įteškėti

teškė́ti, tẽška, -ė́jo.

1. tikšti, lašams kristi, lašėti, varvėti: Tẽška vandens lašai. Lyja pliaupia, nuo stogų tẽška. Jau ir lyt nustojo, o nuo striekų dar tẽška. Kai per stogą varva, net an stalo tẽška. Pavasaris – tẽška, sningno [ja],
kol parsivers. Buvo miglota teškanti [diena]. Ta žiemos: taška tẽška – i kojos nupūs. Vanduo ritasi bangelėm, teška purslais. Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ir purvynai jų teškė́t ir šliurpt pasiliauja. Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyžos, nei kisielius ant ugnies pleškėdami tẽška. Į pastatytus tam tikslui kibirus teška lietaus vanduo. Lietaus lašai teškėjo ir teškėjo į Ventos vagą. O šaltas, purvinas vanduo už lango teška. Tai ruduo! Net vanduoj tẽška iš po kojų. Kai užeina byzdėlės, tada jau tẽška balelės [, kai jaučiai bėga]. Kaip kipšas įsismaginęs pilti kelią, jo nebuvę nė matyti, tik kur jis pylęs, ten vanduo teškėjęs ir viesula sukusis. Šniokščia rūsčios, šaltos bangos, teška putos sidabrinės. Pirmas kai krito – žemė drebėjo, antras kai krito – kraujai teškėjo. Kojos suskilę, kraujai tẽška. Tuojaus pagavo visur kraujai teškė́t. Kirto jovarą – kraujai teškė́jo. Žirgas stenėjo bėgdamas, šonai nuputojo, o žąslai krauju teškėjo. Jam prakaitas nuo veido teškė́jo. Aš procevoju, kad prakaitas lašais nuog mano kaktos teška. Kad imu šnekėt, net seilės tẽška. Kai užeina dantys skaudėt, seilės tẽška. Varva tẽška tos dešros – kaipgi jos gerai išsivendis?! Pradeda teškėti, i matai, ka verda [uogos]. Ir girti kits kitą prie galvos nusitvėrę, nei razbaininkai ant aslos vemdami tąsos, kad vemalai visur per visą karčemą tẽška. Iš mano veido kraujai teškėjo – kap roželė žydėjau. Žiemą pavasarop naktį braška, dieną tẽška, t. y. varva nuo stogo. Po Grabnyčių dieną teškės, naktį braškės. Naktį braška, dieną tẽška. Kad dieną teška, tai naktį treška.

2. smarkiai, su garsu lyti, pliaupti: Taška tẽška kas dienelę, a taip i būs kiaurą vasarą? Čia barasi, lauke vėjas ūžia, lytus teška, netolimais giesta, šaukia. Rūškanas dangus nusileidžia ant pačios žemės, ir teška lietus. O lytus žmonėms teškė́dams nugarą skalbia.

3. su garsu tekėti, sruventi: Šaltinis amžinas – bėga i bėga, diena naktelė tẽška vandenėlis. Upelė teška į marelės kraštą. Per plukių baltažiedžių sniegu užsnigtus alksnynus šalti šaltinėliai teška. Seka pasaką… apie vandenis, kur teška iš sidabro šulinių.

4. lėkti į šalis, sklisti, birti (ppr. sutrūkus, sudužus): Nuo smūgių teškė́jo stiklai. Karšta geležis, kad mušant su kūju bet kibirkštys tẽška. Spaliai teška [braukiant linus]. O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, [bulvių] skutuliai į visas šalis tik teška, tik lekioja.

5. greitai su triukšmu važiuoti: Pasikinkė meškas ir tẽška į peklą miltų.
apteškė́ti, àpteška, -ė́jo. aptikšti, aplašėti: Kraujas apteškė́jęs an to akmenuko.
įteškė́ti, į̃teška, -ė́jo. įtikšti.
išteškė́ti, ìšteška, -ė́jo.

1. ištikšti, išsitaškyti: Apnuodyjo man širdį taip labai, jog tik krauju nuodai man išteškėjo! Eik tu, gyvatės veisle, kad duosiu – net šūdai išteškės!

2. Išlėkti, išlakstyti į šalis, išbirti (ppr. sudužus, sutrūkus): Lubinai ant saulės kai pabūna, tai ìšteška (išbyra sėklos) . Kai patraukė už palto, guzikai tik išteškė́jo. Mušė su ranka į mūrą, kad mūras išteškė́jo. Išteškėjo ne tik durys, bet ir langai.

3. nukritus užsimušti, išsitėkšti: Japonai kaip lepšiai išteškėtų [iš baliono ant žemės]. O kad tu išteškė́jęs kur, tai užvežei!

4. greitai išbėgti: Antukai ir vištukai išteškė́jo.
nuteškė́ti, nùteška, -ė́jo.

1. nutikšti.

2. su garsu nutekėti, nusruventi: Prie šulinio sugirgždėjo siurblio rankena, nuteškėjo vandens srovelė į akmeninį lovį.

3. nusibarstyti: Bebrukant [linus] nùteška pakulukių.

4. per vandenį greitai nubėgti: Tik tekšt tekšt ir nuteškė́jo per balas [vandeninės kurkės].

5. pakrypti. Na kaži kap čia nuteškė̃s.
pateškė́ti, pàteška, -ė́jo.

1. patikšti, ištikšti: Kap šveitė viedrą vandinio, tik pateškė́j [o] tas vanduoj, in mane kap šlėj [o]. Pirmi spinduliai pàteška languose.

2. į visas puses išlėkti, pasklisti, pabirti (ppr. sudužus, suskilus): Lėkštė iškrito iš rankų ir tik pateškė́j [o] in žemę. Langai pateškėjo. Kai tik gaidys palietė žemę, tuoj pateškėjo kibirkštėmis. Jaunikaitis, išsitraukęs kardą, kirto kryžmai, ir negeras dūkas – velnias kavalkais pateškėj [o]. Ar pasikarti pagaliau, ar galvą į sieną sudaužyti, kad tik smagenys pateškėtų. Kad puoliau, net žemė pateškė́j [o]. Kokia vėtra siūbters, tai viskas pateškė̃s.

3. galą gauti, numirti: Apsirgo ir per dvi dienas pateškė́jo.

4. suvešėti: Čia gražiai dobilai pateškė́jo.
prateškė́ti, pràteška, -ė́jo. pranykti, niekais nueiti: In antrus metus atėjo sunkūs metai: javai visur prateškėjo (neužaugo) .
priteškė́ti, prìteška, -ė́jo. pilnam pritikšti.
suteškė́ti, sùteška, -ė́jo.

1. ištikšti: Krisdami sùteška lietaus lašai. Stambūs lietaus lašai suūžė suteškėjo lapuose.

2. išlėkti, išlakstyti, pabirti į visas puses (ppr. sudužus, sutrūkus, suskilus), patižti, suirti: Suteškė́jo stiklinė. Kašė apsivertė, ir visi kiaušiniai suteškė́jo. Jis užmynė dobilaitį, dobilaitis suteškėjo. Kas duos truputuką, tas sėdės ant aukso krasės, kas neduos truputuko, tas į klekeną suteškė́s. Abiejų lakūnų lavonai suteškėjo taip, kad atradusieji nei negalėjo išpažinti. Šis. kaip šovęs, tas. tik suteškėjęs! Kad ir naujos buvo drapanos, bematant ir suteškė́jo. Tie batai kap bematant suteškė́jo.

3. taškantis subristi: Visi iš paskos suteškėjo į balą.

4. nuskursti, nusigyventi: Visaip suteškėjo. Būrs menk ką galvijų tur, o ir tuos pačius išmaityti negal, tur jis visas suteškėti.

5. išnykti, išgaišti, pradingti, niekais pavirsti: Išgaišti, suteškėti, supleškėti. Šitas mūšis išprovyjo, kad karalystė visai suteškė́jo. Į nieką pavirsti, suteškė́ti. Jis vislab dėl savo keršto davė suteškė́ti. Juk žinom, kad kokia karalystė, savyj nesutardama, tur galiausiai suteškėti. Jo vardas, garbė ir piningai gal veikiai suteškėt. Amžinai ugnyje degt turi, kaipo pelas suteškėt. Kurie su Dievu vaidijasi, tur suteškėti.

6. numirti, galą gauti, žūti: Buvo toks stiprus, o tik suteškė́jo. Nedaug tesirgo – į keletą dienų suteškė́jo ir nėr. Nesirgęs jokiom ligom, jokiais gripais – suteškė́jo. Jis nukrito į didžiąją Mojavos pūsčią ir suteškėjo. O kad tu suteškė́tum, kap aš užmiršau! Kad tu suteškėtum su savo pasaka!
užteškė́ti, ùžteška -ė́jo

1. užtikšti. . Mūsų kruvini griekai ant jo rūbų užteškėjo ir visus jo drabužius ištepė, kad jie raudonoki pastojo.

2. užtėkšti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itesketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x