tãtyti, -ija, -ijo. tàtyti. tatinti:
1. Kad ėmė jis ją pagaliu tãtyt! Kas ten miške taip labai tãtija?
2. Ji turi geras kojas – gali gerai tatyti.
3. godžiai valgyti ar gerti: Pieno neturim, mėsą tãtijam. Mat išalkęs, kad čiupo tãtyt lašinius. Vaikai sulą tãtija kaip pieną. graužti: Kirmėle, kirmėle, eik buožės tãtyt.
aptãtyti. apmušti, apkulti: Aptãtijo gerai, dabar jau bijo.
atitãtyti. atitatinti: Girdžiu, kad atitãtija, kad atitãtija kažkas par mišką! Atitãtijau (atjojau) .
įtãtyti. įtatinti: Jei turi už ką, įtãtyk į nugarą, bet mušti žmogų negyvai….
ištãtyti, ištàtyti.
1. išplakti, plakant išaštrinti: Ryt kirsiam rugius, reikės šiandien ištãtyti dalgius.
2. greitai išbėgti, išjoti: Ištãtijo į Telšius. Raitas išta•tijo jau seniai, t. y. išjojo.
3. godžiai išvalgyti, išgerti: Vaikas cielą puodelaitį ištãtijo pieno.
4. nubėginti, nuleisti: Ištãtijo kraują iš rankos, ir išgijau.
nutãtyti. nukalti: Kad čviekais, tai galėtum vienodai nutãtyti.
pritãtyti
1. pritatinti 1: Pritãtijo – dvasios negalėjo atgauti.
2. prisigerti: Vaikai sulos prisitãtijo lig valios.
sutãtyti. greitai suvaikščioti: Sutãtijau šešias mylias pėstas.
užtãtyti. užkalti: Vos ne vos užmurdė. Kirylius geležinėmis vinimis užtatijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.