įtarškėti

tarškė́ti, tárška (tar̃ška), -ė́jo.

1. išduoti virpamą, duslų garsą, barškėti: Vežimas tarška. Tárška vežimas važiuojant, mintuvai minant. Dabar aš verpu, girdėsi, kaip tárška kalvaratas. Raktai tárška. Ta peliukė spardosi, tie slastai tárška. Klumpiai vien tarškė́s, kaip šoksi. Mes čia sueinam, brūzdam, tárškam bildam su visokioms petelnėms. Svetainėje nuolat tarškėjo lėkštės, žvangėjo peiliai. Joniuo nusibodo važinėti: dviratis cypa, tárška. Tárška tie račiukai, kad eina tie tekiniai kaukdami. Smagu važiuot: [vežimas] barška tárška. Girdžia, kad kas atvažiuoja, tárška. Kaip čia ūža, tárška, važiuo [ja] visą naktį. Tárška ratai, ir pasmatė jam akysa strokai. Barška tar̃ška tę, arkliai inrėdyta. Ans kūlė vienas, devė teip, kad tarškė́jo. Taršką̃s dalgis negeras. Taip šalta, kad dantys tárška. Jau tau dantys tárška (jau senas) . Kap dės per nagus, tik tárška nagai! Tar̃ška barška akmenėliai po žirgo kojelėm. Tárška barška pentinėliai ant mano kojelių. Ir prašau…, kad mums būtų velyta šešių sprindžių stalas, trinyti langai dėl pažiūrėjimo, tarškančios durys dėl vėjų paregėjimo. Tarškėjo motociklai. Tárškančioji angis. Tarškąs žaltys (Crotalus horridus). Tarška kaip ratai be šmyro. Tarška kaip vėjinė melnyčia. Tárška barška kaip Verpečinskio melnyčia. Pilna byra, tuščia tarška.
tarškė́tinai. Plovotas dalgis tarškė́tinai tarška. poškėti, spragsėti, traškėti: Tik tárška šakos nuo šalčio! Tarškančioji eglė visumet ilgiau stova už netarškančiąją. griaudėti: Baisu net sėdėt: tik pyška, tárška perkūnija. Tas griaustinis tik pilia, tik tárška iš vieno.

2. važiuoti barškant, dardėti: Jauniai brikelė [je] tárška į Kvėdarną. Iš fermų pradeda jau tarškė́ti. Važiuosme tarškė́sme į savo namelius. eiti barškant palištam tarškalui: Kur ta karvė tárška, žinai.

3. greitai, trankiai kalbėti, plepėti, taukšti, tratėti: Tárška i tárška, neatsišneka – pusvalandžiais, pusvalandžiais. Gali daug prirašyti – táršku atsisėdusi. Čia ta senikė gerai tárška. Susėdam, mes klausomės išsižioję, o ji tárška i tárška. Mes abi tarškė́jom tarškė́jom. Nereik tarškė́ti liežuvį pasileidus. Netarškė́k nėkus. Iš jo tai žodį reikia išpešt, o aš táršku ir táršku. Jis toks tarškynė, lengvas žmogus: šneka, tárška. Netarškė́k, o liežuvis atskars. Boboms liežuviai įsmilko betarškant. Tarškė́k kaip netepti ratai. Ko tarški lyg vežimo ratai! Na na na, tarškėk netarškėjusi kaip žydo ratai. Tarška kaip brikas be atsajų. Ko tárški kai tuščia arba! Ko tárški lyg sena skranda! Ko tárški kaip tarškynė! Tárška kai šarkos. Tárška ir tárška kaip subinė, pupų priėdusi. greitai, tankiai kalbėti (maldas): Tarškėjo poterių žodžius.

4. išduoti čerškiantį garsą. Šarkos tárška. Klausaus, kaip paukšteliai miške visokiais balsais giesta, švilpia, tarška, barška. Karetaitės nuolat tarška turbūt tam, kad nepamestų tarp savęs ryšio. Šikšnosparniai nuolatos cypauja, kudakuoja, tarška ir gergždena. Žolėje tarška žiogeliai. Svirpliai sutartinai iš visų kampų pradeda savo tarškančią giesmę. sklisti čerškiančiam garsui: Tik skamba, tik tarška po sodžių varnėnų giesmelės.
atitarškė́ti, atitárška (atìtarška), -ėjo. tarškant, bildant atvažiuoti, atvykti: Girdu, atitárška vežimas. Girdis, jau atàtarška, išeik pastiktų. Sėdėjo sėdėjo [Perkūnas] ir apie vidurnaktį išgirdo, kad kažin kas attarška atbarška par lauką. Petras attarškė́jo per krūmus.
įtarškė́ti, įtárška (į̃tarška), -ė́jo intr.

1. tarškant įeiti, įvažiuoti: Pro vartus įtarškė́ti. Juzuk, neįtarškė́k į žąselius mun! Įtarškė́jo čia visai į vidurį kiemo.

2. įsileisti tarškėti, įsiplepėti. . Įsitárška [moterys],
galo nebėra. Įsitarškė́jo, nebgal nuvaryti gulti. Ką taip įsitarškėjai, kad negirdi mano šaukimo!
ištarškė́ti, ištárška (ìštarška), -ė́jo

1. tarškant išbyrėti: Nuo sprogimo neit langai ištarškė́jo. Neėsk varškės – dantys ištarškė́s.

2. tarškant, bildant išvažiuoti, išbildėti: Ištarškė́jo svečiai. Ankstie rytmetį anie ištarškė́jo į jomarką. Netrukus veselė ištarškėjo namo. Jomarkininkai, pinigų pilnus delmonus prisibraukę, džiaugsmingai ištarškėjo į kitą vietą.

3. trankiai išpasakoti, išplepėti: Musi viską aš jau ištarškė́jau, ka nieko daugiau aš nebžinau. Bobos susieina i ištárška viską. Viską išsipasakojėm, ištarškė́jom. Būdavo, pirma [Jonas] bėga vidun pasireikštų motutei ir visų kelionės įspūdžių trumpai ištarškėtų.

4. praleisti kurį laiką tarškant, plepant.
nutarškė́ti, nutárška (nùtarška), -ė́jo.

1. raižiai nuskambėti, subarškėti: Skambalas prie arklio pririštas tikt kada ne kada nutarškėjo. Į ėsančią ant pilkalnio skylę esu tankiai akmenaitį įmetęs, kursai lyg ant kokių ginklų nusitarškėdavo.

2. su triukšmu, tarškant nukristi: Stalas kaip virs… Kas buvo ant stalo, viskas nutarškėjo į aslą. Nutarškėjo visos lėkštės nuo stalo.

3. bildant, tarškant nuvažiuoti, nudardėti: Jisai nutarškė́jo, t. y. nuvažiavo su tarškesiu. Arklys pasibaidė ir nutarškė́jo su visu branktu. Su arkliais reikėjo visur nūtarškė́ti. Jauniejai pavakare nūtarškė́jo pry tėvų. Kas čia taip nutarškė́jo? Sukirto kumelaitę ir nutarškėjo į valsčių. bildant, tarškant nulipti, nusidanginti: Nutarškėjo nū taukšto (aukšto), kaip piningų pažadėjau.

4. niekus nukalbėti: Nei šį, nei tą tu čia nutarškė́jai. Ta bobutė nutarškėjo nė į torą, nė į mietą. Pareidama iš turgaus kaži ką nutarškė́jo, ale aš nesupratau. | Ar teisybė – daug nùtarška. Nutarškė́jo kaip žydo ratai į pakalnę. Nusitarškė́jo nusibarškėjo kaip sena supuvusi skranda.

5. trankiai šnekant, tarškant nueiti: Nutarškė́jo bobų būrys pro šalį. Nutarškė́jo nudundėjo parpykusi. Nutarškėjo kaip raganos ratai.

6. įvykti, atsitikti. Aš nežinau, kaip tę nusitarškė́jo. Kap tę su juo paskui nusitarškė́jo? Ma [n] atrodo, su ta Jane negražiai nusitarškė̃s.
į lankàs (pakal̃niui) nutarškė́ti niekus nukalbėti, nusišnekėti: Šit kaip nutarškėjo į lankas, – nusispjovė Antanas. Na, bobos kad jau pradės, ir nutarškės pakalniui.
patarškė́ti.

1. patarškinti, sužvanginti: Pentineliais [brolis skęsdamas],
patarškėjo. subraškėti, subarškėti: Kad kritau, ir galva patarškė́jo. Ka drožė par balkį, ka i kojos patarškė́jo.

2. trankiai pašnekėti, paplepėti: Pataršką̃s žmogus. Ką išgirsta, tujau išejusi ir patárška. Patárška i ji gerai. Numiškiuo aš patáršku, svetimam – ne. Patarškė́jai kaip su rietais. Užeik pas mane pasitarškėt. pasibarti: Pareina girti, tos bobos patárška, pabarška. Patáršku numie, ale kalbos neleidu.
partarškė́ti.

1. tarškant, bildant parvykti, parvažiuoti: Jau tėvas partárška – bėkit pasitikt. Visi smagūs partarškė́jo namo.

2. plepant, trankiai šnekant pareiti: Ak, jau partarškė́jo ir poni patarška?
pértarškėti. tarškant pervažiuoti: Pértarškėti per ką. Vežimas per kiemą pértarškėjo.
pratarškė́ti.

1. kurį laiką tarškėti: Ratai įkyriai pratarškėjo dvylika minučių.

2. tarškant pravažiuoti: Pro vartus pratarškė́ti. Pratarškė́jo kelias lentas įsimetęs į vežimą.
pritarškė́ti. trankiai prikalbėti, priplepėti: Tuoj pasišovė toks mažas kudlotas, kaip tik barškalas ėmė tarškėti: ko jau nepritarškėjo!.
sutarškė́ti.

1. subarškėti, sudžergžti: Sutarška barška svirno rakteliai. Kai paslydau, kai daviau, tai galva sutarškė́jo kaip molinis puodas. Šautuvą kabinosi, tai tas tik sutarškė́jo! Sutarškėjęs geležiniais pančiais, metė juos žemėn. Trenkė laukujos durys, langai vien sutarškėjo. Adomas užplaka kumelką, ir ratukai sutarška.

2. su trenksmu sudužti: Važiuojant nu kalno arklys pasibaidė, ir visi puodai sutarškė́jo. Lėkštė sutarškėjo į šukes.

3. tarškiai sušnekėti: Žmona atsigrįžo ir sutarškėjo.

4. sukalenti snapu: Gandrai pusiau dešimtos sutarška sugrįžę.
užtarškė́ti.

1. pradėti tarškėti, džergžti.

2. tarškant užlipti, užvažiuoti ant ko ar už ko.

3. užsiplepėti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itarsketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tarškė́ti, </b>tárška (tar̃ška), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išduoti virpamą, duslų garsą, barškėti: </span> Vežimas tarška. Tárška vežimas važiuojant, mintuvai minant. Dabar aš verpu, girdėsi, kaip tárška kalvaratas. Raktai tárška. Ta peliukė spardosi, tie slastai tárška. Klumpiai vien tarškė́s, kaip šoksi. Mes čia sueinam, brūzdam, tárškam bildam su visokioms petelnėms. Svetainėje nuolat tarškėjo lėkštės, žvangėjo peiliai. Joniuo nusibodo važinėti: dviratis cypa, tárška. Tárška tie račiukai, kad eina tie tekiniai kaukdami. Smagu važiuot: [vežimas] barška tárška. Girdžia, kad kas atvažiuoja, tárška. Kaip čia ūža, tárška, važiuo [ja] visą naktį. Tárška ratai, ir pasmatė jam akysa strokai. Barška tar̃ška tę, arkliai inrėdyta. Ans kūlė vienas, devė teip, kad tarškė́jo. Taršką̃s dalgis negeras. Taip šalta, kad dantys tárška. Jau tau dantys tárška <span class="explanation"> (jau senas) </span>. Kap dės per nagus, tik tárška nagai! Tar̃ška barška akmenėliai po žirgo kojelėm. Tárška barška pentinėliai ant mano kojelių. Ir prašau…, kad mums būtų velyta šešių sprindžių stalas, trinyti langai dėl pažiūrėjimo, tarškančios durys dėl vėjų paregėjimo. Tarškėjo motociklai. Tárškančioji angis. Tarškąs žaltys (Crotalus horridus). Tarška kaip ratai be šmyro. Tarška kaip vėjinė melnyčia. Tárška barška kaip Verpečinskio melnyčia. Pilna byra, tuščia tarška. <br/><b>tarškė́tinai</b>. Plovotas dalgis tarškė́tinai tarška. <span class="explanation">poškėti, spragsėti, traškėti: </span> Tik tárška šakos nuo šalčio! Tarškančioji eglė visumet ilgiau stova už netarškančiąją. <span class="explanation">griaudėti: </span> Baisu net sėdėt: tik pyška, tárška perkūnija. Tas griaustinis tik pilia, tik tárška iš vieno. <br/>2. <span class="explanation">važiuoti barškant, dardėti: </span> Jauniai brikelė [je] tárška į Kvėdarną. Iš fermų pradeda jau tarškė́ti. Važiuosme tarškė́sme į savo namelius. <span class="explanation">eiti barškant palištam tarškalui: </span> Kur ta karvė tárška, žinai. <br/>3. <span class="explanation">greitai, trankiai kalbėti, plepėti, taukšti, tratėti: </span> Tárška i tárška, neatsišneka – pusvalandžiais, pusvalandžiais. Gali daug prirašyti – táršku atsisėdusi. Čia ta senikė gerai tárška. Susėdam, mes klausomės išsižioję, o ji tárška i tárška. Mes abi tarškė́jom tarškė́jom. Nereik tarškė́ti liežuvį pasileidus. Netarškė́k nėkus. Iš jo tai žodį reikia išpešt, o aš táršku ir táršku. Jis toks tarškynė, lengvas žmogus: šneka, tárška. Netarškė́k, o liežuvis atskars. Boboms liežuviai įsmilko betarškant. Tarškė́k kaip netepti ratai. Ko tarški lyg vežimo ratai! Na na na, tarškėk netarškėjusi kaip žydo ratai. Tarška kaip brikas be atsajų. Ko tárški kai tuščia arba! Ko tárški lyg sena skranda! Ko tárški kaip tarškynė! Tárška kai šarkos. Tárška ir tárška kaip subinė, pupų priėdusi. <span class="explanation">greitai, tankiai kalbėti (maldas): </span> Tarškėjo poterių žodžius. <br/>4. <span class="explanation">išduoti čerškiantį garsą</span>. Šarkos tárška. Klausaus, kaip paukšteliai miške visokiais balsais giesta, švilpia, tarška, barška. Karetaitės nuolat tarška turbūt tam, kad nepamestų tarp savęs ryšio. Šikšnosparniai nuolatos cypauja, kudakuoja, tarška ir gergždena. Žolėje tarška žiogeliai. Svirpliai sutartinai iš visų kampų pradeda savo tarškančią giesmę. <span class="explanation">sklisti čerškiančiam garsui: </span> Tik skamba, tik tarška po sodžių varnėnų giesmelės. <br/><b>atitarškė́ti, </b>atitárška (atìtarška), -ėjo. <span class="explanation">tarškant, bildant atvažiuoti, atvykti: </span> Girdu, atitárška vežimas. Girdis, jau atàtarška, išeik pastiktų. Sėdėjo sėdėjo [Perkūnas] ir apie vidurnaktį išgirdo, kad kažin kas attarška atbarška par lauką. Petras attarškė́jo per krūmus. <br/><b>įtarškė́ti, </b>įtárška (į̃tarška), -ė́jo intr. <br/>1. <span class="explanation">tarškant įeiti, įvažiuoti: </span> Pro vartus įtarškė́ti. Juzuk, neįtarškė́k į žąselius mun! Įtarškė́jo čia visai į vidurį kiemo. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti tarškėti, įsiplepėti. </span>. Įsitárška [moterys], galo nebėra. Įsitarškė́jo, nebgal nuvaryti gulti. Ką taip įsitarškėjai, kad negirdi mano šaukimo! <br/><b>ištarškė́ti, </b>ištárška (ìštarška), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tarškant išbyrėti: </span> Nuo sprogimo neit langai ištarškė́jo. Neėsk varškės – dantys ištarškė́s. <br/>2. <span class="explanation">tarškant, bildant išvažiuoti, išbildėti: </span> Ištarškė́jo svečiai. Ankstie rytmetį anie ištarškė́jo į jomarką. Netrukus veselė ištarškėjo namo. Jomarkininkai, pinigų pilnus delmonus prisibraukę, džiaugsmingai ištarškėjo į kitą vietą. <br/>3. <span class="explanation">trankiai išpasakoti, išplepėti: </span> Musi viską aš jau ištarškė́jau, ka nieko daugiau aš nebžinau. Bobos susieina i ištárška viską. Viską išsipasakojėm, ištarškė́jom. Būdavo, pirma [Jonas] bėga vidun pasireikštų motutei ir visų kelionės įspūdžių trumpai ištarškėtų. <br/>4. <span class="explanation">praleisti kurį laiką tarškant, plepant. </span> <br/><b>nutarškė́ti, </b>nutárška (nùtarška), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">raižiai nuskambėti, subarškėti: </span> Skambalas prie arklio pririštas tikt kada ne kada nutarškėjo. Į ėsančią ant pilkalnio skylę esu tankiai akmenaitį įmetęs, kursai lyg ant kokių ginklų nusitarškėdavo. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu, tarškant nukristi: </span> Stalas kaip virs… Kas buvo ant stalo, viskas nutarškėjo į aslą. Nutarškėjo visos lėkštės nuo stalo. <br/>3. <span class="explanation">bildant, tarškant nuvažiuoti, nudardėti: </span> Jisai nutarškė́jo, t. y. nuvažiavo su tarškesiu. Arklys pasibaidė ir nutarškė́jo su visu branktu. Su arkliais reikėjo visur nūtarškė́ti. Jauniejai pavakare nūtarškė́jo pry tėvų. Kas čia taip nutarškė́jo? Sukirto kumelaitę ir nutarškėjo į valsčių. <span class="explanation">bildant, tarškant nulipti, nusidanginti: </span> Nutarškėjo nū taukšto <span class="explanation"> (aukšto), </span> kaip piningų pažadėjau. <br/>4. <span class="explanation">niekus nukalbėti: </span> Nei šį, nei tą tu čia nutarškė́jai. Ta bobutė nutarškėjo nė į torą, nė į mietą. Pareidama iš turgaus kaži ką nutarškė́jo, ale aš nesupratau. \| Ar teisybė – daug nùtarška. Nutarškė́jo kaip žydo ratai į pakalnę. Nusitarškė́jo nusibarškėjo kaip sena supuvusi skranda. <br/>5. <span class="explanation">trankiai šnekant, tarškant nueiti: </span> Nutarškė́jo bobų būrys pro šalį. Nutarškė́jo nudundėjo parpykusi. Nutarškėjo kaip raganos ratai. <br/>6. <span class="explanation">įvykti, atsitikti</span>. Aš nežinau, kaip tę nusitarškė́jo. Kap tę su juo paskui nusitarškė́jo? Ma [n] atrodo, su ta Jane negražiai nusitarškė̃s. <br/><b> į lankàs (pakal̃niui) nutarškė́ti</b> <span class="explanation">niekus nukalbėti, nusišnekėti: </span> Šit kaip nutarškėjo į lankas, – nusispjovė Antanas. Na, bobos kad jau pradės, ir nutarškės pakalniui. <br/><b>patarškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">patarškinti, sužvanginti: </span> Pentineliais [brolis skęsdamas], patarškėjo. <span class="explanation">subraškėti, subarškėti: </span> Kad kritau, ir galva patarškė́jo. Ka drožė par balkį, ka i kojos patarškė́jo. <br/>2. <span class="explanation">trankiai pašnekėti, paplepėti: </span> Pataršką̃s žmogus. Ką išgirsta, tujau išejusi ir patárška. Patárška i ji gerai. Numiškiuo aš patáršku, svetimam – ne. Patarškė́jai kaip su rietais. Užeik pas mane pasitarškėt. <span class="explanation">pasibarti: </span> Pareina girti, tos bobos patárška, pabarška. Patáršku numie, ale kalbos neleidu. <br/><b>partarškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tarškant, bildant parvykti, parvažiuoti: </span> Jau tėvas partárška – bėkit pasitikt. Visi smagūs partarškė́jo namo. <br/>2. <span class="explanation">plepant, trankiai šnekant pareiti: </span> Ak, jau partarškė́jo ir poni patarška? <br/><b>pértarškėti</b>. <span class="explanation">tarškant pervažiuoti: </span> Pértarškėti per ką. Vežimas per kiemą pértarškėjo. <br/><b>pratarškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką tarškėti: </span> Ratai įkyriai pratarškėjo dvylika minučių. <br/>2. <span class="explanation">tarškant pravažiuoti: </span> Pro vartus pratarškė́ti. Pratarškė́jo kelias lentas įsimetęs į vežimą. <br/><b>pritarškė́ti</b>. <span class="explanation">trankiai prikalbėti, priplepėti: </span> Tuoj pasišovė toks mažas kudlotas, kaip tik barškalas ėmė tarškėti: ko jau nepritarškėjo!. <br/><b>sutarškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">subarškėti, sudžergžti: </span> Sutarška barška svirno rakteliai. Kai paslydau, kai daviau, tai galva sutarškė́jo kaip molinis puodas. Šautuvą kabinosi, tai tas tik sutarškė́jo! Sutarškėjęs geležiniais pančiais, metė juos žemėn. Trenkė laukujos durys, langai vien sutarškėjo. Adomas užplaka kumelką, ir ratukai sutarška. <br/>2. <span class="explanation">su trenksmu sudužti: </span> Važiuojant nu kalno arklys pasibaidė, ir visi puodai sutarškė́jo. Lėkštė sutarškėjo į šukes. <br/>3. <span class="explanation">tarškiai sušnekėti: </span> Žmona atsigrįžo ir sutarškėjo. <br/>4. <span class="explanation">sukalenti snapu: </span> Gandrai pusiau dešimtos sutarška sugrįžę. <br/><b>užtarškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti tarškėti, džergžti. </span> <br/>2. <span class="explanation">tarškant užlipti, užvažiuoti ant ko ar už ko. </span> <br/>3. <span class="explanation">užsiplepėti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įtarškėti

#