įtimpus

Įtimpus – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „įkandus, įkibus, įsirėžus“ (dažniausiai apie dantį, nagą ar panašų aštrų daiktą).

Pavyzdžiai:
1. Įtimpus dantimi į obuolį.
2. Varlė įtimpus nagais į šaką.
3. Šuo įtimpus į kaulą.

Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „įkandus“, „įsirėžus“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itimpus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įtimpus – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „įkandus, įkibus, įsirėžus“ (dažniausiai apie dantį, nagą ar panašų aštrų daiktą). Pavyzdžiai: 1. Įtimpus dantimi į obuolį. 2. Varlė įtimpus nagais į šaką. 3. Šuo įtimpus į kaulą. Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „įkandus“, „įsirėžus“.