įtėmyti

.
tė̃myti, -ija (-yja), -ijo (цямiць). tė́myti.

1. atidžiai žiūrėti, sekti (ppr. akimis), stebėti: Tė̃mijo tė̃mijo ir pamatė. Jau kai pradėjo klepsėt padkava, tai tė̃mijau visą kelią, kad neatmestų. Nelabai tė̃mijau, gal ir anas te buvo. Dabar vyrai sustojo ir tėmijo, kas ten per prajovas turės nusiduoti. Girdėte girdėjau, ale netė̃myjau. Akis ir ausis pastatęs klausė ir tėmijo, ką kunigas sakė. Tė̃mytinas. Tėmyk, iš kurios pusės vėjas pučia.
tė̃mytinai.

2. dėtis į galvą, dėmėtis, įsiminti: Tė̃mykitės dainas, kad išmoktumėt. Kad žmogus čia viską tė̃mytumeis, tai atsimintum. Vedys par mėglavimos mergai tė̃myjas, kokio jijė būdo, kokios išmanės, kokios nešenės, kokių darbų. Nesitėmija nieko. O iš tos sekančius žodžius tėmykimės. Tėmytisi.
įtė̃myti

1. pastebėti: Labai reikia žiūrėt, kad įtė̃myčia. Aukso žvaigzdeles mat buvo įtė̃myjus juodu tuočės vystydama.

2. įsidėmėti, įsidėti į galvą, įsiminti: Aš gerai įsitė̃myjau, ką tu man sakei. Dvaro tarnu būdamas, dvariškius būdus įsitė̃mijau, t. y. įsidėmėjau. Tą daiktą įsitėmykis. Įsitėmytini žodžiai. Įsitė̃mykis savo kalbėtus žodžius. Aš kelio gerai neinstė̃mijau, tai ir paklydau. Kad įsitė̃myčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau. Įsitė̃mytinas.
įsitė̃mytinai.
ištė̃myti. patėmyti 1: Nežinau nieko, par daug neištė̃mijau.
nutė̃myti.

1. pastebėti: Nenutė̃mijau, kad jis neša vogtus linus. Nutė̃myjo pulką plėšikų prie kalvos prieinant. To keleivio nieks nė nenutėmijo.

2. nužiūrėti, parinkti, numatyti: Varšaviečiai į redaktorius nutėmijo Šerną. Jau seniai jis buvo mergiščią nusitė̃mijęs.
patė̃myti.

1. pastebėti: Patė̃mijau ją šieną vagiant, t. y. nusergėjau. A nepatė̃mijai, kur banda? Nor neregiančiom anas darė, ale aš vis tiek patė̃mijau. O vienok medis buvo patėmytinas. Kito aky krislą patė̃mija, o savo pagalio nemato.
patė̃mytinai. Kada saulė pradėjo iš pietų eiti, Širmis patėmytinai pradėjo apilsti.

2. atkreipti dėmesį, pažiūrėti: Kai eini pro šalį, ir mano gyvulių patė̃myk, kad nebūt nutrūkę. Kad čia būsita, patė̃mykita, kad malkos neiškristų.

3. nustatyti, ištirti: Nuo ko Šidlavos vardas paeina, sunku patėmyti.

4. pasakyti, paminėti.
užtė̃myti.

1. pastebėti: Ponas užtė̃mijo, kad mes geras pievas turime ir todėl atėmė nuo mūsų. Da sykį užtė̃mysiu, kad kreti griūšias, jau vis tiek gausi! Užtėmijo ūkininkas, jog nuo tos obelės kas naktis dingsta po vieną obuolį.

2. prikišti: Užtė̃myti kam ką.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itemyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x