įtaryti

tarýti, tãro, tãrė. tarti:

1. Išmokyti rašyti taisyklingai dažnai yra lengviaus, nekaip išmokyti taryti svetima tarme. Tãro po pusę žodžio (panevėžiškė marti), negali sukalbėt.

2. Taryk man, ką aš tavęs klausiu. Kaži kumet prapuolė motinai dvi berlinki; klausė tarydama: – Gusteli, bene tu pagveldei muno piningus? Neatsimenu, kad tep tarýtų. Eikše, mergužėle, žodelio tarytie. Duok manei rankelę ir tarýk žodelį. Sugniauš kumštelį kaip (kai) akmenėlį, taris žodelį kaip (kai) erškėtėlį. Meilių žodelių taryta, šilkų skarelių vystyta. Gerai apdūmojo, ką taryti turėjo. Kąg tarýsiu apie nesuskaitomus sopulius ir gėdas. Metu pjūmenies tarysiu pjovėjams. Mes, kurie tamui tikime, balsu amen tarykime. Kap žodį tarýt – ir viskas (labai greitai atlaikomos pamaldos) . Kaip taryta, taip ir padaryta. teigti arba neigti, predikuoti: Toji sakinio dalis, kuria ką tarom apie veiksnį, vadinasi tarinys.

3. Ką daryti, ką gi taryti?. Šeimų atstovai tarydavęsi apie bendruosius kilties reikalus. Moterėlės ir pradės tarytis – lemti, dejuoti. Taryties taryties ir sustarė pasvadint sau briedį an pietų.

4. tarti
2. Tarýk, idant akmenes tie duonomis taptų. Bėk Egiptan ir būk ten, pakolei tau tarysiu. Taryk, adant sėdėtų tuodu sūnu mano vienas po dešinei tavo, o antras po kairei karalystėj tavo.

5. tarti 5: Apsirinki, taip tarýdamas. Jei tarýsi, jog saulė žibėt negal, abydą jai padarysi. Netarykiat mane kitu kokiu žmogumi svetimu esančiu. Aš tą kvietkelę kasdien nešiosiu, tarýsiuos – mergelė ma [n] prie šalelės. Nekalbėsite, kas galėtų pakenkti jų dorovei ir protėjimui, kad ir tarytutės, taip sakydami, pagreitinsią jų būklės gerėjimą. Tarydamies jį santį draugėj, ejo dieną kelio ir ieškojo jo terp giminėtų ir pažįstamųjų. Teipa ir jūs tarykitės griekui numirę ir gyvenkiat Dievui. Kiekvienas, kuris jus užmuš, tarỹsis tarnavimą Dievui meilingą darąs. Korosiu tave sūde, jeng netarytumbeis esąs teisumui.
aptarýti. aptarti:

1. Neturėdamas nieko gerai aptarýto prote, neturės nieko reiškiai išpasakyto kalboje.

2. Būdvardžiai vieni aptaro kokybę daikto. Neaptarytas taikas (bendratis) turi lankstamą galą ti.

3. aptarti 4: Kur giria, tai tas yra aptarýtas. Jezavitai aptaryti, taigi reikia jiems šlavę sugrąžinti.

4. aptarti 5: Aptarýtas žmogus.

5. apkerėti: Teip graži ir pilna, tik rėkia ir rėkia kaip aptarýta.
atitarýti

1. atitarti 2: Nieko neattãrė – nei juoda, nei balta. Neattãro nei žodžio, kap pasgėręs. Aš jam attariaũ. Palūkėkit, pasakysiu: atsidusiu – attarýsiu. Tik aidas atsitãrė iš miško. Jei kas atsitãro, tai gatavas užmušt.

2. atitarti 3: Atatarýt.
įtarýti.

1. įtarti 1: Gaudyti persunas, įtarytas netikėjime.

2. apkalbėti: Aš intarýtas, ką pjėnyčia. Argi tu až mañ eisi?

3. įtarti 7: Reikia įtarýt – keturi [spragilu] kulėm.
ištarýti. ištarti:

1. Sėliai, ž vietoje ištarydami z, turėjo ir š vietoje taryti s. Negerai daro ir kalsta tie, kurie tą vardą ištaro paikiai, netikusiai. Neištãrė savo vardo: Tulis, o Antanas tikras [vardas]. Vardai dartės – neištarýsi: krikštykite tokiu vardu, kad aš ištarýtau. Nė motka, nė tėvas neištãro. Ką tu atrėksi – žodžio negali ištarýt [laidotuvėse]. Žiūrėk, teip gražiai ir anas. ištãro. Kad ištaryčiau, daug pasakyčiau, kur dėjau brolužėlį. Ar ištarýsi „pupų“ nesudėjęs lūpų?

2. Kenčiu, nė žodžio neištarydama. Nepaspėjau ištaryt, anas ir beesąs. Nei vieno žodelio prieš ją nedrįsdavo ištarýt. Mano motule, graži lelijėle, išgitaryk nors vieną žodelį dėlei mielos savo dukrelės. Neduost žodžio ižtaryt. Septynis žodžius ižtaryt teikės. Bepigu ištaryt, bet sunku padaryt. Nubėgo kap žodžiu ištarýt (labai greitai) . Kas tą žodį ištarỹs, tas tą pypkę išlaižys. Kas šitą žodį ištarìs, šimtą varlių praris. Ką aš sumislinau – ale bijau ir išsitarýt! Kursto mumus išsitarýti prieš tą žmogų kokį piktą žodį. „Raudonas kryžius“ kaip gerai mus laikė – ištarýt negalima.

3. Sūdys juos, tada ižtarys anysjen teisųjį teisu, o neteisųjį papeiks. Jokūbas aukštos krivulės ant myriaus ištarytas.

4. Tu ir prie vaikais išsitarýsi (nepajutęs susikeiksi) . Kiba mane Dievas pagundė momai išsitarýt.

5.
nutarýti.

1. nutarti
1. Nustãrė tep, toj gudė ir prigir̃do.

2. nutarti 3: Nutarytas.

3. nutarti 5: Kiekvienas nutarytas (įtartinas) žodis neišsisuko nuo baudimo.

4. nutarti
6. Gali nusitaryt, ir vaikas gims kaip tik toks, ką apikalbi. Petrienė nustãrė – dabar ir jos duktė viena akia. Sesuo mano, sesutele, nenustarýk tu in mane, atsimink pati in save.

5. nutarti
7. Aš jau sakau, kaip yr, neduok Dieve nustarýt. Nenustarýk Dievui!

6. nutarti 8: Vai tėvuli, tėvuli, tai dar nuprašyk artimų susiedėlių …, kad ant mūs nenutarỹt neteisių žodelių.
patarýti. patarti:

1. Močiutė tarė patarydama: – Eiki, dukrele, klėtelėn gulti.

2. Neturiu su kuo pasitarýt. Ateik pastarýt. Reikėtų mums dar pasikalbėti, pasitaryti.

3. Tik vienas patãro tokį žodį.
pértaryti. pertarti:

1. Kad šneku, nereikia pértaryt.

2. Aš pértaryt negaliu – tegu daro, ką nori. Tokio velnio nepértarysi.

3. pertarti 5: Kad būt kas pértaręs „neik!“, tep būt nejus ir likus gyva.

4. apsibarti, susižodžiuoti: Su sa [vo] nabaštikėle visą buitį buvau, ir terpui savę nei rozelio nepérsitarėm.
pratarýti. pratarti:

1. Kogi tyli, gal žodžio negali pratarýt?! Oi motule mano, oi širdele mano, pratarýk žodelį, duokie man rodelę. Tarė vargelis pratarydamas, jauną seselę pravirkdydamas. Žemelė tarė pratarýdama.

2. Aš neturėjau niekam žodžio prastarýt: a saldu, a kartu – vis viena sau. Ko žmogus bagotas, tai jis niekam neprastarìs.

3. pratarti
4. Mažuk aš tau ką (kuoj) prastariaũ? Nė karto neprastãrėm žodžiu – nė ana an manę, nė aš an jos. Geras vaikas, tėvami nėra prastãręs. Prastãro vaikas didelys. Kuom aš jumim praskaltau, ar blogu žodelių prastariau?

4. negeru momentu pasisakius, ką nelemta prisišaukti, nusitarti: Dieve duok neprasitarýt – mūs ikkolek visi sveiki.
pritarýti. pritarti:

1. Ženykis, berneli, ir aš pritarýsiu. Nes jei kūnas jam. pritarys, nevalnykais mus padarys.

2. Kas nenori pritaryt, reiks už durų išvaryt.

3. pritarti 6: Kaipog tarysi, norėdamas kitam už kokį daiktą pritaryt?

4. įtarti: Pritarytas. Jau yra pritãromas. Adomą pritãrėm visos (nusprendėm, kad jis beldžiasi) .

5. priminti, užsiminti: Pristãro ir pristãro, kad nupirktai. Nėr drobės nei pristarýt (visiškai nebėra) . Padaryk ušėtką, o tai nėra nei pristarýt.
sutarýti

1. sutarti 1: Šitas jų iš anksto sutarýta buvo. Reikėjo sutarýt visiem. Žodžiai sutaryta, žiedai sumainyta su jaunuoju berneliu. Sustãrėm gint rugienon karves. Mes šitei susitãrom: reikia rūbai paimt ir ant tvarto [užkelti].

2. sutarti 3: Sumainysma mes žiedeliais, sutarysma ir žodeliais. Aš pasipiršiu, ant to žodžio ir bus sutarýta. Sutaryta dvie jaunelių iš vieno žodelio.

3. sutarti 5: Su ja nemožna sutarýt. Mūsų močios labai sutarýdavę. Su juo kažin ar sustarýsi.

4. sutarti 7: Būdavo, pritaiso lentą tokią, ir suklaupiam viena an vieno galo, kita an kito, ir velėjam, kad sutarýtie, ne teip – pokš pokš.

5. sutarti 8: Kokią giedosim, kokią sutarysim? Gražiai dainuosim, gražiai sutarysim, gražią brolis brolienėlę mum parves.

6. perkalbėti, peršnekėti; sudrausti: Ir aš norėjau tada eit, bet tėvas sutãrė, ir likau. Ėmė sutãrė [, kad karvės neparduočiau] – bus brangiau!
užtarýti. užtarti 1: Nieks už mus neužtarỹs, išmintingai nepamokys. Užtariaũ vyrą – labai supyko. Nėr kam ažmainytie sunkių darbelių, nėr kam ažtarytie šaunių žodelių. Niekas už mus neužstos, žodelio neužtarys. Nor motulė mane bara, rodos, rūtelės užtãro. Kas man tad bus tarpninku, kurs gal užmitaryti? Po akim Tėvo savo užutaryk mus ir užstok mus. Idante mus užutarytumbei.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itaryti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x