Įtarinėjimas – tai kalbos priemonė, kai teiginys formuluojamas taip, lyg klausėjas ką nors blogo padaręs ar nepageidaujamą mintį turintis, nors to tiesiogiai nepasakoma. Dažnai naudojama kaip manipuliacijos ar provokacijos būdas.
Pavyzdžiai:
1. "Ar tu vėl užsislėpei, kai kalbėjome apie pinigus?" (spėjimas, kad klausėjas kažką slepia).
2. "Žinoma, tu niekada nebūsi patenkintas, kad ir ką aš daryčiau." (įtarimas, kad klausėjas visada kritiškas).
3. "Ar tu manai, kad aš to nesuprantu?" (įspėjimas, kad klausėjas laiko kalbantįjį kvailu).
Esmė: Netiesioginis kaltinimas ar neigiamas spėjimas, kurį sunku paneigti, nes jis nepasakytas atvirai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.