įtepėti

tepė́ti, -ė́ja (tẽpia), -ė́jo.

1. godžiai ir daug valgyti: Tepė́k, kol bliūdas pilnas. Tai tepė́jau, net pilvas plyšta! Duona šviežia, gardi, tik tepė́k. Prikrautas bliūdeliokas uogų, ir tepė́ja vaikai apsisukdami. Va močia sviesto prisuks – galėsi tepė́t. Ko čia niurzgi: gavai košės ir tepė́k!

2. sunkiai kasti: Kasė duobę, tepė́jo par visą dieną.

3. smarkiai kabinti: Sviestą su nagais tepė́ja. Pardien gi mėšlą tepė́jau (mėžiau) beveik vienas.

4. smarkiai mušti: Ot tepė́jo, gal jam ir kaulus išnarstė. Žiūriu, kad tepė́ja, kad tepė́ja par galvą!

5. tepliotis: Kam duodi tepė́tis?
aptepė́ti. apmušti, aplupti: Aptepė́jo gerai visus. Aptepė́jo bernioką diržu kaip šunioką.
atitepė́ti.

1. atsivalgyti: Košė [ligoninėje] ir košė, atsitepė́sma košės greit.

2. atidaužyti: Atatepė́jau snukin kiek anlenda.
įtepė́ti. įkišti į ką tirštą: Visą koją purvan gražiai intepė́jau.
ištepė́ti.

1. godžiai išvalgyti: Ištepė́jo vaikas dubenėlį košės. Ištepė́jo visą uogienę. Piemuo pusę puodynės pieno ištepė́jo. Ėmė tepėt ir ištepė́jo visą puodą. Kas pirmas žodį prakalbės, tas pirmas košę ištepės.

2. iškasti, iškirsti: Kad ištepė́ta ravas! Labai privargau, aketę kol ištepė́jau.

3. bjaurastį išmindžioti: Prišikė katė, anys ištepė́jo su kojom ir eina toliau. Žiūrėk – vištos šūdą ištepė́jai.

4. išsiteplioti: Išsitepė́jo visas, išsibuvo.
nutepė́ti. apmušti: Kad nutepė́jo lazda par nugarą, tai ilgai mėlynės stovėjo.
patepė́ti.

1. pavalgyti: Gerai patepė́jo košės. Patepė́jo juoda balta (ėdrus, bet ką valgo) .

2. suduoti, sušerti: Kad patepė́jo par snukį!
pritepė́ti.

1. godžiai privalgyti: Kai pritepė́jo mužikas blynų, ogi nuo stalo neatsikelia. Pritepė́jo košės, ir sotus. Duonos pritepė́jus, bulbų nesnori. Teip pritepė́jo, kad net plyšta. Teip pritepė́jau, kad net pilvas braška!

2. prikrauti: Pritepė́jo man košės pilną lėkštę. Pritepė́jo pilną vežimą mėšlo.

3. pridergti: Gerai, kad karvės nepritepė́ta prie durų. Neinlipk, matai, kad pritepė́ta. To mužiko tik pradėta, pilna krūva pritepė́ta.

4. primušti: Paėmęs lazdą kad aš taũ pritepė́siu, tai tu žinosi! Senelis bobelę pritepėjo, pritepėjęs pabučiavo, pabučiavęs išvažiavo.
sutepė́ti.

1. godžiai, daug suvalgyti: Neraikyk teip daug duonos, ba nesutepė́si. Iš karto dvylika silkių sutepė́jo. Sutepė́jot visą mėsą i man nepalikot. Sutepė́ta kai gero vyro. Sutepė́jo kap šuva muilą. Privirei košės, ale patsai ir sutepė́si (pats ištaisysi savo klaidas) . Kas tą kalbą iškalbės, tai tą košę sutepės.

2. suduoti: Valgyk gražiai, ba kai sutepė́siu kakton! Ale ir jam paskui gerokai sutepė́jo.
užtepė́ti.

1. užduoti, užtvoti: Va kad ažtepė́siu lazda! Reikia vėl diržo – kai ažtepė́t [ų] par pečius! Išmokyt labai piga: paėmei kačkinę, užtepė́jai!

2. ką netinkama, ne vietoje pasakyti, uždrėbti: Silpnavaliai ir dirba blogai, – netikėtai užtepėjo vedėjas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itepeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x