timpė́ti, -ė́ja, -ė́jo. tim̃pėti, -ėja, -ėjo
1. būti ištemptam: Siūlai ilgai ant rekečio timpė́jo – turėtų būt ištampyti.
2. virpėti, timpčioti, trūkčioti: Kenklė timpėja, kad bi ko bijaus.
3. kunkuliuoti, virti, šėlti. Parėjo vaikino galabylas, t. y. dienos savalios, nebtimpė̃s kraujas.
įtimpė́ti. būti išmiklintam, įpratusiam: Šita kumelė jau įtimpė́jus: galim gerą vežimą prikraut – paveš.
ištimpė́ti. ištim̃pėti. išsitempti, išsitampyti.
patimpė́ti. kiek patempti, tįstelėti: Biškį patimpė́k, a sunki traukti. Tęvus atvarslus patimpė́s, pūkšt ir nebė [ra] šniūro. Sutręšę siūlai: patimpė́jau – ir nutrūko. Arkliai patimpė́jo, ir aš apvirtau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.