įtirti

tìrti, -ia (-sta), týrė.

1. stengtis suprasti, sužinoti, aiškintis: Aš týriau, kol datyriau visą jo būdą. Bernelio būdą týriau; týriau, koks bernelio būdas. Eisiu keleliu verkdama, jauną bernelį keikdama, savo dalelę tirdama. Juk tamsta, be abejo, taip pat tiri savo pašaukimą? Reik tirti, kokie tie vaistai y [ra] negeri. Pridėdama ranką prie jo kaktos, týrė, ar nekarščiuoja. Žvilgterėja in mane, tiria. Kelias dienas tìrk, kas vaidysis. Lei tìra i lei žiūra, ar aš anam dūriau, a [r] ne. Liepė daboti, kur kunigas einąs, ir tirti, kur jis gyvenąs. Priėmė žodį su visu stropumu, kiekvieną dieną tirdami raštus, ar tatai taipo būtų. Akimis tìrti. Jį. pradėjo badyti tiriami žvilgsniai. Ka teip visi tėvai tir̃tų savo vaikus, i vagių tikrai mažai tebūtų. Jis vėl i mane, atsisėdusį prie darbo, įbedė tiriamas akis. Dvasė tiria save, norėdama išsikvosti, kuomi esanti.
tiriamaĩ. Jis tiriamai rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną. Rūpingai turime tirties apie kelią, kuriuo atėjo. Norėdami žinoti, kas Dievas yra, neturim to tirtisi iš proto savo. Dievo garbė yra bylą slėpti, bet karalių garbė yra bylos tirtisi. Mielas brolau, tirkias iš pono Dievo dešimties prisakymų, koksai esi. Kožnas iš jūsų tetiriasi nū, ką jis artimojui alba kaimynui savam pikt padarė. Tur tos pažinties iš rašto š. tirtiesi ir pilnai mokintiesi pažinti tikrąją religiją. O kad tyrės ir klausės, tada pasakė.

2. moksliškai nagrinėti, tyrinėti: Tę tyrinėtojai buvo ir týrė tą daiktą. Trims savaitėms išvažiuoju Trakų apskritin šnektų tirti. Toji gramatikos dalis, kuri tiria kalbos garsus ir žodžius, vadinasi etimologija. Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro. Palydove sumontuota aparatūra kosminei erdvei tirti. Tiriamíeji mokslo darbai. | Aš esmu tasai, kursai tiriu inkstų ir širdžių.

3. tikrinti, nustatyti būklę: Jai dabar tìria inkstus. Mes negydėm, tik ligą týrėm. Gydytojas tìria ligonio sveikatą. Parnešk šaukimą, tegu ateina skilvį tìrtis.

4. sužinoti, išgirsti, gauti žinių: Naujieną tiriu. Kiek aš apie tai girdėjęs (týręs) esu. Tik aš týriau per giminužėlę, kad nėr meilus bernelis. Aš esu tyręs, kad, knygas per postą į Rusiją siunčiant, tosios neretą sykį ir povisam prapuola. Argi netýrėte, kaip mūsų mylimą Krizą pernai neprietelius Dočys susvilino visą? Šiandien gaunam tirti, kad ir englenderių kariškosios šėpys jau subatoj turkams labą naktį sakiusios.

5. bandyti, mėginti, tikrinti: Tokį poną reikėjo nuolatos tìrti, iki nebus susektos jo silpnybės. Ligos visus mus kankina ir tiria. Visus vaisius jiems. skyrė, tik paklusnumą tyrė.

6. įgyti praktinių žinių, patirties: Būdavo tokie žmonys, kur prie tam týrė, kailius išraugydavo. Priaugančioji karta neklauso tyrusių žmonių.

7. išgyventi, justi: Su alkiu kasdien kariauti – sunkų amžią tirt! Kuris juokų nūn gauna tirt, rytoj kai vaiks raudos. Bėdos týręs. Dievo juos vaikais daryki, jeib jie tau gyventų, mistų ir dangaus tau šlovę tirtų. Nei liežuvis išsakyti gal…, kas yra mylėt amžiną Jėzų: tyręs tai pažino. Juodo ir balto matęs, visa ko tyręs.
aptìrti, àptiria, aptýrė.

1. kiek išsiaiškinti, sužinoti: Atvažiavo iš Kelmės, aptýrė.

2. išaiškinti, nustatyti: Aptìrti vietovę. Ir kaip jos bei kekšystė, bei gėda teip nuodėmais aptirta buvo. Apsitýręs jis ėjo tenais, t. y. išsiteiravęs.

3. išbandyti, įsitikinti: Kai žmonės apsitýrė, kad vilkai nebelaksto, tai pradėjo nebebijot vaikščiot ir po vieną. Visi apsitirdavo, kad iš tikrųjų esama giedančių pelių.

4. įgyti praktinių žinių, patirties: Visur buvęs, apsitýręs, daug matęs. Tacitus apie vaistus buvo pasakęs juos jūroje apsityrusius buvus. [Teisės] normas geriau ir aiškiau žinojo tie, kurie buvo daugiau apsityrę gyvenime.

5. apsiprasti, priprasti: Apsitìrk – žiūrėk, kad rankų nenudegtum.
atitìrti, atìtiria, atitýrė. pažinti: Jau mes tokio amžiaus sulaukėm ir tų Kaunų neatitýrėm, o dabar kiekviena mergšė: Kaunas, Kaunas.
datìrti, dàtiria (-sta;), datýrė.

1. išsiaiškinti, sužinoti: Aš tìrte datirstu anos teisybę. Norėjo datìrti tarp žmonių, kokius anie turi savo būdus, kad galėtų paukštį pažinti po plunksnų. Datirk ir veizdėk, jog pranašas iš Galilėjos nesikėlė. Klausiuosi, dasižinau, dasitiriu, išsiklausinėju. Ką aš darau, tu nežinai dabar, bet potam dasitirsi.

2. išgyventi, pajusti: Aš pats datýriau savo gyvenime daug. Apsakė, kiek prispaudimų, neteisybių ir visa ko piktą datyrė žemaičių šalis nu tų bedievių. Kai pateksi už jauno bernelio, tai datirsi didelį vargelį. Būčia nemačius aš to bernelio ir nedatyrus to didžio vargelio. Loskos ir mielaširdystės tavo tikrai datirią tave širdingai ir žyvate, ir smerty savoj garbintumim. Pikto nedatyręs, dorą nepažinsi. Visa ko datìrsi, kol su šiuo pasauliu parsiskirsi.

3. išbandyti, įsitikinti: Žmonės datýrė, ka tep sako, žino. To nedatýrėm, to negaliam pasakyt. Čia jau datìrta: kokia žiema, tokia vasara. Papasakos tau viską iš rankos [čigonė] – tą tai aš datýriau. Tada datýrė: kur čigonas naktavoja, te ir avelę randa negyvą. Datýriau, kas par velnias. Datirkit patys save, bau esate vieroje: mėginkite patys save. Ugnis datira gelžies, o pagunda žmogaus teisingo. Mėginu, dasitiriu. O ten dasitirsi kožno teisės teipag melo.

4. įgyti patirties, praktinių žinių: Visokie žmonys buvo: nebuvo kitas datýręs, liuob parmirkys, supūdys vandinė [je] [linus].

5. pripažinti: Ne tasai, kurs pats save girias, yra datirtas, bet tasai, kurį Viešpats giria.
išdatìrti. ištirti, sužinoti: Mun begulint duobo [je],
įlindo žvakelė, norėjau išdatìrti, bet skriaubis paėmė.
įtìrti, į̃tiria, įtýrė

1. išbandyti, išmėginti, įsitikinti: Jie įtýrę, žino – gal ir gerai smėlynuos salietra. Su anuo pirminyku įtìrta: kad katrądien pramajačijai (pradykinėjai) , užmiršta.

2. įgyti patirties, įprasti, įgusti: Kur neitýręs čiaužėjus, tai ant vienos kojos čiaužia.
ištìrti, ìštiria, ištýrė.

1. išsiaiškinti, sužinoti: Tai žmonės ištyrė. Gerai dalyko neištýręs, nieko negaliu pasakyti. Aš ištyrinėjau, kas buvo prapuolusio, ir ištýriau, dasižinojau. Nereik be reikalo užsipulti, reik pirma ištìrti reikalą. Kožname laikraštė [je] rašys rašys: neištirtà paslaptis i neištirtà. Yra da daiktų terp dangaus ir žemės, katrie n'ištìrti. Ir pats ištyriau, kad Darbėnūse tikrai taip žmonės kalba. Aš pats ištýriau, kad tas bernas slapta eina prie savo mylimosios. Kaip čia daryt reikia, reik ištìrt. Aš ir pats jau naktuisiu, ba noriu ištirt, kas čia yra. Nu palauk, a mas tavės neištìrsiam! Reik ištìrt, a jis jau teip viską i žino. Nora ištìrti, kas tas mandriasis jau yra. Tik nenoriu viską pasakot, kad jūs ma [n] neištìrti (nepažįstami) . Bet jau norėjo muni ištìrti, ka nepaaugčio vagiulka. Reik ištìrti, kodėl tu negalėjai gyventi su pačia. Aš jau ištýriau viską, kas ji par velnias. Tyrinėdamas ištyrė jos pirmąjį vyrą buvus tą brolį. Atsimykite šitos gromatos patys kartą ištirdami, kad vislab, ką čia skaitot, vis viena tiesa buvusi. Ar gal norėtų kungas dar ištirt, kaip aš ir visą atmintyj turiu? Ištirk, kas kaltas, kad žirgo netekau, ir nubausk. Ištìrk, koks te paukštis guli negyvas. Ištirs, kieno žodis išsipildė, manas gu alba jų. Kas nor tavą protą ištirti? Ištirsit gentainę jūsų … sunkią tapusią. Neižtirsi, kurią adyną ateisiu tavęsp. Ižtyrė, jog tatai tiesa buvus, ką tarė. [Tai] buvo ištyręs nuog išmintingųjų. Būtų tikrosios tiesos žodyje Dievo negalėję ištirti. Man, mažiausiam tarp visų šventųjų, duota yra ta malonė, idant tarp pagonų apsakyčia neištiri [a] mas bagotystes Christaus. Kas supras sūdus tavo n'ištiriamus? | Tų piktadėjų dar niekas negauna ištirti (susekti) . Aš išsitýriau, t. y. dasižinojau, išgirdau. Aš išsitýriau, kad jis teisingai sakė.

2. moksliškai išnagrinėti, ištyrinėti: Dirbtiniai palydovai padėjo geriau ištirti Žemės magnetinį lauką. | Į senatvę Galilėjus vėl sumanė paskelbti, ką jis naują ištyręs. Norint geriau suprasti lietuvių kalbą, reikia ištirti lietuvių tautos dvasią ir istoriją.

3. patikrinti, nustatyti būklę, kokybę: Ir šitą vandenį ištýrė. Ištýrė mani, ligą nustatė. Važiuokiav pri daktarų, kad ištìrtum. Kad ilgiau pabūsi to [je] ligoninė [je],
gal geriau ištir̃s ligą. Ans ištýrė, kokia liga serga. Šiandien skrandį ištýrė. Paėmė kraują, paėmė šlapumą, ištir̃s. Ištìrta esu, ligos neturiu. Ištýrėm, sako, ka pienas liesas. Reik ištìrt pieno riebumas. Nuvažiavo Vilniun sveikatos išsitìrti.

4. išgyventi, justi: Kokį Jonuko širdis liūdnumą ištyrė. Jis ir šaltą, ir šiltą ištyręs. Pikto neištyręs, doro nepažinsi.

5. išbandyti, išmėginti, įsitikinti: parnešdavom gabalą paklotų linų ir ištìrdavom [, ar laikas minti]. Praėjus keletui metų, užsimanė medsargis ištirti tėvo patarmę. Tep tikrai neištýrėm gyvenime, tiktai tokios šnekos eidavo. Ištyręs kalbu. Ir aš ištýrus: kur suaugesnio [paršo],
tai puodas kitap nuvirs. Jis pats buvo ištyręs, jog žmogui mokytam ir gerai dirbančiam viskas gerai sekas. Aš visą tat savim esu ištýręs. Seno draugo nepeik, nauju nesigirk, tada pagirsi, kada nelaimėj ištirsi. Aš išsitýrus, kad mėsiškas negerai.
patìrti, pàtiria, patýrė.

1. išsiaiškinti, sužinoti, įgyti žinių: Jau dvidešimts metų, kaip mes apie jį nieko nepatyrėm. Žmones tai patiria. Kaip tik patýriau, t. y. dasižinojau, daviau šiaudų. Ir aš čia daug ką dabar patýriau. Patirkite, kada jis gimęs. Apie Kvėdarnos kalbą esu šį tą patyręs vien iš prof. K. Jauniaus pranešimų. Ji bijojo, kad tėvas nepatìrtų apie jos meilę. Tas buvo tik kaip žinojęs ar patyręs, kad aš tebėr šišonais. Tuoj patìrsim, ką tu parnešei. Karaliūnas norėjo paskui vyties patirtų, kur jinai nuvažiuos. Patyriau, kad rengiatės į kelionę. Patirs, būdavo, kad aš parvažiavau, ir ateina šventadienį į mane naujienų pasiklausytų. Niekur nepatyrė jos esant aplinkinėse karalystėse. To nieko nesu patýrusi, nieko nežinau [apie burtus]. Aš nieko nepatýriau, kad jai galėjo skaudėti kas. Nesu patýrusi Vandos didliai daug. Niekad nevesk iš pirmo pamatymo, ilgiau patìrk, pasižiūrėk. O aš patyrusi jauną bernužėlį, žadu ištekėti šitą rudenėlį. Jeg vėliau patìrsma kokių žinių, tai prisiųsma. Jeigu nosis niežti, patirsi kokią nors naujyną. Per šį krembliavimą ji gausianti patirti Geišės paslaptį. Mes gaunam patirti, kad ta vėtra skaudžiai daug iškados padariusi. Lai patiria karaliai jūsų Romuvą lizdu bjauriausių nedorybių esant. Patýrėm, kad nebėr jau – nupjovė mūs tujas. Eik pats pasitìrk, ar esi įrašytas. Petronėlė naujai pasityrė turinti dangiškas akis ir aukso kasas.

2. pajusti, išgyventi: Žmogus pàtiria daug dalykų: daiktų buvimą, jų poveikius, vidaus būsenas. Džiaugsmo mastas visada priklauso nuo mūsų sugebėjimo jį patirti. Tai nei vienas toliaus tenepatiria. Patirtì įspūdžiai. Esu senas ir daugel savo amžiuje patyręs. Esu pasaulį parejęs, visko matęs ir patýręs. To dar per visą amžių nebuvo patyręs, kad kas iš jo ar iš jo namų šeimynos tyčiotus! Anksti patýriau nelengvą dalią. Jis greit pamiršo patìrtą nelaimę. Matai, tris vaikus sugyvenau, visokio vargo patýriau. Karo laike i bado reikėjo patìrti. Mes tą juoką patyrėm ant savo kailio gerai. Atvažiuodamas gelžkeliu į Šiaulius ir pamatęs sykiu atsivėrusį bažnyčios bokštą, patirstu nemalonaus šiurpulio. Čia prislėgė mane toks slogutis, kokio dar nebuvau gyvenime patyrusi. Ir nepatirsiu čia teisybės, kur priešas priešą, draugas draugą klastingai kryžkelėse saugo. Sukilėliai patyrė skaudų pralaimėjmą mūšyje prie Pavištaičių. Švedai kariavo šimtmetinius karus, didžiausius – švedai patýrę. Dabar, mergel, patirsi amžinybę, kuriai esi žadėta gimdama. Tačiau paskui patyręs vierą Kananaikos, dukterį jos gelbėjo. Ir šokinė [ja] it biesus patyrę. Kas šienapjūty neieško pavėsio, tas žiemą nepatirs bado. Vargo nepatyręs, laimės nepažinsi. Ir gero pamatė, ir blogo patyrė, kol kraujas gyslose virė. Negirk dienos be vakaro, draugo, kol bėdos nepatyrei.

3. moksliškai patyrinėti, panagrinėti: Turėdamas daugiau atliekamo laiko, daugiau ir patirsiu [kalbą]. Jiems. tada rūpėjo patirti, koks yra santykis tarp minties ir žodžio.

4. išbandyti, išmėginti, įsitikinti: Ketvirtadienio geriausia diena [sėti],
sakydavo senybėj, tai kad ir aš patýrus. Kai kas sako, ir viščiukus ežys gaudo, bet jau aš nepatýriau, nemačiau. Ir mūsų ordinas jau yra patyręs, kad ne žmonės jie yra, bet pikti ir plėšrūs žvėrys. Visa tai reikia patirti pačiam savo kailiu. Kačių veislė tiek proto turi, kad nesikėsina ant to, kurio nėra patyrus, ar galės užveikti. Pons Dievs (tai aš gyvai patyriau) … yr mano syla.

5. įgyti praktinių žinių, patirties: Aš mažai važinėjęs, nepatyręs. Buvau dar tokia nepatyrusi, kad net nepasiteiravau to gero žmogaus pavardės.
išpatìrti. patirti, sužinoti: Išpatyriau naujienėlę nuo savo mergelės.
pértirti. pertìrti, pértiria, pertýrė.

1. įgyti žinių, išsiaiškinti, sužinoti: Juos Mosešius siuntė žemės Kanaan pertirti. Ak, Viešpatie, pertirk mane, kaip aš dūmoju. Dievo valdymas yra tobuliausias ir geriausias, kačeig mums tankiai tamsus ir nepertiriamas. Nepertiriami keliai Jo.

2. nustatyti būklę, patikrinti: Daktarai ligonį pértyrė ir dabar gydo. Dar kartą jie pertyrė žaizdos vietą.

3. išbandyti, išmėginti: Siuntėm … brolį, kurį tankiai pertyrėm (išmėginom) daugia daiktosu. Šiteipo eš mėginsiu (pertirsiu) jūsų žodžius, tiesa gu jūsų alba ne. Pertirta ir žinoma yra, kada pasikelia šturmas, kad sujuda vanduo, tada didė iškada nusiduost.
pritìrti, prìtiria, pritýrė

1. įgyti žinių, išsiaiškinti, sužinoti: Kad ans vaginė [ja],
aš pritìrsiu. Ale šito nepritýriau, tų kailių, kaip juos dirbdavo. Kol prityrė, kaip ką padaryt, – žemės neišardavo. Ubagai prityrė, kad anas važinėja po miestelius ir dalija pinigus. Daktaras neprytira ligos, reik dėties į spindulius. Ir nuo rožės te prìtiria kokių vaistų. Žmogus neprityręs Dievo rašto prieš Dievą ruzga.

2. daug ką išgyventi: Ai, ir ko aš nepritýriau kalėjime! Šįmet daug viso ko pergyvenau ir prityriau. Kalinys nustoja tame laike sveikatos, pritirdamas įvairių dvasios ir kūno kančių. Atkeršijęs jiems už viską pritirta, dėdė grįžo namo vakarieniauti. Gyvenimo viskas pritìrta, nieko nėr pridėt. Meile uždek, jei nori meilės pritirti. Aš dėl tavęs, Magdele, daugiau širdgėlos prityriau. Kiti sako, kad nėr pritirto stabuklo pri Pabrėžos kapo, o aš pati esu prityrusi. Visokios prìtiriamos nuoskaudos. Kas nemoka jautriai ir saugiai su ugnimi elgties, tas pritira dideles nelaimas ir iškadas. Sprausmės it ankstie pavasarį kiek orui leidant grutėjamos nepritira to paršalimo. Ko abejo prityrė apaštalai, pirmiaus anose trise dienose kančios ir kėlimo ižg numirusių jo. Pikto neprityręs, dorą (dora) nepažinsi. Bloga neprityręs, gera nepažinsi. Tas vyras yra šalto ir šilto prityręs.

3. išbandyti, įsitikinti: Mėginu, dasižinau, pritiriu. Aš to nepritýrus, ale girdėjau, kaip šneka. Reik prìtirti, tik tada sakyti. Tiek pritýriau, ka vyruo piningų negal paduoti. Pritýriau, kad ans yra geras. Aš jau pernai pritýriau, ka ji kito nebrangina. Mūs martelė ultoikėlė, ji darbelio nemokyta, prie darbelio nepritirta. Aš jau tave esu pritýrus – tu pati tikroji. Par trylika metų tai aš jį. pritýriau. Aš jau prityriau: kad tik kairė akis niežti – verksiu. Čia jau yr pritìrta: jeigu paskolinai – nebeataduos, daugiau nebeprašis. Pritìrta: katino iš namų nenešk – bėda bus. Žuvis sapnuoji – lietaus lauk, tai jau pritìrta. Pritirta yra, jog atskilėlis visų pikčiausiai kovoja su tais, nuo kurių esti atskilęs. Kelalis pritirtas, nebaido. Surbėlės, daktarų pritirtos, yra rainos. Pritirtas daiktas, kad laikas nelaimės slenka iš lėto ir nestov be baimės. Tas yra vienog pritirtu, jog lapai yra ynai reikalingi gyvybai ir derlingam ūgliui medžio. Prityrė liuosą žmogų gudresniu esant vergą. Tam tikime, jog medžiai ir žolės visos atgyja, jog to jau pritýrėme, jog tatai ne kartą tikos. Tatai gerai pritýręs, arba išmėginęs, Saliamonas bylo. Aš jau prisitýrus: ką tverazas (blaivas) mislina, tą girtas padaro.

4. įgyti patirties, įgusti: Matai, kraučius buvo ans pritýręs, ans vis nu žydelkų eis pirkti. Nebūdavo pritýrusių medžiotojų, o gal šautuvų neturėjo. Pritýręs kalbininkas. Nepritýrus buvau to gyvenimo. Aš silpna ir gyvenimo neprityrusi mergelė. Vincas žinojo jį esant ar buvus gyvenimo ir ūkininkavimo prityrusį žmogų. Miškų valdytojas mokytesnis ir prityresnis už girininkus. Juo Maja. darėsi prityresnė, juo dažniau pasiilgdavo draugijos. | Drebančiomis, neprityrusiomis rankomis Aldona perrišinėjo pašautuosius sukilėlius. Susaldei [salyklą] teip neskystai – jau ranka žino, pritýrus. Dienioniškiai buvo gudrūs, prisityrę šienautojai jie gerai žinojo giedrą patenkant tik ligi šv. Jonui. Ši pirmą kartą gimdė, o ta buvo jau daug kartų gimdžiusi, tai jau prisityrusi.

5. pripažinti: Ne kiltis, ne turtai, bet išmintis ir dorybė, nu visų pritirta, kiekvieną į vyresnybę kėlė. Nesa kursai tuosa Christui tarnauja, Dievui pasimėgstasi, ir yra pritirtas žmonėsa.

6. priprasti, prijunkti: Pritirstu, junkstu, įdristu.
sutìrti, sùtiria, sutýrė. ištirti, išaiškinti: Kas sutirs visus vagis. Ans tirte sutýrė, patyrė, dažinojo. Ir anie sutýrė viską, sutýrė i sužinojo, kaip buvo. Sutìrs i sučiups šnapšvirius visus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tìrti, </b>-ia (-sta), týrė. <br/>1. <span class="explanation">stengtis suprasti, sužinoti, aiškintis: </span> Aš týriau, kol datyriau visą jo būdą. Bernelio būdą týriau; týriau, koks bernelio būdas. Eisiu keleliu verkdama, jauną bernelį keikdama, savo dalelę tirdama. Juk tamsta, be abejo, taip pat tiri savo pašaukimą? Reik tirti, kokie tie vaistai y [ra] negeri. Pridėdama ranką prie jo kaktos, týrė, ar nekarščiuoja. Žvilgterėja in mane, tiria. Kelias dienas tìrk, kas vaidysis. Lei tìra i lei žiūra, ar aš anam dūriau, a [r] ne. Liepė daboti, kur kunigas einąs, ir tirti, kur jis gyvenąs. Priėmė žodį su visu stropumu, kiekvieną dieną tirdami raštus, ar tatai taipo būtų. Akimis tìrti. Jį. pradėjo badyti tiriami žvilgsniai. Ka teip visi tėvai tir̃tų savo vaikus, i vagių tikrai mažai tebūtų. Jis vėl i mane, atsisėdusį prie darbo, įbedė tiriamas akis. Dvasė tiria save, norėdama išsikvosti, kuomi esanti. <br/><b>tiriamaĩ</b>. Jis tiriamai rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną. Rūpingai turime tirties apie kelią, kuriuo atėjo. Norėdami žinoti, kas Dievas yra, neturim to tirtisi iš proto savo. Dievo garbė yra bylą slėpti, bet karalių garbė yra bylos tirtisi. Mielas brolau, tirkias iš pono Dievo dešimties prisakymų, koksai esi. Kožnas iš jūsų tetiriasi nū, ką jis artimojui alba kaimynui savam pikt padarė. Tur tos pažinties iš rašto š. tirtiesi ir pilnai mokintiesi pažinti tikrąją religiją. O kad tyrės ir klausės, tada pasakė. <br/>2. <span class="explanation">moksliškai nagrinėti, tyrinėti: </span> Tę tyrinėtojai buvo ir týrė tą daiktą. Trims savaitėms išvažiuoju Trakų apskritin šnektų tirti. Toji gramatikos dalis, kuri tiria kalbos garsus ir žodžius, vadinasi etimologija. Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro. Palydove sumontuota aparatūra kosminei erdvei tirti. Tiriamíeji mokslo darbai. | Aš esmu tasai, kursai tiriu inkstų ir širdžių. <br/>3. <span class="explanation">tikrinti, nustatyti būklę: </span> Jai dabar tìria inkstus. Mes negydėm, tik ligą týrėm. Gydytojas tìria ligonio sveikatą. Parnešk šaukimą, tegu ateina skilvį tìrtis. <br/>4. <span class="explanation">sužinoti, išgirsti, gauti žinių: </span> Naujieną tiriu. Kiek aš apie tai girdėjęs (týręs) esu. Tik aš týriau per giminužėlę, kad nėr meilus bernelis. Aš esu tyręs, kad, knygas per postą į Rusiją siunčiant, tosios neretą sykį ir povisam prapuola. Argi netýrėte, kaip mūsų mylimą Krizą pernai neprietelius Dočys susvilino visą? Šiandien gaunam tirti, kad ir englenderių kariškosios šėpys jau subatoj turkams labą naktį sakiusios. <br/>5. <span class="explanation">bandyti, mėginti, tikrinti: </span> Tokį poną reikėjo nuolatos tìrti, iki nebus susektos jo silpnybės. Ligos visus mus kankina ir tiria. Visus vaisius jiems. skyrė, tik paklusnumą tyrė. <br/>6. <span class="explanation">įgyti praktinių žinių, patirties: </span> </span> </span> Būdavo tokie žmonys, kur prie tam týrė, kailius išraugydavo. Priaugančioji karta neklauso tyrusių žmonių. <br/>7. <span class="explanation">išgyventi, justi: </span> </span> Su alkiu kasdien kariauti – sunkų amžią tirt! Kuris juokų nūn gauna tirt, rytoj kai vaiks raudos. Bėdos týręs. Dievo juos vaikais daryki, jeib jie tau gyventų, mistų ir dangaus tau šlovę tirtų. Nei liežuvis išsakyti gal…, kas yra mylėt amžiną Jėzų: tyręs tai pažino. Juodo ir balto matęs, visa ko tyręs. <br/><b>aptìrti, </b>àptiria, aptýrė. <br/>1. <span class="explanation">kiek išsiaiškinti, sužinoti: </span> Atvažiavo iš Kelmės, aptýrė. <br/>2. <span class="explanation">išaiškinti, nustatyti: </span> Aptìrti vietovę. Ir kaip jos bei kekšystė, bei gėda teip nuodėmais aptirta buvo. Apsitýręs jis ėjo tenais, t. y. išsiteiravęs. <br/>3. <span class="explanation">išbandyti, įsitikinti: </span> </span> </span> Kai žmonės apsitýrė, kad vilkai nebelaksto, tai pradėjo nebebijot vaikščiot ir po vieną. Visi apsitirdavo, kad iš tikrųjų esama giedančių pelių. <br/>4. <span class="explanation">įgyti praktinių žinių, patirties: </span> </span> </span> Visur buvęs, apsitýręs, daug matęs. Tacitus apie vaistus buvo pasakęs juos jūroje apsityrusius buvus. [Teisės] normas geriau ir aiškiau žinojo tie, kurie buvo daugiau apsityrę gyvenime. <br/>5. <span class="explanation">apsiprasti, priprasti: </span> Apsitìrk – žiūrėk, kad rankų nenudegtum. <br/><b>atitìrti, </b>atìtiria, atitýrė. <span class="explanation">pažinti: </span> Jau mes tokio amžiaus sulaukėm ir tų Kaunų neatitýrėm, o dabar kiekviena mergšė: Kaunas, Kaunas. <br/><b>datìrti, </b>dàtiria (-sta;), datýrė. <br/>1. <span class="explanation">išsiaiškinti, sužinoti: </span> </span> Aš tìrte datirstu anos teisybę. Norėjo datìrti tarp žmonių, kokius anie turi savo būdus, kad galėtų paukštį pažinti po plunksnų. Datirk ir veizdėk, jog pranašas iš Galilėjos nesikėlė. Klausiuosi, dasižinau, dasitiriu, išsiklausinėju. Ką aš darau, tu nežinai dabar, bet potam dasitirsi. <br/>2. <span class="explanation">išgyventi, pajusti: </span> Aš pats datýriau savo gyvenime daug. Apsakė, kiek prispaudimų, neteisybių ir visa ko piktą datyrė žemaičių šalis nu tų bedievių. Kai pateksi už jauno bernelio, tai datirsi didelį vargelį. Būčia nemačius aš to bernelio ir nedatyrus to didžio vargelio. Loskos ir mielaširdystės tavo tikrai datirią tave širdingai ir žyvate, ir smerty savoj garbintumim. Pikto nedatyręs, dorą nepažinsi. Visa ko datìrsi, kol su šiuo pasauliu parsiskirsi. <br/>3. <span class="explanation">išbandyti, įsitikinti: </span> </span> </span> Žmonės datýrė, ka tep sako, žino. To nedatýrėm, to negaliam pasakyt. Čia jau datìrta: kokia žiema, tokia vasara. Papasakos tau viską iš rankos [čigonė] – tą tai aš datýriau. Tada datýrė: kur čigonas naktavoja, te ir avelę randa negyvą. Datýriau, kas par velnias. Datirkit patys save, bau esate vieroje: mėginkite patys save. Ugnis datira gelžies, o pagunda žmogaus teisingo. Mėginu, dasitiriu. O ten dasitirsi kožno teisės teipag melo. <br/>4. <span class="explanation">įgyti patirties, praktinių žinių: </span> Visokie žmonys buvo: nebuvo kitas datýręs, liuob parmirkys, supūdys vandinė [je] [linus]. <br/>5. <span class="explanation">pripažinti: </span> </span> Ne tasai, kurs pats save girias, yra datirtas, bet tasai, kurį Viešpats giria. <br/><b>išdatìrti</b>. <span class="explanation">ištirti, sužinoti: </span> Mun begulint duobo [je], įlindo žvakelė, norėjau išdatìrti, bet skriaubis paėmė. <br/><b>įtìrti, </b>į̃tiria, įtýrė<br/>1. <span class="explanation">išbandyti, išmėginti, įsitikinti: </span> </span> </span> Jie įtýrę, žino – gal ir gerai smėlynuos salietra. Su anuo pirminyku įtìrta: kad katrądien pramajačijai <span class="explanation"> (pradykinėjai) </span>, užmiršta. <br/>2. <span class="explanation">įgyti patirties, įprasti, įgusti: </span> Kur neitýręs čiaužėjus, tai ant vienos kojos čiaužia. <br/><b>ištìrti, </b>ìštiria, ištýrė. <br/>1. <span class="explanation">išsiaiškinti, sužinoti: </span> </span> Tai žmonės ištyrė. Gerai dalyko neištýręs, nieko negaliu pasakyti. Aš ištyrinėjau, kas buvo prapuolusio, ir ištýriau, dasižinojau. Nereik be reikalo užsipulti, reik pirma ištìrti reikalą. Kožname laikraštė [je] rašys rašys: neištirtà paslaptis i neištirtà. Yra da daiktų terp dangaus ir žemės, katrie n'ištìrti. Ir pats ištyriau, kad Darbėnūse tikrai taip žmonės kalba. Aš pats ištýriau, kad tas bernas slapta eina prie savo mylimosios. Kaip čia daryt reikia, reik ištìrt. Aš ir pats jau naktuisiu, ba noriu ištirt, kas čia yra. Nu palauk, a mas tavės neištìrsiam! Reik ištìrt, a jis jau teip viską i žino. Nora ištìrti, kas tas mandriasis jau yra. Tik nenoriu viską pasakot, kad jūs ma [n] neištìrti <span class="explanation"> (nepažįstami) </span>. Bet jau norėjo muni ištìrti, ka nepaaugčio vagiulka. Reik ištìrti, kodėl tu negalėjai gyventi su pačia. Aš jau ištýriau viską, kas ji par velnias. Tyrinėdamas ištyrė jos pirmąjį vyrą buvus tą brolį. Atsimykite šitos gromatos patys kartą ištirdami, kad vislab, ką čia skaitot, vis viena tiesa buvusi. Ar gal norėtų kungas dar ištirt, kaip aš ir visą atmintyj turiu? Ištirk, kas kaltas, kad žirgo netekau, ir nubausk. Ištìrk, koks te paukštis guli negyvas. Ištirs, kieno žodis išsipildė, manas gu alba jų. Kas nor tavą protą ištirti? Ištirsit gentainę jūsų … sunkią tapusią. Neižtirsi, kurią adyną ateisiu tavęsp. Ižtyrė, jog tatai tiesa buvus, ką tarė. [Tai] buvo ištyręs nuog išmintingųjų. Būtų tikrosios tiesos žodyje Dievo negalėję ištirti. Man, mažiausiam tarp visų šventųjų, duota yra ta malonė, idant tarp pagonų apsakyčia neištiri [a] mas bagotystes Christaus. Kas supras sūdus tavo n'ištiriamus? | Tų piktadėjų dar niekas negauna ištirti <span class="explanation"> (susekti) </span>. Aš išsitýriau, t. y. dasižinojau, išgirdau. Aš išsitýriau, kad jis teisingai sakė. <br/>2. <span class="explanation">moksliškai išnagrinėti, ištyrinėti: </span> Dirbtiniai palydovai padėjo geriau ištirti Žemės magnetinį lauką. | Į senatvę Galilėjus vėl sumanė paskelbti, ką jis naują ištyręs. Norint geriau suprasti lietuvių kalbą, reikia ištirti lietuvių tautos dvasią ir istoriją. <br/>3. <span class="explanation">patikrinti, nustatyti būklę, kokybę: </span> Ir šitą vandenį ištýrė. Ištýrė mani, ligą nustatė. Važiuokiav pri daktarų, kad ištìrtum. Kad ilgiau pabūsi to [je] ligoninė [je], gal geriau ištir̃s ligą. Ans ištýrė, kokia liga serga. Šiandien skrandį ištýrė. Paėmė kraują, paėmė šlapumą, ištir̃s. Ištìrta esu, ligos neturiu. Ištýrėm, sako, ka pienas liesas. Reik ištìrt pieno riebumas. Nuvažiavo Vilniun sveikatos išsitìrti. <br/>4. <span class="explanation">išgyventi, justi: </span> </span> Kokį Jonuko širdis liūdnumą ištyrė. Jis ir šaltą, ir šiltą ištyręs. Pikto neištyręs, doro nepažinsi. <br/>5. <span class="explanation">išbandyti, išmėginti, įsitikinti: </span> </span> </span> parnešdavom gabalą paklotų linų ir ištìrdavom [, ar laikas minti]. Praėjus keletui metų, užsimanė medsargis ištirti tėvo patarmę. Tep tikrai neištýrėm gyvenime, tiktai tokios šnekos eidavo. Ištyręs kalbu. Ir aš ištýrus: kur suaugesnio [paršo], tai puodas kitap nuvirs. Jis pats buvo ištyręs, jog žmogui mokytam ir gerai dirbančiam viskas gerai sekas. Aš visą tat savim esu ištýręs. Seno draugo nepeik, nauju nesigirk, tada pagirsi, kada nelaimėj ištirsi. Aš išsitýrus, kad mėsiškas negerai. <br/><b>patìrti, </b>pàtiria, patýrė. <br/>1. <span class="explanation">išsiaiškinti, sužinoti, įgyti žinių: </span> Jau dvidešimts metų, kaip mes apie jį nieko nepatyrėm. Žmones tai patiria. Kaip tik patýriau, t. y. dasižinojau, daviau šiaudų. Ir aš čia daug ką dabar patýriau. Patirkite, kada jis gimęs. Apie Kvėdarnos kalbą esu šį tą patyręs vien iš prof. K. Jauniaus pranešimų. Ji bijojo, kad tėvas nepatìrtų apie jos meilę. Tas buvo tik kaip žinojęs ar patyręs, kad aš tebėr šišonais. Tuoj patìrsim, ką tu parnešei. Karaliūnas norėjo paskui vyties patirtų, kur jinai nuvažiuos. Patyriau, kad rengiatės į kelionę. Patirs, būdavo, kad aš parvažiavau, ir ateina šventadienį į mane naujienų pasiklausytų. Niekur nepatyrė jos esant aplinkinėse karalystėse. To nieko nesu patýrusi, nieko nežinau [apie burtus]. Aš nieko nepatýriau, kad jai galėjo skaudėti kas. Nesu patýrusi Vandos didliai daug. Niekad nevesk iš pirmo pamatymo, ilgiau patìrk, pasižiūrėk. O aš patyrusi jauną bernužėlį, žadu ištekėti šitą rudenėlį. Jeg vėliau patìrsma kokių žinių, tai prisiųsma. Jeigu nosis niežti, patirsi kokią nors naujyną. Per šį krembliavimą ji gausianti patirti Geišės paslaptį. Mes gaunam patirti, kad ta vėtra skaudžiai daug iškados padariusi. Lai patiria karaliai jūsų Romuvą lizdu bjauriausių nedorybių esant. Patýrėm, kad nebėr jau – nupjovė mūs tujas. Eik pats pasitìrk, ar esi įrašytas. Petronėlė naujai pasityrė turinti dangiškas akis ir aukso kasas. <br/>2. <span class="explanation">pajusti, išgyventi: </span> Žmogus pàtiria daug dalykų: daiktų buvimą, jų poveikius, vidaus būsenas. Džiaugsmo mastas visada priklauso nuo mūsų sugebėjimo jį patirti. Tai nei vienas toliaus tenepatiria. Patirtì įspūdžiai. Esu senas ir daugel savo amžiuje patyręs. Esu pasaulį parejęs, visko matęs ir patýręs. To dar per visą amžių nebuvo patyręs, kad kas iš jo ar iš jo namų šeimynos tyčiotus! Anksti patýriau nelengvą dalią. Jis greit pamiršo patìrtą nelaimę. Matai, tris vaikus sugyvenau, visokio vargo patýriau. Karo laike i bado reikėjo patìrti. Mes tą juoką patyrėm ant savo kailio gerai. Atvažiuodamas gelžkeliu į Šiaulius ir pamatęs sykiu atsivėrusį bažnyčios bokštą, patirstu nemalonaus šiurpulio. Čia prislėgė mane toks slogutis, kokio dar nebuvau gyvenime patyrusi. Ir nepatirsiu čia teisybės, kur priešas priešą, draugas draugą klastingai kryžkelėse saugo. Sukilėliai patyrė skaudų pralaimėjmą mūšyje prie Pavištaičių. Švedai kariavo šimtmetinius karus, didžiausius – švedai patýrę. Dabar, mergel, patirsi amžinybę, kuriai esi žadėta gimdama. Tačiau paskui patyręs vierą Kananaikos, dukterį jos gelbėjo. Ir šokinė [ja] it biesus patyrę. Kas šienapjūty neieško pavėsio, tas žiemą nepatirs bado. Vargo nepatyręs, laimės nepažinsi. Ir gero pamatė, ir blogo patyrė, kol kraujas gyslose virė. Negirk dienos be vakaro, draugo, kol bėdos nepatyrei. <br/>3. <span class="explanation">moksliškai patyrinėti, panagrinėti: </span> Turėdamas daugiau atliekamo laiko, daugiau ir patirsiu [kalbą]. Jiems. tada rūpėjo patirti, koks yra santykis tarp minties ir žodžio. <br/>4. <span class="explanation">išbandyti, išmėginti, įsitikinti: </span> </span> </span> Ketvirtadienio geriausia diena [sėti], sakydavo senybėj, tai kad ir aš patýrus. Kai kas sako, ir viščiukus ežys gaudo, bet jau aš nepatýriau, nemačiau. Ir mūsų ordinas jau yra patyręs, kad ne žmonės jie yra, bet pikti ir plėšrūs žvėrys. Visa tai reikia patirti pačiam savo kailiu. Kačių veislė tiek proto turi, kad nesikėsina ant to, kurio nėra patyrus, ar galės užveikti. Pons Dievs (tai aš gyvai patyriau) … yr mano syla. <br/>5. <span class="explanation">įgyti praktinių žinių, patirties: </span> </span> </span> Aš mažai važinėjęs, nepatyręs. Buvau dar tokia nepatyrusi, kad net nepasiteiravau to gero žmogaus pavardės. <br/><b>išpatìrti</b>. <span class="explanation">patirti, sužinoti: </span> Išpatyriau naujienėlę nuo savo mergelės. <br/><b>pértirti</b>. pertìrti, pértiria, pertýrė. <br/>1. <span class="explanation">įgyti žinių, išsiaiškinti, sužinoti: </span> </span> Juos Mosešius siuntė žemės Kanaan pertirti. Ak, Viešpatie, pertirk mane, kaip aš dūmoju. Dievo valdymas yra tobuliausias ir geriausias, kačeig mums tankiai tamsus ir nepertiriamas. Nepertiriami keliai Jo. <br/>2. <span class="explanation">nustatyti būklę, patikrinti: </span> Daktarai ligonį pértyrė ir dabar gydo. Dar kartą jie pertyrė žaizdos vietą. <br/>3. <span class="explanation">išbandyti, išmėginti: </span> Siuntėm … brolį, kurį tankiai pertyrėm (išmėginom) daugia daiktosu. Šiteipo eš mėginsiu (pertirsiu) jūsų žodžius, tiesa gu jūsų alba ne. Pertirta ir žinoma yra, kada pasikelia šturmas, kad sujuda vanduo, tada didė iškada nusiduost. <br/><b>pritìrti, </b>prìtiria, pritýrė<br/>1. <span class="explanation">įgyti žinių, išsiaiškinti, sužinoti: </span> </span> Kad ans vaginė [ja], aš pritìrsiu. Ale šito nepritýriau, tų kailių, kaip juos dirbdavo. Kol prityrė, kaip ką padaryt, – žemės neišardavo. Ubagai prityrė, kad anas važinėja po miestelius ir dalija pinigus. Daktaras neprytira ligos, reik dėties į spindulius. Ir nuo rožės te prìtiria kokių vaistų. Žmogus neprityręs Dievo rašto prieš Dievą ruzga. <br/>2. <span class="explanation">daug ką išgyventi: </span> Ai, ir ko aš nepritýriau kalėjime! Šįmet daug viso ko pergyvenau ir prityriau. Kalinys nustoja tame laike sveikatos, pritirdamas įvairių dvasios ir kūno kančių. Atkeršijęs jiems už viską pritirta, dėdė grįžo namo vakarieniauti. Gyvenimo viskas pritìrta, nieko nėr pridėt. Meile uždek, jei nori meilės pritirti. Aš dėl tavęs, Magdele, daugiau širdgėlos prityriau. Kiti sako, kad nėr pritirto stabuklo pri Pabrėžos kapo, o aš pati esu prityrusi. Visokios prìtiriamos nuoskaudos. Kas nemoka jautriai ir saugiai su ugnimi elgties, tas pritira dideles nelaimas ir iškadas. Sprausmės it ankstie pavasarį kiek orui leidant grutėjamos nepritira to paršalimo. Ko abejo prityrė apaštalai, pirmiaus anose trise dienose kančios ir kėlimo ižg numirusių jo. Pikto neprityręs, dorą (dora) nepažinsi. Bloga neprityręs, gera nepažinsi. Tas vyras yra šalto ir šilto prityręs. <br/>3. <span class="explanation">išbandyti, įsitikinti: </span> </span> </span> Mėginu, dasižinau, pritiriu. Aš to nepritýrus, ale girdėjau, kaip šneka. Reik prìtirti, tik tada sakyti. Tiek pritýriau, ka vyruo piningų negal paduoti. Pritýriau, kad ans yra geras. Aš jau pernai pritýriau, ka ji kito nebrangina. Mūs martelė ultoikėlė, ji darbelio nemokyta, prie darbelio nepritirta. Aš jau tave esu pritýrus – tu pati tikroji. Par trylika metų tai aš jį. pritýriau. Aš jau prityriau: kad tik kairė akis niežti – verksiu. Čia jau yr pritìrta: jeigu paskolinai – nebeataduos, daugiau nebeprašis. Pritìrta: katino iš namų nenešk – bėda bus. Žuvis sapnuoji – lietaus lauk, tai jau pritìrta. Pritirta yra, jog atskilėlis visų pikčiausiai kovoja su tais, nuo kurių esti atskilęs. Kelalis pritirtas, nebaido. Surbėlės, daktarų pritirtos, yra rainos. Pritirtas daiktas, kad laikas nelaimės slenka iš lėto ir nestov be baimės. Tas yra vienog pritirtu, jog lapai yra ynai reikalingi gyvybai ir derlingam ūgliui medžio. Prityrė liuosą žmogų gudresniu esant vergą. Tam tikime, jog medžiai ir žolės visos atgyja, jog to jau pritýrėme, jog tatai ne kartą tikos. Tatai gerai pritýręs, arba išmėginęs, Saliamonas bylo. Aš jau prisitýrus: ką tverazas <span class="explanation"> (blaivas) </span> mislina, tą girtas padaro. <br/>4. <span class="explanation">įgyti patirties, įgusti: </span> Matai, kraučius buvo ans pritýręs, ans vis nu žydelkų eis pirkti. Nebūdavo pritýrusių medžiotojų, o gal šautuvų neturėjo. Pritýręs kalbininkas. Nepritýrus buvau to gyvenimo. Aš silpna ir gyvenimo neprityrusi mergelė. Vincas žinojo jį esant ar buvus gyvenimo ir ūkininkavimo prityrusį žmogų. Miškų valdytojas mokytesnis ir prityresnis už girininkus. Juo Maja. darėsi prityresnė, juo dažniau pasiilgdavo draugijos. | Drebančiomis, neprityrusiomis rankomis Aldona perrišinėjo pašautuosius sukilėlius. Susaldei [salyklą] teip neskystai – jau ranka žino, pritýrus. Dienioniškiai buvo gudrūs, prisityrę šienautojai jie gerai žinojo giedrą patenkant tik ligi šv. Jonui. Ši pirmą kartą gimdė, o ta buvo jau daug kartų gimdžiusi, tai jau prisityrusi. <br/>5. <span class="explanation">pripažinti: </span> </span> Ne kiltis, ne turtai, bet išmintis ir dorybė, nu visų pritirta, kiekvieną į vyresnybę kėlė. Nesa kursai tuosa Christui tarnauja, Dievui pasimėgstasi, ir yra pritirtas žmonėsa. <br/>6. <span class="explanation">priprasti, prijunkti: </span> Pritirstu, junkstu, įdristu. <br/><b>sutìrti, </b>sùtiria, sutýrė. <span class="explanation">ištirti, išaiškinti: </span> Kas sutirs visus vagis. Ans tirte sutýrė, patyrė, dažinojo. Ir anie sutýrė viską, sutýrė i sužinojo, kaip buvo. Sutìrs i sučiups šnapšvirius visus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.