įteršti

.
ter̃šti, -ia, -ė.

1. daryti nešvarų, negryną, tepti, purvinti, dergti, bjauroti: Atsiveda vaikų bandą kaip busiliokus, ir ter̃šia an kilimo. Neter̃šk nė bliūdo (nesipilk), bo nevalgysi. Dabar neleistų [linų] mirkyt – vandenį ter̃štų. Jei katė teršia triobą, tai reikia patryt jos snukį po jos pačios mėšlus, ir daugiau ji neterš. Kieme vištos lesinėjo žolę ir teršė takus. Tabako dūmai teršia aplinką, ypač uždaras patalpas. Išdegutuoti, šunimis užpjudyti, kad daugiau oro čia neterštų, tokia bjaurybė!. Ter̃šti kalbą svetimybėmis. Šitie žodžiai jiems kalbos neteršią ir esą dėtini žodynan. Ir eis dabar kampus teršti kaip žalių žirnių privalgęs. Ir kiaulė savo guolio neteršia. Velnias, ne paukštis (Paskutinis paukštis), kuris savo lizdą ter̃šia. Tinginys tinka duonelę valgyt ir žemelę ter̃št. Kam tau ter̃štis su tais spaliais! Nėr kada su tavim. ter̃štis. Vaikas liūtinas, an pamato pamestas, ter̃šias kaip paršiukas. Jie. greičiau ter̃šiasi, tep tankiai juos neišpilsi ir neišskalbsi. leidžiant dažus tepti: Ta skepeta ter̃šia. tuštintis, laukinėtis: Dumšaitė priėjus pačiupo mane už pakarpos kaip katiną, kuris teršė į grūdus, ir stumtelėjo durų link. Kas teršia ant tako, tas ant kito sako.

2. draikyti, taršyti, barstyti: Kam teršì aslą su sąšlavomis? Tu terši linus klodamas, o aš pataršas sugrėbsiu.

3. daryti ką netinkamą ar nevertą, kenkti, žeisti, gadinti: Girtuokliaudamas savo vardą teršì. Nelieskit motinos! Jos atminimo neleisiu niekam žeminti ir teršti. Kam kito darbą terši, kad pats nepadarei. Neter̃šk gyvenimo, sūnau! Viena nešvari avis visą pulką teršia. Nesupranta, kad gyvenimas ter̃šias.

4. žodžiais bjauroti, dergti, juodinti, šmeižti, niekinti: Kam tu teršì gerą asabą, t. y. apkalbi, sakai, kad vagis? Ter̃šia ana ją, duoda duoda. Ana mane ter̃šia visas amžius. Jis ter̃šia ir ter̃šia mane į kitus žmones. Tie vaikai ter̃šia tą kuosakiu. Tik kas kita mylėti ir prieteliautis, kas kita terštis.

5. turkšti: Antys ter̃šia po šliuką, po purvynę.

6. smarkiai, greitai eiti, bėgti, važiuoti, skristi: Jau reiks ter̃št namo, paskui visai dar sutems. Kur tu teip mikliai teršì? Jis tiek ter̃šia, tiek ter̃šia, kad net kulnys į pasturgalį mušas. Paskui viens kitą raplanai (lėktuvai) tik ter̃šia.

7. godžiai, daug valgyti: Mes par visą dieną ter̃šiam ir ter̃šiam. Gana jau ter̃št, geriau eik krutėt.

8. smarkiai suduoti, kirsti, telžti: Aš tau kad ter̃šiu į ausį, tai tu žinosi, kad daugiau kabytis nereikia!

9. delsti, vilkinti: Ter̃šė ter̃šė metus, ale vis tiek paėmė [kariuomenėn].

10. šiaip taip gyventi, laikytis: Kap ter̃šiatės? Tep ir ter̃šiamės vieni be vaikų. Ot ter̃šiamės, po truputį krutam kolei kas. Tep ir teršíes terpu žmonių.
apter̃šti, -ia (àpteršia), àpteršė.

1. nešvarumais sutepti, apipurvinti: Kiaulė įkišus snukį àpteršė valgį. Su rankomis bjauriomis veidą àpteršei, t. y. sumurkšlinai, sutepei. Apteršiu veidą. Apteršdami išmatomis produktus, graužikai platina įvairių infekcinių ligų sukėlėjus. Apìterštos durys. Ir uogos, ir medžiai apterštì (apdulkėję) . Veidas tamsbrūnotas ir lyg suodžiais apterštas. Turi daug brudo, nenorim su juo apsiterštie, tai paguldysim žąsinyke.

2. apgadinti, pakenkti, pažeisti, pažeminti: Pasikloniok dar jam, kad tavęs nepametė apteršęs. Kurs nekenčia nešvarumo ant savo kūno, ant savo drabužių ir savo namuose, tas nesileis būti ir viduje apteršiamas nešvarių palinkimų. Viena karvė visą kaiminę apter̃šia. Niežuota avis visą bandą apter̃šia. Kad nenori apsiter̃šti, bėk nuo blogų žmonių. nesilaikyti pasninko, apsivalgyti: Jis apsìteršė, t. y. apsižagė.

3. apšmeižti, apjuodinti: Ana àpteršė mane: sakė, kad aš vagis.
atiter̃šti, -ia, atìteršė. skubiai ateiti, atskubėti: Atiteršiù – da jie miega. Jau jinai atiter̃šia per dirvonus.
įter̃šti, -ia, į̃teršė. suteršti, prižagti: Kiaulė į̃teršė vandenį, viralą, t. y. įuršė, įžagė. Įteršiu vandenį. įšlapinti į vidų: Įteršk į milžtuvę, ir pasitaisys pienas.
išter̃šti, -ia, ìšteršė.

1. išmaišyti, išknėboti, išterlioti: Kaip žoles užversi, nebe ravėjimas, išter̃ši tiktai. Paršiukai ėdalą ìšteršė ir paliko lovy, t. y. išpliurpė.

2. išniekinti: Tojė merga išterštà.

3. išdykti, pasileisti: Išsìteršė visai visai svietas – visai niekais išejo.

4. skubiai išeiti, išbėgti: Kur tas ìšteršė? – Į miestą gal? Ta ìšteršė į savo kambarį, i jis paskui.
nuter̃šti, -ia (nùteršia), nùteršė.

1. padaryti nešvarų, nutepti, nubjauroti: Žąsys žolę nùteršia. Muno žentas pastogėse anums. perėti neleida – nū̃terša labai. Tie kasdieniai [drabužiai],
kuriais vilkėjo, buvo negražūs ir bais nuteršti. Tu savo sermėgą nùteršei. nublukinti: Ji yra marškinius nuter̃šusi.

2. apdraikyti, nukloti: Nùteršė visą kelią šiaudais.

3. greitai nueiti, nubėgti, nuskubėti: Kažkur tie arkliai nùteršė. Per laukus nùteršė namo.

4. susimaišius su kuo nusimesti: Kad nenusiterštų kur [raštas].
pater̃šti, -ia, pàteršė

1. pašiukšlinti: Ta čia vaikai pater̃šę, ta čia padraskę.

2. paskleisti, pakloti: Nunešiau ir pàteršiau glėbį šiaudų tvarte. Žolukę parneši, marti nenori, kad paterštái kambarin. Pateršė [pati] šiaudų an žemės, ir jiedu atsigulė. Kad rugiai gerai derėt, tai nuejus sėt reikia pateršt ruginių šiaudų ir pasvoliot. Tę kiek gale lovos an žemės pàsteršė ir bipt atsigulė.
parter̃šti, -ia, par̃teršė. greitai parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: Tėvas su bernu jau seniai buvo parteršę namo arkliais. Kad par̃teršė – visas purvinas.
priter̃šti, -ia, prìteršė.

1. pridergti, pribjauroti: Kiti darbininkai nuomiegį numiegojo, o Marikei priterštų indų stovi malkos. Kam aš turu leisti, kad mun lovos būtų priterštos. O dabar tokius vabalus renku, anie prìterša. Aš neprìteršiau – tavo vaikas, iškratyk [mėšlus].

2. pridraikyti, pribarstyti, prišnerkšti: Prìteršei sąšlavų ant aslos. Tik iššlaviau trobą, o jis atejęs vė priteršė. Prisìteršė asla.

3. sugadinti: Priterštà [darbo],
kningikė (įrašytas papeikimas) – negauna darbo. Išvežtų buvo prìterštas dokumentas – tik juodadarbis būsi.

4. daug ko nešvariai padaryti, prigaminti. .
suter̃šti, -ia (sùteršia), sùteršė.

1. padaryti nešvarų, sutepti: Sùteršei verėną įkišdamas peleniną samtį. Suterštà staltiesė. Dabar jau daug ką musės sùteršė, reik pavalyt. Kalba suterštà svetimybėmis. Giedojimas bažnyčioje… suterštas lenkišku žargonu. Suterštos rankos ir numazgotos dvokia. Suknelę susìteršė. Kūdikį reikia maudyti dažnai, o susiteršusį tuoj apiplauti. Kai susìteršia, tai tik tą dvikartę skalbdavo, o kaldros tai neišskalbs. Lupant [paukštį iškamšai] barstyt su bulbių miltais, ka sausas būtų, ka plunksnos nesusiter̃štų. Tos kojos, kad ir stibinkauliai, ale raudonos, o kaip prie balos, tai ir gerai ilgis, ne teip susiteršia plunksnos.

2. padaryti ką netinkamą ar nevertą, sugadinti, pakenkti: Geriau kad nieko neduotų, dokumentai nebūt suterštì. Nė mažiausio krislo nesuterštà garbė. Paulius prakeiks mus iš kapo, prakeiks suteršusius jo atminimą. Jo prakeiktos, suterštos atminties neapvalys nė Aleksandro III dovanos, nė vainikai. Nenoriu vaikami dvaro suter̃št – nenoriu vyro senyston. Susìteršė Lietuvelė su tum gėrimu, vyrai suvis žūna, nušliuro. Dėl tos godulystės susìteršė žmogus.

3. sušerti, suduoti: Jis tik suteršė arkliams, ir brička, skardžiai dundėdama dvaro kiemo grindiniu, netrukus atsidūrė prie rūmelių.
užter̃šti, -ia (ùžteršia), ùžteršė.

1. padaryti nešvarų, negryną: Išsiritę vikšrai įsigraužia į kopūstų gūžes ir užteršia jas savo išmatomis. Piktžolės savo sėklomis užteršia dirvą ir grūdus. Užterštas oras. Visokiais aimanakais (amoniakais), smarve visokia ùžteršė žemę. Anos. daugiau paema maisto, tad užter̃š i rėmus, ir aulį užter̃š. Antės ežerą ažùteršė. Ka aukšlė auga neužterštam̃ vandeny, labai skani. Rinkinio kalba užteršta polonizmais. Atejūnai ažùteršė kalbą. Boba ùžteršia namus, vyras sutvarko. Filtrai buvo užsiteršę. Jos. išnyko – vanduoj gal užsìteršė. Javai užsìteršė piktžolėmis. užkrėsti: Tai kas, ar ne pardavėja mane ùžteršė? Sueina pirtin visokie ažterštì.

2. padaryti netinkamą ar nevertą, sugadinti, pažeisti: Karšbaravykiai užter̃šia visus grybus savo kartumu. Mergšės, būlo, ùžteršia namus, vsi pirštais rodžia.

3. suduoti, sušerti: Kai jis jį pagavo, tai da par snukį ùžteršė gerai.
šìrdį užter̃šti supykdyti: Nenorėjau jam širdiẽs užter̃št.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itersti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x