įtelžti

.
tel̃žti, -ia, -ė. télžti.

1. smarkiai lyti: Télža, apsiūkusi. Télžė télžė, kol šieną supūdė. Mylą dienelę télžė i télžė, pūdė bulbeles. Kiaurą naktį lytus telžė. O čia lytus telžia, purvynai pabjuro. Lytus telžte telžė. Lauke dar tebetelžė šlapdriba.

2. merkti, šlapinti, drėkinti: Lytus telžia žemę. Daug kartų tais metais dribo ir vis tirpo sniegas, skiedė purvą, telžė laukus ir kelius.

3. šlapintis, čiurenti: Jijė žėdną naktį patale télžia, t. y. męža. Kol paauga, tai ir tel̃žia patalan. Mūso Jonis jau penkioleka metų, o dar į lovą tebetélža. Jis miegodamas tel̃žia į patalą. Duris atsidaro ir tel̃žia. Mūsų irgi, kai pasigeria, įsitveria rankom stulpo ir tel̃žia. Kap tik telši an skiedų, tai būsi vis apšašęs. Radus šlapia, peršerk jam šlapiu pasaitu – ir nereiks jam daugiau tel̃žt. Vesčiau Elzę, kur patale télžia. Atsistojęs ant slenksčio ir tel̃žia kaip jautis. Tel̃žia kai kumelė. Ant pakelės kiečio visi šunys telžia. Tokis didelis bernas i da tel̃žias.

4. daug pilti: Kaisdamas valgyti netelžk daug vandens, viralo, taukų. laistyti, lieti per kraštus: Netélžk smetoną, nebus paskui sviesto.

5. godžiai gerti, siurbti: Šitoj Paulina tai smetoną telžia ir telžia.

6. sunkiai bristi, klampoti: Aš telžiau par purvus, t. y. bridau. Ir ji pati, ir jis pats vis su vyžom télždavo, bet kaip neturėjo nieko, taip neturėjo. Vienišas, pasikaišęs skvernus telžiu nykiais kaimo laukais basas.

7. būti šleikštu, gaižu, telkšti: Kai bulbių privalgai, tel̃žia burno [je]. Burno [je] tel̃žia – rūgštymo noris.

8. riebėti: Ans telžte sutelžęs, t. y. riebus.

9. duoti, kirsti, trenkti: Telžk par ausį, teeinie zurnydamas. Tylėk, télšu su mazginiu! Ka télšu par snukį, i žinosi! mušti: Jei Šyvis laiku nespėjo ar neįstengė įsakymų pildyti, jį telžė botago drūtgaliu.

10. blokšti, mesti, sviesti, drėbti: Télžė pinigus ant stalo. Telžė į žemę. Girtas tel̃žė kaimyną į griovį. Supykęs bernas kad telžė katiną nuo stalo! Kitoje troboje, telžęs maišą į aslą, krokė vyras.

11. virsti, kristi: Slydi buvo, télžės i ranką nūsilaužė. Nu dviračio télžės, koją nusirabino. Vakar télžiaus, šoną susitrenkiau, rankos nepriglaudu. Gašus vyras, o télžės, susilaužė nugarkaulį.

12. aštriai sakyti, drėbti: Télžk kokį žodį nutvėręs, nepasiduok! Protingas netel̃š kožnam į akį. piktai, aštriai barti, koneveikti: Simukas pradeda telžti ją piktais žodžiais kaip botagu.
skū̃rą tel̃žti mušti: Noriu vyro, kurs nètelža skūrõs.
aptel̃žti, -ia, àptelžė.

1. apšlapinti: Mergės ir kamarės slenksčius aptélža. Ot tau melžėja, karvė apìtelžė. Kūdikis apsitélžęs, t. y. apsimyžęs, apsičiuižęs. Gulė [jo] gulė [jo] i apsìtelžė – va tau bernas. Ką nedaryk, vis tiek [vaikas] apsitel̃žia kiekvieną naktį, ir tiek. Mižniau tu, mižniau! I vėlek apsitélžei! Močekos duktė atsikelia visa apstel̃žus.

2. apmesti, aptepti: Su muilu aptélžiau pagraužtas [obels] vietas.
atsitel̃žti, -ia, atsìtelžė. atsigulti, atsidrėbti: Kam atsitélžei į lovą su batais ir nenusidaręs?!
įtel̃žti, -ia, į̃telžė. įtélžti, -ia, -ė.

1. įdėti į skystį, įmerkti: Aš labai barštinykas, lepšę įtélži [į barščius],
tuoj skonis kitas.

2. daug įpilti.

3. įmesti: Pradarė kaži kas langą, tą šunį ir įtélžė į trobą, aną teip apjuokdami.
ištel̃žti, -ia, ìštelžė. ištélžti, -ia, -ė.

1. kurį laiką lyti: Telža nu ryto jau, kiek taip ištélš?!

2. nusišlapinti.

3. per ilgai mirkstant, šuntant pasidaryti, būti prasto skonio, permirkti: Nukelk katilą nu ugnies, jug ropės ištélš.

4. išpilti, išlieti (skystį).

5. godžiai išvalgyti, išsrėbti.

6. daug privirti: Marti ištélžė viralo tokį šmotą, t. y. par daug išvirė.

7. išklampoti, išmindžioti: Ištélžei purvynus, o dabar į kambarį maknoji. Kai pradeda rudenį karves ganyti, tai visas dobilienas ištélžia.

8. ištampyti, išklaipyti: Paskolinau kitam savo pusbačius ir ištélžė kaip arklys.

9. išprašyti: Priseis kur važiuot, tai niekap nemožna arklio ištel̃žt.

10. gulint išsitiesti, išsidrėbti: Vakar kai išsìtelžiau, tai tik šiandie tepabudau.

11. išmesti: Ištélžė jį iš ratų. Ištélžiau lauko tus maurus.
nutel̃žti, -ia, nùtelžė.

1. smarkiai lyjant, telžiant ar pilant kuo nuplauti: Kad ir kokia liūtis nutelžtų akmenį, akmuo ir pasiliks akmeniu. Milžtuvę dar nešvariai nutelžia.

2. nusišlapinti: Na, gėrėm gėrėm, einam dabar nusitel̃žt. Kai nusìtelžiau, net lengviau pasdarė.

3. ne į vietą padėti, numesti: Vakar supykęs nutélžė, o šiandien ieško ir negali rasti. Nutélža dviratuką į grovį i pats nuleka. Motina, įėjusi iš lauko, nutelžė kailinukus.

4. nevykusiai nukristi: Juokdamosi pasakojo motynai, kaip marti nusitelžė nuo vežimo.
patel̃žti, -ia, pàtelžė.

1. prišlapinti: Mūso vaikiai cielus latakus pas duris patélža.

2. pavandenyti: Kai tik išvirs bulvės, tuoj ir nusunk, kad nebūt paskui patelžusios. patižti: Daubose gulėjo patelžęs sniegas. Karklų apstotame įkalnyje staiga atsirado kūdra, visa patelžusi dumblu ir maurais.

3. pamesti, padrėbti: Auginau ir vieną, ir kitą [vaiką],
patelždavau ant žemės, nė jiem reikėjo stovynės, nė ką. Lašinių patélža – ėskiat, tinga virti. Keli len [t] galiai patelžtì – i visi medžiai. Ir patélžei čia tus savo batus ne vieto [je]. Šatrija kaip blynas patelžtà pry Luokės. Kur vakar pasitélžei nagines, iš čia ir pasiimk neklausinėjęs.

4. parvirsti, parkristi: Pasitélžė dvi bobikės ir nebatsikela.
partel̃žti, -ia par̃telžė. pargriauti, partrenkti: Smagi banga visu svoriu užgulė Vladą, partelžė ant denio, ėmė vilkti. Kiaulė partélžta darže išsibarstė negyvais paršais, t. y. išsimetė.
pértelžti.

1. perlyti, permerkti: Lytus telža, muni pártelžė.

2. peršerti: Jis pártelžė su vėzdu arklį, kad tas rąžydamos nuejo.
pratel̃žti, -ia, pràtelžė. įmerkti, praskiesti lietui: Kelias pràtelžtas nuo lietaus, t. y. pralytas, visur klanai, maivos, versmės, purvynai atsivėrė.
pritel̃žti, -ia, prìtelžė.

1. daug prilyti: Pritelžtà, negal išbristi. Gi kad nebūt taip pritel̃žę, būt možnėję jau viską pabaigt sėt.

2. prišlapinti: Jau nebemažas, o pritel̃žia lovą. Prìtelžei kaip karvė. Ko trinys kaip prisitélžęs?!

3. daug pripilti: Prìtelžei viralą, kad negali užbaltinti, uždaryti, t. y. vandens daug pripylei.

4. įmerkti.

5. primušti: Girdėjau, kad ant vieškelio plėšikai žydą pritélžė.
sutel̃žti, -ia, sùtelžė.

1. sušlapinti, sučiurenti: Dar dažnai sutel̃žia anas rūbus. Vaikas susìtelžė, t. y. susimyžo begulėdamas. Žliugas susitelžė lovoj. Gėrė gėrė, lig susìtelžė. Ko vaikštai kai susitelžęs?! Susitelžęs kaip jautis. Susitelžė kaip karvė.

2. sumerkti: Kam čia sùtelžei kopūstus į barščius, t. y. supylei.

3. daug supilti. .

4. pasidaryti liebiam, nutukusiam: Ans telžte sutel̃žęs, t. y. riebus.
užtel̃žti, -ia, ùžtelžė.

1. užlyti: Ka užtel̃š vėl!

2. suduoti, įkirsti: Su plaštaka užtélžk vaikui par šlaunį.

3. užmušti: Stasys rado pelę ir tuo su grėblakočiu užtélžė.

4. paskirti: Paėmė ir užtélžė jį tuo direktoriu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itelzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x