įterškėti

.
terškė́ti, térška (ter̃ška), -ė́jo.

1. tarškėti 1: Mes visi lankoj buvom, tik girdžiam iš pat kalno térškant. Terška ir terška muštuvai, ir tas jų balsas pro atdarus langus net lauke atsiliepia. Žvanga, ter̃ška plienas. Kai tik gėlės išgirsta terškant raktus, tuojau nutilsta, susislepia už uždangų. Ragai terška kaip kareivių kardai. Langai terškė́jo nuo tos bombos. Tęnaja mala medžius, tai net ter̃ška tiej medžiai. Žmonės subėgę pradėjo vilką tep kult, kad net skūra terškė́jo. Skamba terška žiedeliai. Jau neterška pentinėliai an mano kojelių. Terška barška padkavėlės iš sidabro žiedužėlių. Terška barška skrynelės, per laukelį vežamos. Aplink šaudo, térška. Térška barška – važiuoja. Kad užkuriu, net térška pečius. Šaltis buvo, net tvoros ter̃ška. Ter̃ška ugnis. Jau paryčiais ėmė terškė́t.

2. tarškėti 3: Gana tau terškė́t! Terška terška kaip žydo ratai. Terška kaip šarka ant tvoros.

3. tarškėti 4: Patarška – šveičia kitur, terškėdama ne savo balsu.
atiterškė́ti, atitérška (atìterška), -ė́jo. atitarškėti: Nuo miestelio kažkas atiterškė́jo ant sodžiaus pusę. Trečiąnakt atūžia, atatrinka, ataterška su lineika.
įterškė́ti; . įtarškėti
1.
išterškė́ti

1. ištarškėti 1: Visi langai išterškėjo, kai ėmė šaudyti.

2. kurį laiką terškėti. .
nuterškė́ti; . nutarškėti 3: Kaip perkūnas nuterškėjo an miestą. Kartais nuterška ankstyva kalamaška. griausmui nueiti: Nuterškė́jo griaustinis.
paterškė́ti, patérška (pàterška), -ė́jo. patarškėti:

1. padirbėti terškinant: Dabar jam gyvenimas: kalvo [je] (kalvėje) paterškė́jo – rublis, i du, i trys, viseip.

2.

3. kurį laiką išduoti čerškiantį garsą. Ir paverks kaip vaikas, ir paterškės kaip susikūlęs molinis puodas.
suterškė́ti. sutarškėti 1: Lentynose suterškėjo indai. Langų stiklai suterškėjo. Skardinė lenta suterškėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>terškė́ti, </b>térška (ter̃ška), -ė́jo. <br/>1. tarškėti 1: Mes visi lankoj buvom, tik girdžiam iš pat kalno térškant. Terška ir terška muštuvai, ir tas jų balsas pro atdarus langus net lauke atsiliepia. Žvanga, ter̃ška plienas. Kai tik gėlės išgirsta terškant raktus, tuojau nutilsta, susislepia už uždangų. Ragai terška kaip kareivių kardai. Langai terškė́jo nuo tos bombos. Tęnaja mala medžius, tai net ter̃ška tiej medžiai. Žmonės subėgę pradėjo vilką tep kult, kad net skūra terškė́jo. Skamba terška žiedeliai. Jau neterška pentinėliai an mano kojelių. Terška barška padkavėlės iš sidabro žiedužėlių. Terška barška skrynelės, per laukelį vežamos. Aplink šaudo, térška. Térška barška – važiuoja. Kad užkuriu, net térška pečius. Šaltis buvo, net tvoros ter̃ška. Ter̃ška ugnis. Jau paryčiais ėmė terškė́t. <br/>2. tarškėti 3: Gana tau terškė́t! Terška terška kaip žydo ratai. Terška kaip šarka ant tvoros. <br/>3. tarškėti 4: Patarška – šveičia kitur, terškėdama ne savo balsu. <br/><b>atiterškė́ti, </b>atitérška (atìterška), -ė́jo. atitarškėti: Nuo miestelio kažkas atiterškė́jo ant sodžiaus pusę. Trečiąnakt atūžia, atatrinka, ataterška su lineika. <br/><b>įterškė́ti; </b>. įtarškėti 1. <br/><b>išterškė́ti</b><br/>1. ištarškėti 1: Visi langai išterškėjo, kai ėmė šaudyti. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką terškėti. </span>. <br/><b>nuterškė́ti; </b>. nutarškėti 3: Kaip perkūnas nuterškėjo an miestą. Kartais nuterška ankstyva kalamaška. <span class="explanation">griausmui nueiti: </span> Nuterškė́jo griaustinis. <br/><b>paterškė́ti, </b>patérška (pàterška), -ė́jo. patarškėti: <br/>1. <span class="explanation">padirbėti terškinant: </span> Dabar jam gyvenimas: kalvo [je] <span class="explanation"> (kalvėje) </span> paterškė́jo – rublis, i du, i trys, viseip. <br/>2. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką išduoti čerškiantį garsą</span>. Ir paverks kaip vaikas, ir paterškės kaip susikūlęs molinis puodas. <br/><b>suterškė́ti</b>. sutarškėti 1: Lentynose suterškėjo indai. Langų stiklai suterškėjo. Skardinė lenta suterškėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.