įtiekti

tiẽkti, -ia, -ė.

1. aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę. Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė. Tiekti tinklui elektros. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą. Mokslą tiẽkė. Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino.

2. ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti. Eita kiaulėms lapų tiẽkti. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam. Muno pačios tiektì raiščiai išsibengė. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? Žydai jau taisės Jį. sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė. Padargus iš medžio tiẽkdavosi. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus.

3. taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą. Mama mun kailinius tiẽka. Senovė [je] kaip ir šiandien daugio [je] vieto [je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė.

4. ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė.

5. ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę. Šeimininkė tiẽkia pietus. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti. Senoji vakarienę tiẽkė. Jovalą tiẽkti. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais. Kur tiekėma Velykas mokytojui. Tiek (vaišink) žentą ragaišiu. Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei. Tiekės į tą veselę abejūse numūse. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų. Jau dideliai taip, kaip veselė [je] tiẽkės, tik spėti virti. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau. Ką tu nori, tą tu tiẽkis. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties.

6. pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims. ragai auga. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė. Daba gauni radiją tiẽkti. Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų]. Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį. Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų.

7. rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės],
bet vis neprisitieku. Igaunis. tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius. Tiẽkias kai varna į dausas. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo.

8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs). Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę]. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui.
aptiẽkti, -ia, àptiekė. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą.
atitiẽkti, -ia, atìtiekė. attiẽkti

1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę],
aš tau attiẽksu.

2. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti.
įtiẽkti, -ia (į̃tiekia), į̃tiekė.

1. įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum. Papunali, įtiẽk mun naujus batus. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius. Kito į̃tiektas daiktas visumet pigus. Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių. Aš įsìtiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti. Įsitiẽkę visi elektrines radijas. Abudu dirba – i savo numą įsìtiekė. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro. Įsìtiekiau šiltus kailinius. Vargau, kol arklį įsìtiekiau. Neįstengė karvių įsitiẽkties. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti. Norėjom bičių įsitiẽkti. Kas jas. tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti. | Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs. Įsìtiekė vaiką – i po mandrystės. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus.

2. įsteigti, įkurti: Vyskupas į̃tiekė stacijų vietas. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie. Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą.

3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę. Ištraukė tris žuveles ir į̃tiekė karaliuo.

4. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsìtiekė į motynos uždorį. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę.
ištiẽkti, -ia, ìštiekė.

1. pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo. Papjauk avį ir ištiek. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks. | Par krikštynas stalai visi ištiekti.

2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo. Išsìtiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį.

3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems. ką duotum ar ką ištiektum. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves. Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo [ja].

4. susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsìtiekiau [sodybą]. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos!

5. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė

1. nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti. Katė nutiekė pelę.

2. nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs. Alus nenusìtiekė. Nenusitiẽkęs alus.

3. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi. Nenusitiẽkti.

4. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė

1. paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių. Ko apyskaitą patiẽkti. Kam ieškinį patiẽkti. Žinių patiẽkti. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai. Skaičių mokinių patiẽkti. Patiẽkti vakarienę. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių. Gal pageidauja [svečias],
kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai. Patiekti, pristatyti. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms],
parankiojusi aplei bulbes. | Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus. ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę. | Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti. Ką pasitieksime, tai ir turėsime. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium.

2. pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį. Patiẽkti sąskaitą. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę. reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto [ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos. Ana pasìtiekė sau obalių. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi. Pasitiek drauge keliauti. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti. | Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti.

3. paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs. Prastas vaišes tepatiekė ana. Buvo patiektì penki valgiai. Ką patiekei pietums? Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią]. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) . Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun. Patiekiau vaišes dėl tavęs. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei. Štai pietus mano patiekiau. | Jovalo nėra kada patiekti. Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi. Nepasitiekiau nieko dėl svečio. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi. Mes pasìtiekėm, mes i suėsiam. Mergelės pačios pasìtiekia, vyrams išvirk, paduok. Gerų šeimininkių yr, pasìtieka i skaniai, i gražiai, i švariai. Kūčias pasìtiekėm. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasìtieka, stalai lūžta. Pasitiẽkčiau [kastinio],
ka turėčiau iš ko. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę. Aš čia pasìtiekiau tokį didelį balių.

4. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti. Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus. Įsakė jų. vietoj patiekties stiklo taures. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo. Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki?

5. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti. Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės.

6. pasakyti.

7. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs.
pértiekti. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė.

1. kiek paruošti. .

2. praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti.

3. ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (prìtiekia), prìtiekė.

1. parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai. Prisìtiekė galybę visokių daiktų. Prisitiektumei medegos visam amžiui.

2. atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti. . Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi. Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi.

3. prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana prìtiekė valgius svečiams. Prìtiekta visokių valgių. Veselę kelti, turi prysitiẽkti. Visa ko prisìtiekėm.

4. tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas. Kol tas peselis prisìtieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta. Neprisìtiekiau nupirkti, o dabar negal begauti. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti. Nėkaip neprisìtieku parsinešti žolių. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis. Nėkaip neprisìtieka kaip senas su jauna žanyties. Neprysìtieka kai senas šikti.

5. tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė.

6. nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė.

1. suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui. Idant prideriai susitiektumiam.

2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės. | Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų. Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado [je].

3. sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis. Kunegams sutiekė didžias algas. O ką sutiekei, kieno bus?.

4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti. Susitiekė talką ir išvežė mėšlus.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė.

1. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams. | Viešnė turėjo stalą užtiẽkti.

2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams.

3. netikėtai rasti, užklupti.

4. tyliai užslinkti, užlipti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itiekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x