tįso i [r] nenuvažiavau. Dar tį̃s ligonas, nemirs. <br/>9. <span class="explanation">turėti potraukį, polinkį: </span> Ans tį̃sęs dainuoti. <br/>1. 0. <span class="explanation">būti tęsiamam</span>. Balsas čia kaip tįstè tį̃sta lygiai ir be parlaužimo. <br/><b> ãkys tį̃sta</b> <span class="explanation">sakoma labai norint ko: </span> Kad Velykas jau tieksias, tad vaikų kaip svirplių ãkys tį̃s. <br/><b>nósė tį̃sta</b> <span class="explanation">liesėja: </span> Nósė tį̃sta, neėdęs i neėdęs! Nu bulbynės tik nósė tį̃sta. <br/><b>séilė (s) tį̃sta</b>. Nu, duok to pyrago: kiek galia séilė tį̃sti. Séilės tį̃sta, taip nora mergelės. Séilė tį̃sta į tus škurlius veizant. Séilė tį̃sta vyrams pry pudbalo <span class="explanation"> (futbolo) </span>, o tokie niekai. Linguoju tą vaiką ir klausaus [pasakos], ka séilės tį̃sta. <br/><b>snarglỹs tį̃sta</b>. Snargliaĩ tį̃sta, taip noru tų bandeliukų. <br/><b>véidas tį̃sta</b> <span class="explanation">nusivilia: </span> Petrelio veidas vis labiau tįso – jis ką kitą tikėjosi rasti maiše. <br/><b>anttį̃sti</b>. užtįsti. <br/><b> ant séilės anttį̃sti</b> <span class="explanation">į galvą ateiti: </span> Kas ant séilės anttį̃sta, tą paplepa ans. <br/><b>aptį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apdrikti: </span> Nepaskumba krauti, jis. aptį̃sęs, išdraiko visą kelią. <span class="explanation">būti netvarkingam, apiplyšusiam: </span> Aptį̃sę, apskurę mergos eina, tingi. Tokia susilenkus, kai eina, vis tokia aptįsus. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti klampokam, gličiam, tąsiam</span>. Karves, kad aptįsta pienas, su dagiais smilko. Alus negerai rūgdamas aptįso. <br/><b>įtį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsitempti: </span> Rašo net įtį̃sęs. <br/>2. <span class="explanation">įsitraukti, įprasti: </span> Sūnus mano įtį̃sęs, t. y. supratęs (pratęs, įpratęs) skaityti. Ana tįste įtį̃susi dainuoti. Į darbą aš tei [p] įtį̃sus buvau, kad širdį pagadinau. Nuo mažens į darbus įtį̃sęs. <br/><b>ištį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išdrykti, išsitempti, išsitraukti į ilgį, pailgėti: </span> Rankovės kitokios, iš po apačios ištį̃susios. Kad siūlas iš drabužių ištįsta, nesi užmokėjęs už pasiuvimą. Ka snarglys ištį̃s, baugu šnypšti. Smurglis ištį̃so par abidi lūpi. | Jis apžėlęs reta susivėlusia barzda, iš po kepurės ištįsę ilgi balti plaukai. Važiavau važiavau aš, arklio mažne grobai ištį̃so. Priblįsta ugnelė <span class="explanation"> (žaltvykslė) </span> prie žemės ir vėl ištį̃sta. | Ištį̃sta rankos vandenį benešant. Kiek mūs rankos ištį̃so nešulius benešiojant. Ištįsęs kaip pertnyčia pro subata. Pats gyvas, o grobai ištįsę. <br/>2. <span class="explanation">negražiai išsinešioti, išsitampyti, nukarti</span>. Išdėvėtas jau, ištį̃so drabužis. Tų marškinių tas kaklas tįso ištį̃so, i negalì apsivilkt. <br/>3. <span class="explanation">išilgėti</span>. Kiekviena minutė, rodos, ištįsta į visą amžinybę. <br/>4. <span class="explanation">išstypti, labai plonam išaugti: </span> Tokie ištį̃sę, nuleibę pamidorai – nieks iš anų nebūs. Ištį̃so ištį̃so tie metūgiai, žiemą nušals. Tas medis augdamas ištį̃so, išaugo aukštas, plonas. Pupelė, auganti tamsoje, labiau ištįsta už savo draugę, augančią šviesoje. Tankiai susodintų vaismedžių vainikai ištįsta. Ištįsus kaip žarna. <span class="explanation">išplonėti, išliesėti: </span> Ištį̃so veidas nuo prasto maisto. Mergaitės veidas išbalęs ir ištįsęs. <br/>5. <span class="explanation">paūgėti, ūgtelėti: </span> Vaikiukai ištį̃sę jau, už ranką ilgesni. Anie. greitai ištį̃sta, nespėji ir apsižvalgyti. Par vasarą vaikas teip ištį̃so, ne ką už tėvą mažesnis. Toks mažas buvo, kai [p] greit ištįso! Mergičkos netrunka ištįsti, netrunka ir pasenti. Jaučiau, kad mano autoritetas ištįso labiau už mane patį, ir vos neapsirikau. <br/>6. <span class="explanation">nusidriekti, nusitęsti: </span> Ežerėlis ilgu, siauru įlinkiu ištįsta į vakarus. Tarp aukštų krantų ištįsęs Nemunas. Mano skraistė lengvo rūko plasta padangėj ištįsus. Šìrvintos – miestelis ištį̃sęs kai žarna. Vidurinė ištįsusio parko dalis, kurio banguotu reljefu vinguriuoja upelis, išplanuota landšaftiniu būdu. Jis pamatė tris ištįsusius baltus pavidalus. <br/><b> ãkys ištį̃so</b>. <span class="explanation">sakoma labai prailgus ko laukiant: </span> Jonienei iki vakaro ir akys ištįso saulės laidos belaukiant. Ištį̃so ãkys mūsų belaukiant liuosybės, t. y. nusibodo laukti. Akys ištįso beveizant. Ir akys ištįs, kol gaili rasa nukris. Akys ištįsta metų galo belaukiant. Man akys ištįso pro langą bežiūrint. <br/><b>aũsys (liežùvis) ištį̃so</b>. Tu teip moki pasakoti, kad aũsys ištį̃so besiklausant. I liežùviai ištį̃s besiklausant, kad ana liuob pasakos. <br/><b>nósis (nósė) ištį̃so</b><br/>1. Ištį̃s nósė lig durių. Aukštujuose dar nebuvęs – ne, jo nosis ištįs, kai pamatys Aukštųjų pūstynus, smiltynus, šilus. <br/>2. Ir nósis man ištį̃so belaukiant. Ir nosis ištįso bedirbant. I nósės ištį̃so belaukant. <br/>3. <span class="explanation">sumenkėjo, sulyso: </span> Rūpesčiai [ištekėjus], vaikai – i nósė ištį̃sta. Nu juodos bulbynelės nosẽlės ištį̃s liuob. <br/><b>séilė ištį̃so</b><br/>1. Toks gražus [sūris], geltonas, didelis, net seilė man ištįso. <br/>2. Kad išsitiesė pasakoti, ir séilės ištį̃so besiklausant. I séilės ištį̃so klausanties. <br/><b>snarglỹs (snurglaĩ) ištį̃so</b><br/>1. Ir snurglaĩ ištį̃so klausanties. <br/>2. Snarglỹs ištį̃so belaukant. <br/><b>su ištį̃susia nósim palìkti</b> <span class="explanation">nusivilti, nei šiaip, nei taip pasijusti: </span> Visi gaspadoriai su ištį̃susioms nósėms palìko – visi [kolūkyje] susilygino. <br/><b>véidas ištį̃so</b>. Brolių veidai ištįso, tartum jie pirmąkart būtų kažką baisų ir nepaprastą sutikę. Miesto vaikui iš karto buvo veidas ištįsęs, bet paskui jis palinksmėjo. <br/><b>nutį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusitęsti, nudrykti: </span> Buvo seilė nutį̃sus ant lūpos. Anvirsti lovon, i tuoj seilė par padušką nutį̃sta. <br/>2. <span class="explanation">nukabti, nukarti, nusvirti: </span> Kuskos kertė lig žemės užpakalė [je] nutį̃susi. Barzdos tokios ilgos, lig pat kelio nutį̃susios. Kirminai tokie nutį̃sę dar, lapai [vyšnios] iškapoti iškapoti. Suknelė lig žemei nutį̃sus. Pečiai [apsiausto] nūtį̃so lig alkūnių. Suknelės užpakalis ilgas, nutį̃sęs. Uostai tokie nutį̃sę. Pilvas baisus y [ra], pagurklis nutį̃sęs didžiausis. Tai nusipenėjus: pilvas nutį̃sęs. Tie pilvai nutį̃sę – negãli panešt. Kiaulės paūdrė nutį̃susi, jau greit ves paršiukų. Kiaulės speniai nutį̃sta prieš turėjimą. Kalė toki bestovianti, papai nutį̃sę. Jo nosis nutį̃sus iki apatinės lūpos. Beržo šakos nutį̃susios žemy [n]. Veizėk, kokie antai nutį̃sę y [ra] žiedai. Nūtį̃susiais plaukais mergikė. Galia gauti tokį vaikį, kur plaukai lig apkaklės yra nutį̃sę. | [Debesys] kaip šiaudai ruginiai nutį̃sę, jau būs lytaus veikiai. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti ilgam, liesam, labai ištįsti, nuplonėti: </span> Sudžiūvęs toks: kaklas nutį̃sęs. Kaip užaugs, ir nosė nutį̃s. <br/>4. <span class="explanation">pasklisti, nusitęsti, nusidriekti: </span> Vežimų vilkstinė nutį̃so vieškeliu. Bala nutį̃susi lig miško. Ėmė rausti vakarų padangė, ir žemėje nutįso ilgi šešėliai. Nuo kalnelio jis ilgai žiūrėjo į nutįsusį priekin kelią, bet jame nesimatė jokio vežimo. Gatve rieda vežimas, jame karstas, apstatytas eglaitėmis, iš paskos nutįsusi marga žmonių minia. Sodai … vaisinių medžių nutįso per visą kaimelį. Tenai pajūryje gyvena sūdai, kurių pajūrio šalis, nutįsusi per 6 ar 7 mylias, dėvi (= turi) Sūduvos vardą. <br/>5. <span class="explanation">prailgti: </span> </span> Vai kap nutį̃sta vakaras be darbo. <br/>6. <span class="explanation">užsivilkinti: </span> Nutį̃so kaip bajoruo velykinė. Kaip nūtį̃so, i nūtrūko (kai uždelsė, ir nebeįvyko, nebepadarė ko). <br/><b> ãkys nutį̃so</b> <span class="explanation">labai prailgo: </span> </span> Ãkys nutį̃so tavęs belaukiant. <br/><b>smurgaĩ nutį̃so</b>. Nutį̃sę smurgaĩ, žiūro bobos. <br/><b>patį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek nukarti: </span> Arklys patį̃susiu pilvu. Tokios gyslos didžiausios, tešmuo patį̃ses toks, kietas. <br/>2. <span class="explanation">kiek ištįsti, suliesėti: </span> Penderelio veidas atrodė patįsęs, nesveikas. <br/>3. <span class="explanation">pailgėti</span> </span>. Patį̃so diena po saulėgrąžų. <br/>4. <span class="explanation">paaugti, styptelėti: </span> Patį̃sę jau vaikai, nebė [ra] bėdos. Antaniukas toks mažiukas buvo, o dabar ilgas, patį̃sęs. Rugiai jau patį̃so. <br/>5. <span class="explanation">užtrukti: </span> Jei teip ilgai patį̃sta [lietus], sudygs rugiai. Patį̃sti su darbais. <span class="explanation">kiek patempti, pagyventi. </span> <br/><b>pértįsti</b>. pertį̃sti. <br/>1. <span class="explanation">skersai nusitiesti: </span> Šiaudelis pertįso skersai upę, ir angliukas galėjo juo eiti. <br/>2. <span class="explanation">per daug ištįsti, išaugti: </span> Augo augo ir pértįso. Pértįsęs <span class="explanation"> (į ilgį ar aukštį nusitęsęs) </span>. <br/>3. <span class="explanation">perkarti, išplonėti: </span> Ana pártįsusi kaip klykorėlis. Visumet kaip gančai išalkę, valkiojas pártįsę. Pártįsusi ta ano boba. Kažkur ten laukais, visa pertįsusi, eina kūda katė ieškoti grobio. Eina kaip šuo pértįsęs. <br/><b>pratį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prasidriekti: </span> Pratį̃susiu pavilkiniu pro ruikinį ir valkiojas – a neisi susitaisyti! Jai pėtnyčia pro subatą pratį̃so. Per bobos pilvą trys gyslos pratį̃sę <span class="explanation"> (trys pirkios sijos) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išsitempti, išsitampyti: </span> </span> Jos. nenešiotos da, pratį̃s. Drobė rankose teip pratįso, jog per cielą dieną mieravo. <br/>3. <span class="explanation">pailgėti</span> </span>. Pratį̃so diena, jau pažymu pavasarį. Pratį̃susios jau dienos, i lauki vakaro. Vakarai jau pratįsta, greit būs ruduo. Diena dideliai pratįso. Dienoms pratįsus, medžio darbų griebėsi. <br/>4. <span class="explanation">paaugti: </span> Pratį̃sęs jau vaikesas – toks jau už ranką ilgesnis. Labai jis čia daug užaugo – gal gal kiek ir pratį̃so. Kiek ta mergučė pabuvo, pratį̃so ir išėjo iš namų. Gerokai pratį̃stų [paršiukai] par du mėnesiu. Jau kojelės pratį̃so šuneliams. Tie rugiai buvo menki, al, veizėk, pratį̃so. <br/>5. <span class="explanation">nusidriekti. </span>. Tuomi, kad vyskupystė Žemaičių ir nepasiplatino, vienok valdžia jos vyskupų pratįso lig pat upės Dauguvos. <br/>6. <span class="explanation">prailgti: </span> </span> Bebylant kelias nepratįso. <br/>7. <span class="explanation">užsitęsti, užtrukti: </span> </span> Pratįsus muno kalbai, visi pradėjo snausti, todėl sukilę ėjom gulti. Gal pratįsti laikas, kol koki būs parmaina, virs kita gadynė. Pratįso (praėjo) čėsas. | Dvidešimt minučių pratį̃so <span class="explanation"> (praėjo daugiau laiko kaip 20 minučių) </span>. <br/>8. <span class="explanation">tariant pailgėti: </span> Balsė prieš jį esančioji pratį̃sta. Dvibalsės pirmoji dalis pratįsta. <br/><b> ãkys pratį̃so</b> <span class="explanation">labai prailgo: </span> </span> Ãkys pratį̃s, iki sulauksit. Ko man ãkys nepratį̃so [laukiant, žiūrint]. <br/><b>nósis pratį̃so (prasitį̃so) </b> <span class="explanation">sublogo, sumenko, sulyso</span>. Jau teip nósis pratĩsus, nevalgyk, tai da daugiau prasitį̃s. <br/><b>pritį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakankamai tįsti. </span> <br/>2. <span class="explanation">tįstant pasiekti, priartėti prie ko. </span> <br/><b>sutį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsitempti, išsitampyti: </span> </span> Prasta šita juosta, tokia sutį̃sus. Nesutį̃sta – geras tas siuvimas. Pusminiai linai sutį̃sta veikiau negu išmintiejai. Kad nėrinys būtų nesutįsęs, neriant laikomas vienodai įtemptas siūlas. Grįžęs apsivilko sutįsusį kostiumą. <br/><b>sutį̃sęs, </b>-usi. <span class="explanation">netvarkingas, susitampęs</span>. Ji tokia sutį̃sus – bjauru žiūrėt. Praeina tokios sutį̃susios, netvarkingos cigonės. Susivėlęs, sutį̃sęs i vaikščio [ja] girtas. Visas nešvarus, sudribęs, sutį̃sęs. | <span class="explanation">nevykęs: </span> Ne sutį̃susi, ne sudrykusi, bet sutikusi motriška. Ka ans y [ra] mitrus, ans įlipa, ka būtų sutį̃sęs, neįliptų. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti tąsiam, gličiam</span>. Sutį̃sę, subuvę kruopai. Sutį̃sęs viralas. Viena sula sutį̃susi būs – liuobam vandens įpilti trečią dalį. Visas pienas sutį̃so. Pienas sutįsęs kaip driekos. <br/>3. <span class="explanation">suplonėti, suliesėti: </span> Paliko kaip šeirio šuo sutį̃sęs. Kiaulė kaip viksva sutį̃susi. <br/><b>užtį̃sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užsitiesti: </span> Kaži kas ta meilė yra, nė suprasti negal, ka žmoguo kaip tinklas už akių užtį̃sta, i gana. <br/>2. <span class="explanation">užsitęsti, užtrukti: </span> </span> Užtįso ir neparejo iš miesto. Jei liga užtį̃sta, bekonas nedvės. Negerai, ka jau užtį̃sta par daug i su tais vaikais. Senis užtį̃so, o vaikai ano visi išmirė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.